- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-18
- Bylos Nr.
- e2-11760-475/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05223-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- notarei V
- Trečiasis asmuo
- notarei D
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.1.1.2.21Laisvo įrodymų vertinimo principas
- 3.1.1.2.22Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų taikymas civiliniame procese
- 3.1.3.6.2Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.11Teismo sprendimo nuorašų išsiuntimas šalims, tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Danguolei Muravjovienei ir Jurgitai Radauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei notarei V. T. dėl vienašalio sandorio – pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą – pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys notarė D. K., Kauno miesto savivaldybės administracija, Draudimo bendrovė „AIG Europe Ltd.“, antstoliai S. U., A. A., R. G., N. B.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė papildytu patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės D. M. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarei V. T. 2017 m. sausio 27 d. pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 304; pripažinti negaliojančiu ieškovei D. M. Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K. 2017 m. birželio 21 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 963; priteisti iš atsakovės notarės V. T. ieškovei D. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas (pagal pateiktus dokumentus).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė Kauno miesto 26-ajame notaro biure 2017 m. sausio 27 d. ginčo pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą priėmė palikimą po savo brolio R. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau šis vienašalis sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus, kadangi ieškovės suklydimą sąlygojo subjektyvios ir objektyvios priežastys. Mirusį brolį palaidojo ieškovė. Mirusio ieškovės brolio sūnūs gyvena užsienyje ir į tėvo laidotuves neatvyko bei visiškai neprisidėjo prie laidojimo išlaidų, kadangi su savo tėvu jie nepalaikė jokių santykių. Brolio laidotuvės kainavo pakankamai didelę pinigų sumą (apie 1 800 Eur), kurią ieškovei, gaunančiai tik netekto darbingumo pensiją (iki 2017 m. sausio 1 d. - 158,76 Eur), buvo pakankamai sunku sumokėti. Ieškovei buvo žinoma, kad miręs brolis gaudavo šalpos senatvės pensiją, todėl ieškovė galvodama, jog gavusi mirusiam broliui priklausiusią šalpos senatvės pensiją pasidengs dalį laidojimo išlaidų. Dėl broliui priklausiusios šalpos senatvės pensijos kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, kuris ieškovę nukreipė į notaro biurą tam, kad ieškovei būtų išduota pažyma dėl teisės į šalpos senatvės pensiją. Taigi ieškovė į notaro biurą kreipėsi galvodama, kad notaro biure gaus pažymą, patvirtinančią, jog ieškovė, kaip brolį, kuris buvo šalpos senatvės pensijos gavėjas, palaidojęs asmuo, turi teisę gauti mirusiam broliui priklausiusią šalpos senatvės pensiją. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarę D. K., kaip palikimo atsiradimo vietos notarą. Tačiau notarė D. K. tuo metu nedirbo, kadangi sirgo, todėl ieškovė buvo nukreipta į Kauno miesto 26-ąjį notaro biurą pas notarę V. T.. Ieškovė šiame notarų biure sudarė ginčo vienašalį sandorį, pateikdama ginčo pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei išdavė notarė D. K. Kauno miesto 9-ajame notaro biure.
Kauno miesto 26-ajame notaro biure pateikdama ginčo pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ieškovė iš esmės suklydo dėl sandorio esmės, kadangi nesuprato, kad šiuo pareiškimu išreiškė valią priimti mirusio brolio palikimą. Į notaro biurą ieškovė kreipėsi tik dėl to, kad norėjo realizuoti savo, kaip mirusį šalpos senatvės pensijos gavėją palaidojusio asmens, teisę į jam priklausiusią šalpos senatvės pensiją, o ne turint tikslą paveldėti mirusio brolio palikimą. Ieškovė žinojo, kad mirdamas brolis nepaliko jokio turto ir savo veiksmais nesiekė priimti mirusio brolio palikimą. Dar 2006 metais ieškovės brolis buvo iškeldintas iš Kauno miesto savivaldybei priklaususio buto dėl susidariusių skolų (Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2296-584/2006) ir nuo to laiko gyvenamosios vietos neturėjo, o kaip benamis toliau gyveno tame pačiame name. Taigi po brolio mirties į notaro biurą dėl brolio turto paveldėjimo ieškovė būtų niekada nesikreipusi, kadangi žinojo, jog miręs brolis jokio turto neturėjo. Prieš parengiant ginčo pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą notaro biure, notarė V. T. ieškovei žodžiu neišaiškino, kad priimdama mirusio brolio šalpos senatvės pensiją, ieškovė priims visą brolio palikimą (kurio mirdamas jis neturėjo), įskaitant ir visas skolas.
