Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-245-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-01
Bylos Nr.
1A-551-245-2012
Teisminio proceso Nr.
1-72-1-00234-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
J. M.
Nukentėjusysis
A. V.
Civilinis ieškovas
V. K., R. K.
Advokatai
Romualdas Brilius
Kategorijos
Pranešėjas K. Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-551-245/2012Teisėja A. Vailionienė Proceso Nr. 1-72-1-00234-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorams Jonui Vitkauskui, Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Romualdui Briliui, nuteistajam J. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M., nukentėjusiojo A. V., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. K. bei R. K. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, taikyta J. M. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemones; patvirtintas J. M. ir civilinių ieškovų R. K. ir V. K. 2012 m. balandžio 10 d. susitarimas, kad 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų) dydžio neturtinę žalą J. M. R. K. ir V. K. atlygins per du metus, t.y. iki 2014 m. balandžio 10 d. ir kad R. K. ir V. K. nuo likusios 120 000 Lt civilinio ieškinio dalies atsisakė; civilinis procesas dėl civilinių ieškovų R. K. ir V. K. civilinio ieškinio nutrauktas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2011 m. liepos 15 d. apie 2 val. Lazdijų m. Vilniaus g., ties namu Nr. 97, kelio Alytus-Seirijai-Lazdijai 44-ame kilometre, vairuodamas G. K. priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį ,,Mercedes Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 1,75 promilės etilo alkoholio), nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, mieste (gyvenvietėje), kur leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, t.y. važiuodamas 101÷103 km/h greičiu, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo automobilio ,,Mercedes Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis G. K., kurio mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais šonkaulių lūžimais bei galūnių kaulų lūžimu, plaučių sumušimu ir plaučių hematoma, trauminiu šoku, bei dėl muštinių žaizdų viršugalvio dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, kairiame kelyje ir nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimų kairiame žaste, sprando srities sumušimo, lengvos formos trauminės galvos smegenų ligos, kraujo išsiliejimo ir susikaupimo dešinės šlaunies minkštuosiuose audiniuose buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus – automobilio ,,Mercedes Benz 230“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio A. V. sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytą įpareigojimą tęsti mokslą ir įgyti specialybę. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, klaidingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko ne­teisingai paskyrė nuteistajam bausmę. Teismas netinkamai įvertino apelianto padarytos nusikalsta­mos veikos pavojingumą, jo asmenybę, nepagrįstai neatidėjo paskirtos bausmės vykdymo. J. M. neneigia savo kaltės dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl kurių įvyko eismo įvykis. Nurodo, kad tiek nukentėjusysis A. V., kuriam eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta sveikata, tiek geriausias apelianto draugas G. K., kuris eismo įvykio metu žuvo, taip pat pažeidė Kelių eismo taisykles. Jų elgesys nemaža dalimi sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tą dieną jie visi trys dalyvavo sportinėse varžybose, po varžybų prie ežero vaišinosi alkoholiniais gėrimais. Automobilį vairavęs G. K. taip pat vartojo alkoholį, jis buvo apgirtęs ir paprašė Justino, kuris buvo gerokai blaivesnis, parvairuoti automobilį ir parvežti Giedrių ir Arvydą namo. Kitos išeities jie neturėjo, nes buvo naktis, nebuvo jokių kitų blaivių žmonių. J. M. sutiko parvairuoti automobilį. Apelianto manymu, G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklę - neduoti vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Važiuojant namo, keleiviai Giedrius ir Arvydas nebuvo užsisegę saugos diržų, tuo taip pat padarydami Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi, toks jų elgesys buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Byloje pateiktos specialistų išvados patvirtina nuteistojo versiją, jog keleiviai būtų taip nenukentėję, jeigu būtų prisisegę saugos diržais. Šios aplinkybės švelnina nuteistojo teisinę padėtį, mažina jo padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Nuteistasis visiškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas patvirtino civilinių ieškovų ir nuteistojo susitarimą, pagal kurį apeliantas 30 000 Lt neturtinę žalą turės atlyginti per dvejus metus. Akivaizdu, kad realiai atlikinėdamas 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jis neturės galimybių laikytis šio susitarimo. Tokiu būdu BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo netaikymas iš esmės pažeidžia teisingumo principo įgyvendinimą, ir ne tik nuteistojo, bet ir nukentėjusiųjų teises ir interesus. Be to, apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, tai yra neatsižvelgė į tai, kad iš karto po eismo įvykio nuteistasis ėmėsi visų įmanomų priemonių nukentėjusiems padėti, bandė išgelbėti labiausiai nukentėjusįjį G. K., iškėlė jį iš automobilio, bandė gaivinti. Nuteistasis nesistengė išvengti baudžiamosios atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido, atlygino jiems padarytą turtinę žalą, kaip minėta, susitarė su jais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad nuteistojo resocializacija tikrai galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas nuteistojo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pagrindinį dėmesį skyrė nusikalstamos veikos padariniams, tačiau nenurodė jokių įtikinančių argumentų, dėl ko negalima atidėti bausmės vykdymo nuteistajam. Apeliantas neturi neišnykusio teistumo, eismo įvykio padarymo metu jis ne tik mokėsi, bet ir dirbo, ir nors padarydavo ir anksčiau kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau jie nebuvo sunkūs. Jis nė karto nėra vairavęs automobilio neblaivus, už tai niekada nėra baustas, tai buvo atsitiktinis pažeidimas. Visas jam anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jis mokosi ir šiuo metu – yra Lietuvos edukologijos universiteto 4 kurso studentas, siekia įgyti specialybę, tuo tarpu realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas užkirstų kelią jam tęsti studijas, įgyti specialybę, pradėti dirbti, atlyginti žalą. Nuteistasis padeda nukentėjusiems kuo galėdamas, jų atsiprašė, jie jam atleido, jie taip pat prašė teismo neskirti nuteistajam realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde daroma išvada, kad apylinkės teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatidedant jos vykdymo. Yra visi pagrindai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Nukentėjusysis A. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, taikyti nuteistojo J. M. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2 metams, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytą įpareigojimą tęsti mokslą ir įgyti specialybę. Nurodo, kad apylinkės teismas J. M. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, neatidėdamas jos vykdymo. Nebuvo atsižvelgta į nuteistojo jauną amžių, asmenybę, neįvertintas paties nukentėjusiojo elgesys eismo įvykio metu. Iš bylos aplinkybių aišku, kad tiek jo paties, tiek žuvusiojo G. K. neatsakingi veiksmai taip pat iš dalies sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, leido atsirasti pasekmėms. Tą vakarą jie visi trys buvo neblaivūs, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, Giedrius paprašė Justino pavairuoti ir perdavė automobilį jam, nors žinojo, kad šis irgi neblaivus. Be to, keleiviai važiavo neprisisegę saugos diržų. Apeliantas yra įsitikinęs, kad šios aplinkybės prisidėjo prie autoįvykio kilimo, prie pasekmių atsiradimo. Jeigu automobilis nebūtų perduotas vairuoti neblaiviam J. M., jis jo nebūtų vairavęs, nebūtų kilęs ir eismo įvykis. Sužalojimai būtų buvę lengvesni arba jų ir visai būtų galima buvę išvengti, jeigu keleiviai būtų užsisegę saugos diržus. Visa tai akivaizdžiai švelnina J. M. atsakomybę, mažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino, jų nenagrinėjo, dėl ko paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Be to, teismas, netaikydamas nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo, nevertino jo asmenybės, tai yra, kad jis yra studentas, siekia įgyti specialybę, laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam atims galimybę užbaigti mokslus ir pradėti dirbti. Tuo bus pažeisti ir nukentėjusiųjų interesai, atimta galimybė atlyginti jiems padarytą žalą. J. M. yra apelianto draugas, jis gerai žino jo būdą ir charakterį, draugiškumą, padorumą, nuoširdumą, į ką teismas turėjo atsižvelgti, kaip ir į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio. Nuteistasis atsiprašė nukentėjusiojo, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, jis labai gailisi dėl įvykio, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis nusikals. Teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl negalėjimo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra visiškai nepagrįsta. Be to, teismui pritaikius jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, faktiškai nebėra jokios galimybės, kad jis galės padaryti kokius nors naujus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. K. ir R. K. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, taikyti nuteistojo J. M. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 3 metams, paskiriant BK 75 str. 2 d. 5 p. numatytą įpareigojimą tęsti mokslą ir įgyti specialybę. Nukentėjusiųjų įsitikinimu, teismas J. M. paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, neatidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo. J. M. visiškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, susitarta dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas tokiu savo sprendimu neatsižvelgė į nukentėjusiųjų asmenų interesus. Nuteistasis negalės atlyginti neturtinę žalą per 2 metų laikotarpį, kadangi jis 3 metus 8 mėn. atlikinės laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad jis yra studentas, žuvusio nukentėjusiųjų sūnaus draugas. J. M. gerai suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės. Visu savo elgesiu įrodė, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Pažymi, kad ir pačių nukentėjusiųjų elgesys eismo įvykio metu nebuvo atsakingas, kas taip pat švelnina J. M. veikos pavojingumo laipsnį. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Nukentėjusieji atleido kaltinamajam, prašė teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Apylinkės teismo išvada apie negalėjimą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo yra niekuo nepagrįsta ir neteisinga. J. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, jam pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, faktiškai nebėra jokios galimybės, kad jis galės padaryti kokius nors naujus kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras paliko spręsti kolegijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo J. M. kaltės ir žalos atlyginimo dydžio klausimai. Apeliaciniuose skunduose keliamas nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas. Iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo netaikytu bausmės vykdymo atidėjimu, paskiriant J. M. bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 6 d.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai netaikė J. M. bausmės vykdymo atidėjimo, tokia teismo pozicija neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-181/2012).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad formalias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas J. M. atvejis atitinka – padarytas neatsargus nusikaltimas, už kurį nuteistajam paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau negalima sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad esantys bylos duomenys leidžia padaryti neabejotiną išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių, kurios leistų pasiekti bausmės tikslų be realaus bausmės atlikimo, šioje byloje nenustatė. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, taikant bausmių vykdymo atidėjimą, pagal kurią nepritariama tokiems teismų sprendimams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus draudimus, taisykles ir pan. ir sukėlusius labai sunkius padarinius, pavyzdžiui, bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnyje, kai asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūna žmonių ar būna sunkai sutrikdoma kitų asmenų sveikata. Tokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją pagrindžia nutartyse Nr. 2K-101/2010, Nr. 2K-8/2010, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-105/2011 formuojama praktika.

Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-101/2010 pasakyta, kad tais atvejais, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo.

Kitoje kasacinės instancijos teismo nutartyje Nr. 2K-8/2010 taip pat nepritariama bausmės vykdymo atidėjimui, kuomet neblaivaus asmens sukelto autoįvykio metu žūsta žmogus. Dar kitoje to paties teismo nutartyje Nr. 2K-188/2009, sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumą, ką būtent pirmosios instancijos teismas ir padarė - pripažino, kad J. M. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles: tamsiu paros metu automobilį vairavo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,75 prom. neblaivumas), nesudėtingoje kelio situacijoje nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – vienas keleivis sužalotas mirtinai. Tokios pačios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-271/2010, kur pažymėta, kad atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Nenukrypo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo savo pozicijų ir Nr. 2K-303/2010 nutartyje, jog transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsakingumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę, tačiau nepaisant to, elgiasi neatsakingai ir sėda už automobilio vairo. Sutinkamai su teismų praktika, kolegija sprendžia, jog tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis šiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Tokia kasacinio teismo pozicija atsispindi ir dar vienoje nutartyje Nr. 2K-105/2011, kurioje asmuo nubaustas pagal BK 281 str. 6 d. ir jam nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, apylinkės teismas nenukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos tokio tipo bylose, netaikydamas J. M. bausmės vykdymo atidėjimo.

