Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.20.12; 2.3.6.4.5; 2.3.6.7

2022 m. rugsėjo 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirta subendrinta bausmė 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir mokytis;

2) 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, taikant baudžiamojo kodekso 63 straipsnio nuostatas paskirta subendrinta bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis subendrinta su bausme, paskirta 2013 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimo 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant atlikti 50 valandų nemokamų darbų ir paskirtas 12 mėnesių terminui elgesio apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą arba dirbti. 2015 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi T. N. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 1 metų terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose;

3) 2015 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimu, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 4 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;

4) 2016 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė, kuri taikant baudžiamojo kodekso 64¹straipsnio nuostatas sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė - laisvės atėmimo 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtas elgesio apribojimas 24 mėnesiams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

5) 2017 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

6) 2017 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 metams terminuoto laisvės atėmimo. Taikant baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 8 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pagrindu, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dirbti arba registruotis darbo biržoje. 2017 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;

7) 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirti bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirta 20 parų arešto bausmė pakeista į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 20 dienų laisvės atėmimo – pridėta 2017 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 9 mėn. 12 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 mėnesių 2 dienos laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. spalio 19 d.

2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi nutarta 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu T. N. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 10 mėn. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo pradžią skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo, t. y. 2022 m. kovo 4 d. Į 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę – 10 mėn. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo T. N. įskaityti atliktą jo bausmės dalį iki 2022 m. sausio 31 d. (lygtinio paleidimo) pagal 2017 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pabaiga 2022 m. rugsėjo 24 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. N. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 2-1331 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“ 2022 m. birželio 8 d. išleistas nuo 07.00 val. iki 20.00 val. į darbą, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 8 d. pasišalino iš savo darbo vietos ir, turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku - iki 2022 m. birželio 08 d. 20.00 val., negrįžo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. N. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal baudžiamojo kodekso 242 straipsnį pripažino visiškai ir paaiškino, kad atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Atlikdamas bausmę jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įmonėje, dirbdavo nuo pirmadienio iki penktadienio, darbo valandos nuo 7.00 val. iki 16.00 val. Į pataisos įstaigą turėjo sugrįžti iki 20.00 val. T. N. paaiškinimu, atlikdamas bausmę jis turėjo nesutarimų su kitais nuteistaisiais, nes turėjo skolų, apie tai buvo pranešęs pareigūnams, tačiau jokios pagalbos nesulaukė. Kadangi jautė spaudimą iš kitų nuteistųjų, tądien jis negrįžo po darbo į įkalinimo įstaigą iki nustatyto laiko. Jis nuvyko į tėvo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Išjungė mobiliojo ryšio telefoną, kad jam niekas neskambintų. Paaiškino, kad jo skolos buvo susidariusios iš lošimų, šiuo metu problemos yra išspręstos. Suvokia, kad pasielgė blogai, neapgalvotai, nes neatlaikė kitų nuteistųjų spaudimo. Šiuo metu yra įdarbintas, tačiau darbdavys nemoka darbo užmokesčio. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, T. N. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis T. N. paaiškino, kad nuo 2022 m. kovo 4 d. atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o nuo 2022 m. kovo 14 d. atlieka bausme (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Nuo (duomenys neskelbtini) įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Prieš pradedant darbą, (duomenys neskelbtini) direktorius išleido įsakymą dėl jo, kuriuo leidžiama vykti į darbą, raštiškai buvo informuotas ir įspėtas, kaip turės elgtis darbe, kada turės grįžti į (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 8 d. apie 05.50 val. (duomenys neskelbtini), jis įsėdo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusiuką, kuris dirbančius nuteistuosius veža į darbovietę. Nuvykęs į darbą atidirbo visą darbo dieną, apie 16.15 val. įsėdo į tą patį įmonės transportą vykti atgal į atvirąją koloniją. Vykstant į atvirąją koloniją, (duomenys neskelbtini), ties „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paprašė vairuotojo, kad jį išleistų. Vairuotojui sustojus išlipo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio autobusiuko ir kaip paprastai planavo grįžti į koloniją traukiniu, tačiau dėl susiklosčiusios jam nepalankios situacijos (duomenys neskelbtini), dėl kilusių problemų ir pareigūnų nenorėjimu ar negalėjimu padėti spręsti problemas, nusprendė į (duomenys neskelbtini) nebegrįžti. Suprato, kad taip pažeidžia nustatytą tvarką ir dėl to jo atžvilgiu už tai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl šio įvykio, kurį atliko neapgalvotai, prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 45-46).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas G. K. ((duomenys neskelbtini) specialistas) parodė, kad atliekant tarnybą 2022 m. birželio 08 d. 20.00 val., (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) nuteistasis T. N., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (objekto adresu (duomenys neskelbtini)), negrįžo iš darbo vietos į (duomenys neskelbtini). Minėtas nuteistasis sugrįžti iš darbo turėjo iki 20.00 val. Nuteistajam skambino į mobilųjį telefoną, kurį jis pats yra nurodęs Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo telefonas buvo išjungtas, todėl nebuvo galimybės su juo susisiekti ir išsiaiškinti negrįžimo aplinkybių. Apie 20.30 val. buvo pranešta įstaigos vadovybei, bei (duomenys neskelbtini) AVPK pranešta apie nuteistojo negrįžimą, informuotas KŽS pareigūnas. Bendraujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju gavo informacijos, kad T. N. darbo vietoje išdirbo visą dieną, po darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transportu vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau privažiavus „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo paprašė sustoti ir jį išleisti. Vairuotojas iš transporto priemonės jį išleido. Taip pat sužinojo, kad T. N. jau ne pirmą kartą po darbo išlipdavo iš įmonės transporto ir į atvirąją koloniją grįždavo savo pastangomis, visada laiku. Kur dabar gali būti T. N., bendraujant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju ir kartu dirbančiais kitais nuteistaisiais, išsiaiškinti nepavyko (b. l. 31-32).