Paveldėjimo teisiniai santykiai yra labai sudėtingi, o ieškovė neturi teisinio išsilavinimo, be to, ieškovei yra operuotos abi akys, ji blogai mato. Kauno miesto 26-ajame notaro biure sudarydama ginčo vienašalį sandorį buvo viena, netgi neturėdama akinių, be kurių negali skaityti, kadangi nesitikėjo, kad jai reikės ką nors rašyti ar pasirašyti. Todėl ant ginčo pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą pasirašė jo neperskaičiusi, kadangi pasitikėjo notare. Ieškovei net gavus ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į šalpos senatvės pensiją, ieškovė jos negavo, kadangi gavo raštą iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kad ji ieškovei nepriklauso. Todėl susidarė tokia situacija, jog minėtu pareiškimu priimdama mirusio brolio palikimą, ieškovė negavo jokios materialinės naudos.
N. V. T. ieškovei nesuteikė informacijos apie pateiktus kreditorių reikalavimus, todėl ieškovė šį pareiškimą notarei pateikė negavusi informacijos apie mirusio brolio skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, dėl to ieškovei nesuteikus informacijos apie mirusio brolio kreditorių reikalavimus, jai nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo, tokiu būdu buvo iš esmės pažeistos ieškovės, kaip įpėdinės, teisės ir teisėti interesai.
Pripažinus negaliojančiu ginčo pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 304, pripažintinas negaliojančiu ir ieškovei Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K. išduotas ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 963, kuris buvo išduotas minėto pareiškimo pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė V. T. atsiliepimu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. D. M. 2017 m. sausio 27 d. kreipėsi į Kauno m. 26-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po jos brolio R. B. mirties kartu pateikdama mirusiojo mirties liudijimą, giminystę įrodančius dokumentus. Ieškovei buvo išaiškinta, kad palikimą galima priimti dviem būdais, t. y. palikimą priimti pagal apyrašą, esant patikėjo skoloms ir paduodant pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Ieškovė pareiškė, kad palikėjo skolų nėra, o likęs turtas yra tik šalpos pensija, kad mirusiajam priklauso šalpos pensija rodė ieškovės pateikti dokumentai. Patikrinus gyventojų registrą buvo nustatyta, kad mirusysis nebuvo deklaravęs nuolatinės gyvenamosios vietos ir palikimo atsiradimo vieta buvo nustatoma pagal pažymos apie pašalpą išdavusios institucijos adresą. Jokių dokumentų įrodančių apie mirusiojo kreditorius iš jokių institucijų palikimo priėmimo dieną Kauno m. 26-ojo notaro biuras nebuvo gavęs, o ir pati ieškovė apie jokias skolas nekalbėjo Todėl ir ieškovė apie jokių kreditorių buvimą notaro negalėjo būti informuota, kaip teigiama ieškovės patikslintame ieškinyje. Biuro darbuotojos buvo paruoštas pareiškimas apie palikimo priėmimą be apyrašo, išsiaiškinus ar tikrai ieškovė priima palikimą be apyrašo ir ar nesikreips pas antstolius, kad būtų surašytos visos mirusiojo skolos ir turtas, ieškovei nurodant palikėjo turtą ir įpėdinių ratą. Kauno m. 26-ojo notaro biuro notarei tvirtinant pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškimas buvo garsiai perskaitytas ir akcentuotos pasekmės atsirandančios priimant palikimą be apyrašo/kad įpėdinis priimdamas palikimą be apyrašo už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Ieškovė pasirašė po pareiškime nurodyta nuostata, kad „įpėdinis patvirtina, kad palikimą priima be apyrašo ir jam yra žinoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalimi, priimdamas palikimą, paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus“ susipažinau D. M. ir parašas. O tai reiškia, kad ieškovei buvo žinoma, kad priimdama palikimą be apyrašo už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu.
