Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2017-12-17 apie 20.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu seseriai J. K. vieną kartą spyrė į kairę šlaunį ir vieną kartą spyrė į kairį šoną, pataikydamas į šonkaulius, ir sukėlė nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su jaunesniu broliu, butas nuosavybės teise priklauso jam, seseriai Nadieždai ir broliui Valerijui. Jo vyresnioji sesuo J. K. įvykio metu laikinai gyveno kartu. 2017-12-17 jis buvo namuose su savo panele, žiūrėjo filmą. J. K. grįžo namo, pradėjo įžeidinėti jo panelę dėl neišplautų indų, jis panelę užsistojo, seseriai pasakė apsiraminti arba jis ją išmes iš namų. Jis ir J. K. išėjo į buto koridorių, barėsi. Atidaręs duris varė seserį iš buto, bet ji nėjo, stovėjo prie durų ir jį įžeidinėjo, jis seserį delnais pastūmė. J. K. išėjo į namo koridorių, o jis užsirakino ir sėdėjo namie. Kai jo mergina turėjo važiuoti namo, ėjo palydėti iki stotelės, nepabėgo iš namų. Po įvykio su seserimi visiškai nebendravo. Papildomos apklausos metu kaltinamasis paaiškino, kad tarp jo ir sesers J. K. kilus žodiniam konfliktui dėl neišplautų indų, jis varė seserį iš namų, ji nėjo ir įžeidinėjo jį bei jo panelę, todėl jis vieną kartą spyrė J. K. į kairę šlaunį. Sesuo neišėjo iš buto, todėl jis dar kartą jai spyrė ir pataikė į kairį šoną, į šonkaulius, dar delnais pastūmė seserį ir ji išėjo. Jis labai gailisi dėl to, ką padarė. (20, 24 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis numato specialųjį subjektą, tai yra, asmuo, mušęs ar kitaip smurtavęs, su nukentėjusiuoju turi būti susietas artimos giminystės ar šeimos santykiais. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog jo tyčiniai veiksmai pasireiškė mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba nežymus sužalojimas, arba trumpas susargdinimas – pakanka bent vieno iš sukeltų padarinių.

A. Č. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis smurtaudamas prieš seserį J. K., sukėlė jai fizinį skausmą. A. Č. pagrįstai inkriminuojama nurodyta nusikalstama veika, nes jis yra šio nusikalimo subjektas: jis su nukentėjusiąja J. K. yra artimi giminaičiai – brolis ir sesuo. Siaurąja prasme fizinis smurtas suvokiamas kaip prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas. Šiuo atveju spyriai kojomis, nukentėjusiajai sukėlę fizinį skausmą, vertinami kaip nukentėjusiosios mušimas.

A. Č. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais jo paties paaiškinimais ir visišku kaltės pripažinimu, nukentėjusiosios J. K. parodymais, bylos dokumentais.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad A. Č. yra jos brolis. 2017-12-17 ji gyveno vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su nepilnamečiu broliu V. Č. bei broliu A. Č.. Apie 20 valandą bute ji buvo su A. Č. ir jo drauge vardu Sofija. Kai išėjo iš buto į mažą koridorių (jie gyvena bendrabučio tipo daugiabutyje) prie viryklės, A. Č. atėjo paskui ją ir be jokių priežasčių pradėjo bartis. Barnio priežasčių nepamena, galėjo būti dėl smulkmenos. Koridoriuje A. Č. tyčia vieną kartą spyrė jai į kairę šlaunį, sukėlė fizinį skausmą. Po to brolis vėl spyrė jai į kairįjį šoną, taip pat sukėlė fizinį skausmą. Ji brolio prašė nusiraminti, išėjo į bendro naudojimo koridorių, paskambino telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol laiptinėje laukė policijos pareigūnų, brolis apsirengė ir su drauge pabėgo. Po įvykio praėjus savaitei A. Č. jai paskambino ir atsiprašė už savo elgesį, pasakė, kad negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Sužalojimų ji nepatyrė, į medicinos įstaigas ir teismo medicinos ekspertą nesikreipė, nors ant kairės šlaunies buvo mėlynė. Ji A. Č. atleido, pretenzijų neturi, susitaikė. Niekada anksčiau brolis prieš ją fizinės jėgos nenaudojo. (12, 14, 15 b. l.)

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-12-17 apie 20.20 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, brolis smurtauja prieš seserį. Įvykio vietoje J. K. paaiškino, kad jos brolis A. Č. du kartus jai spyrė į kojas, sukeldamas fizinį skausmą. (4-5 b. l.)

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į bylos duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, teismas mano, jog procesas gali būti baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. A. Č. su tokiu proceso užbaigimu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko, nukentėjusiajai pranešta, skundo ji nepateikė. (51, 53 b. l.)

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į tai, kad yra vieną A. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. Č. padaryta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis teistas vieną kartą (28-30 b. l.), labai daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, dažniausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (31-45 b. l.), dirba (47 b. l.), duomenys apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neteikiami. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. Č. laisvės apribojimo bausmę. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (BK 72² straipsnis) – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei skirtini įpareigojimai (BK 48 straipsnio 6 dalis) – būti namuose tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą. Prokurorės prašymas įpareigoti nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios yra perteklinis, nes jį apima skiriama laisvės apribojimo bausmė.

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. laikinai sulaikytas nebuvo.

2018-03-30 nutarimu A. Č. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ji paliktina galioti, įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. Č. (A. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei skirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, ir tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Č. nustatyti vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant:

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti programą per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

- būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti A. Č., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai; asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Išaiškinti A. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.