Reikia pažymėti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę J. M. ir pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusikaltimas, šiurkščiai pažeidus kelis Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kilo labai sunkūs padariniai – žmogaus mirtis), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininką apibūdinančius duomenis – tai, kad jis 2006 m. vasario 24 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d., vos įgijęs teisę vairuoti transporto priemones (2006-03-21), laikotarpyje nuo 2006 m. gegužės 14 d. iki 2011 m. kovo 30 d. padarė aštuoniolika administracinių teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, iš jų devyni Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra šiurkštūs, susiję su nustatyto greičio viršijimu. Nustatytą greitį jis viršijo ir šioje byloje, dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nepasirinkdamas saugaus greičio sukėlė itin sunkias pasekmes lėmusį eismo įvykį. Paminėtų aplinkybių visuma apylinkės teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad 2011 m. liepos 15 d. J. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, sukėlę sunkias pasekmes, nėra atsitiktiniai, kad jis yra linkęs pažeidinėti teisės normas ir paskirtos nuobaudos jo elgesio nekeičia. Apylinkės teismas pripažino ir tai, kad J. M. prisipažinimas ir gailėjimasis, jo pastangos atkurti taiką tarp jo ir nukentėjusių, pastangos atlyginti turtinę žalą ir susitarti dėl neturtinės žalos yra labai reikšmingos nustatant skiriamos bausmės dydį, tačiau neleidžia daryti išvadų, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti, atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pagrįstai apylinkės teismas nekonstatavo nukentėjusiųjų neatsargumo, kadangi teismų praktikoje dideliu nukentėjusiojo neatsargumu laikoma, kai nukentėjusysis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis (transporto priemonė), ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Šioje byloje negalima daryti išvados, kad nukentėjusieji būtų numatę kilsiančias pasekmes, o ta aplinkybė, kad nei vienas iš tą naktį važiavusiųjų nebuvo prisisegę saugos diržų, nešalina J. M. baudžiamosios atsakomybės. BK 281 str. 6 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, tai yra ji reikalauja padarinių, kurie šioje byloje nustatyti nenuginčijamai, todėl veika laikoma baigta, kilus šiame straipsnyje numatytiems padariniams – tai yra eismo įvykio metu žuvus žmogui. Reikia pažymėti ir tai, kad specialisto išvados Nr. 11-2809(11)/205(12) 2 punkte konstatuota, jog J. M. veiksmai – važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 145).

Vertinant nukentėjusiųjų galimai padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus (tai, kad jie nebuvo prisisegę saugos diržais), pažymėtina ir tai, kad tokiu atveju svarbu nustatyti būtinąjį priežastinį ryšį byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai Kelių eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (LAT nutartis Nr. 2K-470/2011). Šioje byloje aišku tai, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi nebuvo ta aplinkybė, jog žuvusysis G. K. ir nukentėjusysis A. V. nebuvo prisisegę saugos diržais. Jeigu kaltinamasis tiriamu atveju būtų vairavęs automobilį blaivus, nebūtų viršijęs nustatyto toje kelio atkarpoje greičio, būtų suvaldęs transporto priemonę, nepataisomas pasekmes sukėlęs eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šio eismo įvykio kilusias pasekmes sąlygojo būtent kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kas byloje nustatyta ir įrodyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad J. M. padaryti KET pažeidimai nagrinėjamoje situacijoje buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir šio įvykio metu atsiradusiems padariniams atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiųjų padaryti KET pažeidimai (tai, kad patikėjo vairuoti transporto priemonę neblaiviam, nebuvo prisisegę saugos diržais) patys savaime, nesant apelianto J. M. padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio. Nėra pagrindo pripažinti J. M. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų asmens elgesys. Šio BK straipsnio prasme rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiųjų elgesys negali būti pripažįstamas paskatinusiu nuteistąjį padaryti nusikaltimą.

Skunde paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir tai, kad jis yra aukštosios mokyklos studentas, nesudaro pagrindo taikyti J. M. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo, šiuo klausimu jau yra pasisakyta aukščiau, todėl kolegija nesikartos. J. M. apylinkės teismas paskyrė mažesnę bausmę, nei BK 281 str. 6 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau ją švelninti įstatyminio pagrindo nėra. Tai, kad neatidedant bausmės vykdymo nuteistajam, bus pažeisti nukentėjusiųjų asmenų interesai, taip pat nėra pakankamas pagrindas taikyti J. M. atžvilgiu BK 75 str. nuostatas. Nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, jis įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiems R. K. ir V. K., tai yra patvirtinta teismo nuosprendžiu. Atlikdamas bausmę atviroje kolonijoje ir dirbdamas turės galimybę atlyginti bent dalį padarytos žalos, likusią – išėjęs į laisvę. Pastebėtina ir tai, kad jis siunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jo neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą iki pilno civilinio ieškinio padengimo.

Todėl tiek nuteistojo J. M., tiek nukentėjusiųjų A. V. ir civilinių ieškovų V. K. bei R. K. apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo J. M., nukentėjusiųjų A. V. ir civilinių ieškovų V. K. bei R. K. apeliacinius skundus atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nuosprendį palikti galioti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Regina CemnolonskienėEvaldas Gražys