Šalies argumentai
Ieškovės ieškinyje nurodyti motyvai, „kad į notaro biurą buvo kreiptasi tik į teisę gauti šalpos pensiją, o ne tikslu paveldėti mirusiojo brolio palikimą“ ir „kad ieškovė nesuprato kad priima mirusiojo brolio palikimą“ yra nepagrįsti. Šalpos pensija taip pat yra turtas, kuris yra paveldimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. birelio 21 d. Kauno m. 9-asis notaro biuras ieškovei išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 963. Visi ieškovės aukščiau nurodyti veiksmai akivaizdžiai rodo, kad ieškovė būdama ketvirtos eilės įpėdinė, net ir esant pirmos eilės įpėdiniui sąmoningai, laisva valia, suprasdama savo veiksmus kreipėsi pas notarą, norėdama priimti palikimą be apyrašo po mirusiojo brolio mirties. Ieškovei aiškinant ir priimant palikimą taip pat pasirašant ant pareiškimo jokių kitų asmenų notarės kabinete nebuvo ir tvirtinant pareiškimą notarė nebuvo palikusi patalpos ir išėjusi pasikalbėti su kitais klientais kaip parengiamajame posėdyje pareiškė ieškovė. Ieškovei buvo aiškiai išaiškinta, kad priimdama mirusiojo brolio senatvės šalpos pensiją ieškovė priims visą brolio palikimą įskaitant ir visas jo skolas.
Ieškovės teiginys, kad jos niekas nesupažindino su pasirašomo dokumento turiniu ir nebuvo paaiškintos teisinės pasekmės, kad ji nematė ir negalėjo pasirašyti dokumentą, kad už palikimą atsako visu savo turtu, neatitinka tikrovės. Priešingai, prieš pasirašant ginčijamą sandorį, ieškovė buvo supažindinta su pasirašomo dokumento turiniu, išaiškintos sandorio teisinės pasekmės, ieškovė tai patvirtino savo parašu. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, Bet koks protingas asmuo nepasirašinėtų po tekstu kurio neperskaitė ir ypač po tekste nurodyta nuostata „kad palikimą priima be apyrašo ir jam yra žinoma, kad, vadovaujantis CK 5.52 straipsnio 1 dalimi, priimdamas palikimą, paduodamas pareiškimą notarui ir neprašydamas sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tarp palikimo priėmimo 2017 m. sausio 27 d. ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2017 m. birželio 21 d. praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, ir ieškovė daugiau nei karto nuo 2017 m. sausio 27 d. į Kauno m. 26-ąjį notaro biurą nesikreipė, kad būtų supažindinta su dokumentu po kuriuo ji pasirašė (ypatingai jei pasirašė neskaitydama). 2017 m. birželio 21 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir net tada nebuvo pareikšta notarei D. K., kad ji palikimą priėmė nesuprasdama, kad palikimą priima su visomis mirusiojo brolio skolomis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarė D. K. atsiliepimu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė D. M. palikimą po brolio R. B. mirties priėmė 2017m. sausio 27 d. pareiškimu, kurį patvirtino Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T.. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo įformintas tinkamai ir teisingai. Patikslintame pareiškime neteisingai aiškinama, kad ieškovė buvo suklaidinta ir dėl to ginčija vienašalį sandorį, nes forminusi notarė nepateikė informacijos apie mirusio brolio skolas, nors privalėjo tai padaryti. Palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). N. V. T. kreditorinių reikalavimų prieš užvesdama paveldėjimo bylą nebuvo gavusi. Kauno miesto 9-asis notarų biuras prieš išduodant paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą informacijos apie kreditorinius įsipareigojimus nebuvo gavęs. Pati ieškovė D. M. patikslintame ieškinyje rašo, kad antstolė A. A. patvarkymą sustabdyti vykdomąją bylą nusiuntė Kauno miesto 18-ajam notarų biurui. 