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr.2-1331 T. N. leista nuo 2022 m. gegužės 20 d. išvykti dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 89).

(duomenys neskelbtini) Nuteistųjų išvedimo į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje Nr. 028 užfiksuotas T. N. 2022 m. birželio mėn. darbo grafikas, kuriame nurodytos darbo dienos bei išvykimo laikas nuo 06.00 val., sugrįžimo laikas 20.00 val. (b. l. 91-92).

Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad 2022 m. gegužės 24 d. T. N. pasirašė pasižadėjimą sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą (b. l. 93).

2022 m. birželio 8 d. pradėta T. N. paieška, todėl, kad nustatytu laiku, t. y. iki 20.00 val. nuteistasis negrįžo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo vietos į atvirąją koloniją (b. l. 88).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės pagal BK 242 straipsnį pažymėtina, kad šiame straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis yra formali, pasekmių nereikalauja, todėl pakanka to, kad nuteistas asmuo nustatytu laiku negrįžtų į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Nusikaltimas trunkamasis ir įtakos kiek valandų jis negrįžo į įkalinimo įstaigą, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Atsakomybę pagal komentuojamo straipsnio nuostatas šalinanti aplinkybė yra negrįžimas nustatytu laiku tik esant svarbiai priežasčiai. Sąrašo aplinkybių, kas gali būti laikoma svarbiomis priežastimis, įstatymas nenumato, tai yra vertinamasis požymis ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar aplinkybė yra pripažintina svarbia, ar ne. Svarbiomis priežastimis, trukdžiusiomis nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą teismų praktikoje paprastai laikomos objektyvios priežastys, kurios sukliudė laiku grįžti ir kurios nepriklausė nuo nuteistojo valios, pavyzdžiui – sunki liga, transporto avarija, įvairios stichinės nelaimės ir panašiai. Be to negrįžimo laiku priežastys turi būti arba visuotinai žinomos, arba pagrįstos dokumentais, kurių svarbą kiekvienu atveju vertina teismas arba ikiteisminio tyrimo institucijos.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir neginčijo faktinių aplinkybių, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, galėjusių jam objektyviai sutrikdyti laiku sugrįžti į įkalinimo įstaigą. Kaip nustatyta, kaltinamasis T. N. iš pataisos namų, kuriuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, išvyko teisėtu pagrindu, tai yra 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 2-1331 „Dėl nuteistųjų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių atvirosios kolonijos sąlygomis, išvykų į darbą“ 2022 m. birželio 8 d. išleistas nuo 07.00 val. iki 20.00 val. į darbą, esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 8 d. pasišalino iš savo darbo vietos ir, turėdamas pareigą sugrįžti į įkalinimo įstaigą, be svarbios priežasties nustatytu laiku - iki 2022 m. birželio 08 d. 20.00 val., negrįžo. Tai parodo, kad kaltinamasis suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo T. N. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 242 straipsnyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam T. N. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (b. l. 52-61, 63-70, 71-72, 73-75), nebaustas administracine tvarka (b. l.76), pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, jis du kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas (b. l. 85-86). Psichiatrinis gydymas, įskaita - Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos stacionare nesigydė, ambulatoriškai psichiatro nekonsultuotas, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras duomenų apie asmenį neturi (b. l. 80, 97). Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Laisvės atėmimo vietų ligoninės T. N. asmens sveikatos istorijoje duomenų apie priklausomybę narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms nėra (b. l. 80).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, kaltinamajam T. N. skirtina BK 242 sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant kiek didesnio dydžio bausmę nei BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi nagrinėjamu atveju T. N. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir neatlikęs bausmės – laisvės atėmimo, tai tokiu atveju reikėtų bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Nuosprendžio paskelbimo dienai kaltinamojo neatlikta bausmės dalis yra 4 (keturios) dienos (neįvertinus nuteistojo pasišalinimo laikotarpio iš pataisos įstaigos). Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad T. N. turėjo sugrįžti į įkalinimo įstaigą 2022 m. birželio 8 d. iki 20.00 val., tačiau nustatytu laiku, t. y. iki 20.00 val. nesugrįžo, todėl buvo paskelbta jo paieška (po 20.30 val.) (b. l. 22-23), o pareigūnų sulaikytas – 2022 m. birželio 10 d. (tikslus sulaikymo laikas rašte nenurodytas), vėliau jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 25), pastarojo paieška nutraukta 2022 m. birželio 13 d. Atsižvelgus į tai, kad užklausus pataisos įstaigos administraciją dėl informacijos pateikimo dėl T. N. neatliktos bausmės dalies nuosprendžio pateikimo dienai (2022 m. rugsėjo 20 d.), nurodyta, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra - 4 dienos (neįvertinus pastarojo pasišalinimo laikotarpio iš pataisos įstaigos), o byloje nėra tikslių duomenų dėl pastarojo sulaikymo (2022 m. birželio 10 d., t. y. nenurodytas tikslus sulaikymo laikas), todėl šiuo nuosprendžiu T. N. paskirta bausmė nebendrintina su 2021 m. spalio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir 2022 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi, šių bausmių bendrinimo klausimas bus išspręstas vykdymo procese, ką numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnis.

T. N. nepaskirta byloje jokia kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę įkalinimo įstaigoje, o neatlikta bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 20 d. sudaro – 4 (keturias) dienas (neįvertinus nuteistojo pasišalinimo laikotarpio iš pataisos įstaigos) terminuoto laisvės atėmimo, todėl tikslinga jam skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam T. N. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad advokato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 143,27 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Kaltinamasis T. N. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai kaltinamojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra, nors kaip teigė T. N., jis šiuo metu dirba, gauna minimalų darbo užmokestį, kurio darbdavys šiuo metu nemoka. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl T. N. buvimo pataisos įstaigoje jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo T. N. nepriteistinos (neišieškotinos).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuotą laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. N. ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – 4 (keturis) mėnesius terminuotą laisvės atėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. 2022 m. rugsėjo 20 d.

Paskirti T. N. kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jį suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš T. N. nepriteisti.

Skubiai vykdyti nuosprendį dalyje dėl T. N. atžvilgiu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo ir jį suimti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o T. N. terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.