- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- A15.-646-1082/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00308-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- D. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, viduriniojo išsilavinimo, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), teisto, administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. 2019 m. liepos 2 d. 03.13 val., neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į stovėjusį medį. Po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – jam 2019-07-02 4.40 val. nustatytas 0,66 promilių girtumas. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Audi“. Taip pat automobilis „Audi“ nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta techninė apžiūra, neįregistruota nustatyta tvarka.
D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad prisipažįsta administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neturėdamas teisės vairuoti, praėjus maždaug dvejoms valandoms po vienos alaus skardinės išgėrimo vairavęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nedraustą, nustatyta tvarka neįregistruotą ir techninės apžiūros nepraėjusį automobilį, jo nesuvaldęs, nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį, po ko grįžęs namo išgėręs dar alaus ir paskambinęs policijai. Parodė žinojęs, kad taip elgtis negalima ir už tai baudžiama, bet vis vien taip pasielgęs. Įvykio vietoje policijos neiškvietė, nes labai sutriko, pasimetė ir nežinojo, kaip elgtis. Dėl savo elgesio gailisi. Nesutinka, kad vairavo būdamas 0,66 prom. girtumo.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn traukiamo D. G. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir jos priedais, paties D. G. rašytiniu paaiškinimu, išrašu iš vairuotojų registro, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, LR transporto priemonių draudikų biuro IS įrašu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kitais bylos duomenimis.
Iš D. G. 2019 m. liepos 2 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. liepos 2 d. apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), stovėdamas pavėsinėje, išgėręs vieną alkoholinio alaus 2,5 % sėdo prie vairo ir nesuvaldęs transporto priemonės įsirėžė į medį. Pastatė vairuotą automobilį pakelėje, grįžo į namus ir išgėrė skardinę alaus. Tada pranešė policijai. Įvykio metu nenukentėjo, apgadintas tik automobilis (b. l. 21).
Iš vairuotojų registro įrašo matyti, kad D. G. neturi įgijęs teisės vairuoti (b. l. 15).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka nėra įregistruotas (b. l. 16).
Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo matyti, kad automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam nėra atlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 7).
Iš 2019-06-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. P. pardavė automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) D. G..
Iš vyriausiųjų patrulių P. M. ir L. B. tarnybinių pranešimų, kuriuose nurodomos analogiškos įvykio aplinkybės, matyti, kad 2019 m. liepos 2 d. 03.13 val. dirbant ekipaže gavo pranešimą, kad pranešėjas automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį. Pranešėjas neturintis teisės vairuoti ir yra neblaivus. Automobilis liko įvykio vietoje, pranešėjas laukia adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu prie pareigūnų priėjo D. G.. Vaikinas paaiškino, kad vairuodamas automobilį „Audi A4“, (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į medį. Aiškino, kad prieš vairavimą išgėrė vieną skardinę alaus, tačiau grįžęs namo dar išgėrė alaus. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo ant važiuojamosios kelio dalies stovintį apgadinta automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio matuokliu 04.40 val. nustatytas 0,66 prom. girtumas. Paaiškėjo, kad D. G. automobilį nusipirko tačiau nepersiregistravo, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji valstybinė apžiūra. Taip pat vairuotojas neturi (neįgijęs) teisės valiuoti transporto priemonės. 2019 m. gegužės 27 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis 1,78 prom. girtumas. Automobilis „Audi A4“, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9).
Teismas abejoti aukščiau nurodytais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, taip pat paties D. G. parodymais ir rašytiniu paaiškinimu bei kitais byloje esančiais įrodymais, kurie dera tarpusavyje ir vieni kitiems neprieštarauja, neturi pagrindo ir remiasi išvardintais įrodymais kaip patikimais pakankamais asmens padarytų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir D. G. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu, pastarųjų įrodymų visuma patvirtina, ką pripažįsta ir pats D. G., kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas administraciniame kaltinime nurodytą automobilį, kuris nėra draustas privalomuoju draudimu, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į stovėjusį medį. D. G. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 punktą, įpareigojantį eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, asmenims, 129 punktą, numatantį, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, 226 punktą, draudžiantį dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka neįregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, ir kurių privalomoji techninė apžiūra nėra atlikta, ir kurių valdytojai nėra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti D. G. veiksmai, vairuojant įstatymo nustatyta tvarka privalomai neapdraustą bei nustatytą tvarka neįregistruotą automobilį, kuriam nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, bei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukeliant eismo įvykį, atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį.
Teismas pastebi, kad administracinio nusižengimo protokole D. G. atliktieji veiksmai be paminėtos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 417 straipsnio 8 dalies dar papildomai kvalifikuoti antrą kartą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas sprendžia, kad D. G. veiksmų inkriminavimas du kartus pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį yra nepagrįstas, todėl viena nuoroda į pastarąją teisės normą šalintina kaip perteklinė.
Teismas atkreipia dėmesį, kad administraciniame kaltinime D. G. be inkriminuoto automobilio vairavimo neturint šios teisės, ko neginčija pats D. G. ir patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys, inkriminuotas ir vairavimas esant neblaiviam. Tokie D. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas su tokiu kvalifikavimu nesutinka, be to, teismo vertinimu, byloje nėra ir pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti D. G. vairavus automobilį esant 0,66 promilės girtumo.
Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019-07-02 4.40 val. D. G. nustatytas 0,66 promilių girtumas, jo neblaivumo nustatymo laikas, jį vertinant byloje nurodomo eismo įvykio laiko (2019-07-02 3.13 val.) bei D. G. parodymų kontekste, kelia abejonių dėl jo neblaivumo fakto paties eismo įvykio metu. Pats D. G. parodė, kad maždaug dvi valandos iki eismo įvykio išgėrė vieną alaus skardinę ir eismo įvykio metu nesijautė apsvaigęs. Jo teigimu, jis po eismo įvykio grįžęs namo išgėręs dar alaus ir paskambinęs policijai. Tokius D. G. parodymus paneigiančių duomenų, o taip pat jo neblaivumo lygį eismo įvykio padarymo metu rodančių duomenų, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo tvirtinti, kad D. G. automobilį administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,66 prom. girtumas. Tačiau tiek paties D. G. parodymų turinys, tiek policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei nustatytas neblaivumas neginčytinai patvirtina, kad D. G. po byloje esančiais įrodymais nustatyto paties sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, ką taipogi draudžia KET 221 punktas. Pastarasis numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Todėl teismas, teismo posėdyje įspėjęs D. G. apie galimą administraciniame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių pakeitimą bei papildomo KET punkto nurodymą, sprendžia apie būtinybę tikslinti kaltinimą nurodant, kad D. G. ne vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,66 prom. girtumas, o po paties sukelto eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – jam 2019-07-02 4.40 val. nustatytas 0,66 promilių girtumas.
Atsakomybę už alkoholio vartojimą iki patikrinimo numato ir D. G. inkriminuotas ANK 427 straipsnio 1 dalis. Tačiau šis straipsnis nagrinėjamu atveju D. G. negali būti taikomas.
Teismas pastebi, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, jeigu asmuo transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo, ir tai padarė pakartotinai, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Remiantis byloje esančiu administracinių nusižengimų registro išrašu apie D. G. registruotus administracinius nusižengimus bei D. G. teistumo pažyma, negalima daryti išvados, kad D. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti pakartotinai. Nors byloje esanti teistumo pažyma patvirtina, jog 2019 m. gegužės 27 d. D. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo), tačiau joks procesinis sprendimas byloje nėra dar priimtas. Tokiu būdu, nenustačius D. G. veikoje esant ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto pakartotinumo požymio, jo veiksmai perkvalifikuotini į ANK 424 straipsnio 4 dalį, numatantį administracinę atsakomybę tam, kas vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės girtumas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat vengęs apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo. Teismas apie galimą veiksmų perkvalifikavimą įspėjo D. G. teismo posėdžiu metu, todėl šios aplinkybės jam nėra netikėtos, yra žinomos.
Taigi, teismas sprendžia įrodytu, kad D. G. 2019 m. liepos 2 d. 03.13 val., neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į stovėjusį medį. Po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – jam 2019-07-02 4.40 val. nustatytas 0,66 promilių girtumas. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Audi“. Taip pat automobilis „Audi“ nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta techninė apžiūra, neįregistruota nustatyta tvarka. Šie D. G. veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis, todėl jis baustinas.
Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administraciniame kaltinime nurodytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracines nuobaudas pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – D. G. teistas (b. l. 11-14), administracine tvarka baustas ne kartą, tame tarpe ir už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka (b. l. 5-10). Jo padaryti administraciniai nusižengimai yra pavojingi, keliantys grėsmę eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai bei gyvybei. Teismas taipogi atsižvelgia į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. G. už nusižengimų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytas baudas, jų dydžius nustatant artimus numatytų baudų vidurkiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintinos.
ANK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo teisme išsakytą sutikimą, į darbo, pajamų bei turto neturėjimą, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad dėl sunkios materialinės padėties pusė D. G. paskirtos baudos gali būti keičiama viešaisiais darbais skaičiuojant vieną viešųjų darbų valandą už 5 eurus baudos. Likusios nepakeistos paskirtos baudos dalies sumokėjimo terminas išdėstytinas dešimčiai mėnesių.
ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra K. N. (b. l. 16), o iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad minėtas automobilis 2019 m. balandžio 15 d. buvo parduotas D. P. (b. l. 34), iš kitų bylos duomenų, įskaitant ir teismui D. G. pateiktą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, matyti, kad faktinis automobilio savininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G., ką jis pats buvo nurodęs policijos pareigūnams, surašiusiems tarnybinius pranešimus, ir tai pagrindė teismui pateikta sutartimi. Todėl teismas, įvertinęs D. G. asmenybę bei jo daromų nusižengimų pobūdį sprendžia, jog yra pagrindas konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo priemonė administraciniams nusižengimams padaryti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635-637 straipsniais, teismas
nutaria:
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą;
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą;
- pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu administracines nuobaudas subendrinti ir D. G. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.
D. G. paskirtos baudos dalį – 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) pakeisti į 130 (vieno šimto trisdešimties) valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 5 (penkis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu neatliktus viešuosius darbus pakeičia bauda pagal ANK 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą santykį. Pakartotinai bauda viešaisiais darbais nekeičiama.
Likusios nepakeistos paskirtos baudos dalies (650 eurų) mokėjimą išdėstyti dalimis 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, įpareigojant kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti ne mažiau kaip po 65 Eur (šešiasdešimt penkis) eurus, kol bus sumokėta visa bauda, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedime privalomai nurodant ROIK: (duomenys neskelbtini) bei įmokos kodą – (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti D. G., jog nesumokėjus baudos nurodytu terminu, ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka. Be objektyvių priežasčių laiku nesumokėjus eilinės įmokos, nutarimas gali būti perduotas priverstiniam vykdymui dėl visos likusios nesumokėtos baudos sumos.
Išaiškinti D. G., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Transporto priemonę – automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti valstybės nuosavybėn.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.