2017 m. birželio 21d. ieškovė atvyko į Kauno miesto 9-ąjį notarų biurą pageidaudama gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pokalbio metu ieškovė paaiškino, kad ji žino apie brolio skolas, taip pat žino, kad gali būti nukreiptas išieškojimas į jos turtą, tačiau sūnus jai patarė gauti paveldėjimo teisės liudijimą, norint nors šiek tiek padengti brolio skolas. Ieškovė šią aplinkybę patvirtino parengiamojo teismo posėdžio metu. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2017 m. birželio 21 d.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mirus broliui, per jo laidotuves, iš brolio kaimynės sužinojo, kad mirusiam broliui liko neišmokėta senatvės šalpos pensija. Ieškovė pamanė, kad palaidojusi brolį, galbūt turi teisę gauti tą pensiją, kad pasidengtų bent dalį mirusio brolio laidotuvių išlaidų. Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyriuje ieškovė buvo informuota, kad ieškovei riekia gauti pažymą iš notarės ir tada jai bus išmokėta ta pensija. Sužinojusi, kad tiems, kas nedeklaravę gyvenamosios vietos, reikia kreiptis į 9-ąjį notarų biurą, su raštu iš savivaldybės ieškovė nuvyko pas notarę. Tačiau 9-ojo notarų biuro notarė sirgo, todėl ieškovė buvo nukreipta į 26-ąjį notarų biurą. Notarei ieškovė paaiškino, kad brolis nieko neturėjo, bet liko neišmokėta senatvės šalpos pensija. Notarė pareikalavo giminystės ryšį patvirtinančio dokumento. Ieškovė tokio dokumento neturėjo. Mirusysis ieškovės brolis neturėjo ir paso. Notarė nusiuntė į archyvą, kad ieškovė gautų dokumentą, patvirtinantį brolio ir jos giminystės ryšį. Gavusi minėtą dokumentą, grįžo pas notarę. Notarė parengė pareiškimą dėl palikimo priėmimą. Ieškovė neturėjo pasiėmusi akinių, todėl pareiškimą dėl palikimo priėmimo pasirašė, jo neskaičiusi. Ieškovei apie apyrašą niekas nieko neaiškino. Apie apyrašą sužinojo vėliau iš antstolės A.. Ieškovė pasitikėjo notarais. Jos išsilavinimas spec. vidurinis. Dirbo parduotuvėje vedėja, vėliau prižiūrėjo žmones. Su sūnumi, kuris dirba teisininku nesitarė, nes nemanė, kad čia toks svarbus reikalas. Iki tol su notarais nebuvo susidūrusi. Mane, kad pas notarę eina pažymos dėl senatvės pensijos gavimo, o ne dėl brolio palikimo priėmimo. Ieškovei buvo žinoma, kad brolis nieko neturėjo. Dar 2006 m. buvo iškeldintas iš buto, gyveno laiptinėje, gatvėje. Brolis turėjo du sūnus, su kuriais jokių ryšių nepalaikė. Brolio sūnūs dėl palikimo nesikreipė. Ieškovei 26-ajame notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Savivaldybėje buvo paaiškinta, kad senatvės šalpos pensijos pagal paveldėjimo teisės liudijimus neišmokamos nuo 2017 m. sausio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatas surašė raštą dėl savivaldybės pažymos, kurioje buvo nurodyta, kad broliui priklausė senatvės šalpos pensija, tačiau jokio atsakymo negavo. 2017 m. gegužės mėnesį ieškovė sužinojo, kad brolis turėjo skolų. Šiuo metu jai žinoma, kad brolis turėjo įsiskolinimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai A., G., B., U.. Jei Kauno miesto savivaldybės specialistai nebūtų išdavę rašto, kad broliui priklauso neišmokėta senatvės šalpos pensija, atsakovė nebūtų kreipusis dėl palikimo priėmimo, nes jai buvo žinoma, kad brolis skolų neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė V. T. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos, todėl palikimas priimamas pagal turto buvimo vietą. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad miręs brolis jokių skolų neturėjo. Ieškovė buvo supažindinta su pareiškimo dėl palikimo priėmimo turiniu. Ieškovė aplinkybių, kad nemato, neturi išsilavinimo, nenurodė. Notarų biuras apie kreditorius duomenų neturėjo.
Trečiasis asmuo notarė D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu nėra pareikšta kreditorinių reikalavimų, tai notaras nežino apie palikėjo skolas. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo parengtas tinkamai, net gi išskiriant sakinį, kad turtas paveldimas neprašant sudaryti turto apyrašo ir už palikėjo skolas atsakoma visu paveldėtojo turtu. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu ieškovei buvo žinoma apie palikėjo skolas. Ieškovė nurodė, kad pasitarusi su sūnumi, nusprendė priimti palikimą, kad padengtų bent dalį palikėjo skolų. Ieškovė palikimą priėmė pareiškimu, jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nesuvokė, kokiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja. Ieškovė sužinojusi, kad yra neišmokėta brolio šalpos pensija, kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad išsiaiškintų, ar jai priklauso brolio senatvės šalpos pensija, kaip asmeniui palaidojusiam brolį. Ieškovė turėjo teisėtų lūkesčių gauti tinkamą informaciją iš Kauno m. savivaldybės socialinės paramos skyriaus specialistų ir notarės. Ieškovė žinojo, kad brolis vedė asocialų gyvenimo būdą, gyveno laiptinėje, gatvėje. Jai buvo žinoma, kad brolis neturėjo jokio turto. Socialinės paramos skyriuje ieškovei buvo paaiškinta, kad pateikus pažymą iš notarės, jai bus išmokėta brolio senatvės šalpos pensija. Ieškovės tikslas buvo gauti pažymą dėl senatvės šalpos pensijos, o ne paveldėti brolio palikimą. Atitinkamai ieškovė ir elgėsi. Ieškovė neturėjo tikslo paveldėti brolio turtą, nes būtų patyrusi tik neigiamas pasekmes. Ieškovė nėra neveiksni, ji nesiekė pakenkti sau. Klaidinga prielaida sąlygojo ieškovės veiksmus priimant palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės brolis R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017 m. sausio 27 d. ieškovė pas atsakovę notarę Violetą T. Kauno miesto 26-ajame notaro biure pasirašė atsakovės parengtą pareiškimą dėl mirusio brolio palikimo priėmimo. Šio pareiškimo pagrindu 2017 m. birželio 21 d. Kauno miesto 9-ajame notarų biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Jame nurodyta, kad mirusiojo R. B. paveldimą turtą sudaro neišmokėta 705,60 Eur šalpos pensija (pagrindas Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. pažyma dėl neišmokėtų šalpos išmokų mirus gavėjui Nr. 62-5-2850).
Ieškovė sandorius Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarei V. T. 2017 m. sausio 27 d. ieškovės pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir ieškovei D. M. Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K. 2017 m. birželio 21 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą prašo pripažinti negaliojančiais vadovaujantis CK 1.90 ir 1.91 straipsniais (suklydimo įtakoje sudaryto sandorio negaliojimas ir apgaulės įtakoje sudaryto sandorio negaliojimas).
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaidojusi brolį, sužinojo apie galimybę gauti mirusiajam broliui priklausiusią ir neišmokėtą šalpos pensiją. Ieškovė tikėdamasi pasidengti bent dalį išlaidų, patirtų laidojant brolį, dėl šalpos pensijos kreipėsi į savivaldybę, kur jai buvo išduota pažyma dėl neišmokėtos 705,60 Eur šalpos pensijos ir paaiškinta, kad ji turi kreiptis į notarą pažymos. Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarę D. K., kaip palikimo atsiradimo vietos notarą. Tačiau notarė D. K. tuo metu nedirbo, kadangi sirgo, todėl ieškovė buvo nukreipta į Kauno miesto 26-ąjį notaro biurą pas notarę V. T., kuriame ieškovė sudarė ginčo vienašalį sandorį, pateikdama, ne pačios rengtą, ginčo pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovei išdavė notarė D. K. Kauno miesto 9-ajame notaro biure.
Teismas pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Įgaliojimas yra valios aktas, kuriuo įgaliotojas sąmoningai siekia tam tikro tikslo – įgalioti įgaliotinį atlikti tam tikrus įgaliojime aptartus veiksmus už patį įgaliotoją.
Pažymėtina, kad sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį tik nustačius, kad sandorį sudariusi šalis suklydo iš esmės (CK 1.90 straipsnis). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).
Ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai procesiniuose dokumentuose, ieškovės, ieškovės atstovo, atsakovės paaiškinimai, duoti teisme, patvirtina, kad ieškovė neketino priimti mirusio brolio palikimo, o ginčijamas pareiškimas buvo pasirašytas dėl klaidos. Ieškovė į notaro biurą kreipėsi galvodama, kad notaro biure gaus pažymą, patvirtinančią, jog ieškovė, kaip brolį, kuris buvo šalpos senatvės pensijos gavėjas, palaidojęs asmuo, turi teisę gauti mirusiam broliui priklausiusią šalpos senatvės pensiją. Jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra.
Teismo vertinimu, minėtų proceso dalyvių paaiškinimus iš dalies patvirtina dar ir šios aplinkybės: mirusysis vedė asocialų gyvenimo būdą (prarado butą, gyveno laiptinėje, gatvėje); po brolio mirties į notaro biurą dėl brolio turto paveldėjimo ieškovė būtų niekada nesikreipusi, kadangi žinojo, jog miręs brolis jokio turto neturėjo; paveldėjimo liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro 705,60 Eur šalpos pensija; ginčijamo pareiškimo turinys buvo paruoštas notarės, o ne ieškovės, ieškovė pareiškimą tik pasirašė.
Po pareiškimo priimti mirusio brolio palikimą pasirašymo ieškovei tapo žinoma apie mirusiojo brolio skolas. Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovės prašymu sustabdyti antstolių N. B., R. G., A. A., S. U. pradėti priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesai vykdomosiose bylose atitinkamai Nr. 0176/17/00562, Nr. 0090/16/01082, Nr. 0036/16/01118, Nr. 0034/16/00149, Nr. 0176/15/00543, Nr. 0036/12/01091 iki įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11760-475/2018. Manytina, kad pakankamai apdairus ir atidus žmogus, žinantis, kad mirusysis jokio turto neturėjo, o turėjo skolų, vienašalio palikimo priėmimo pagal įstatymą sandorio sudaręs nebūtų. Ieškovė galiausiai brolio senatvės šalpos pensijos realiai nepaveldėjo.
Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, 2016 m. Kauno miesto savivaldybės pažyma dėl neišmokėtų šalpos išmokų mirus gavėjui, ir byloje esančių duomenų visetu, teismo vertinimu, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir pripažinti ginčijamą pareiškimą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu (CPK 185 straipsnis), kadangi ieškovė suklydo iš esmės dėl esminių jos sudaryto sandorio aplinkybių. Pripažinus negaliojančiu pareiškimą dėl palikimo priėmimo, negaliojančiu pripažintinas ir jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas, svarstydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vadovaujasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kuri numato teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad notarių neteisėtų veiksmų byloje nustatyta nebuvo, o vienašalį sandorį ieškovė sudarė dėl klaidingo įsitikinimo, kurio pagrindu buvo 2016 m. Kauno miesto savivaldybės pažyma dėl neišmokėtų šalpos išmokų mirus gavėjui. Be to, teismas įvertina ir pačios ieškovės elgesį sudarant vienašalį sandorį. Ieškovė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, dirbusi parduotuvės vedėja, jos sūnus teisininkas, nebuvo pakankamai apdairi pasirašinėdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl turi prisiimti tam tikras neigiamas pasekmes. Todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 267 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu ieškovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarei V. T. 2017 m. sausio 27 d. pateiktą pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. 304.
Pripažinti negaliojančiu ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarės D. K. 2017 m. birželio 21 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 963.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.