- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- I-275-283/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00014-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 5.1.3.
2017 m. balandžio 18 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. S.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), priteisti 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu jis periodiškai iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) per Panevėžio AVPK buvo konvojuojamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (toliau – Klaipėdos AVPK areštinė). Teigė, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad iki 2016 m. balandžio 1 d. Panevėžio AVPK areštinėje jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu. J. S. tvirtino, kad jo prašymai leisti pasinaudoti tualetu būdavo netenkinami, motyvuojant tuo, jog Panevėžio AVPK areštinės viršininkas neleidžia arba tualetas yra laikinai neveikiantis. Nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. Panevėžio AVPK areštinės tualetu jau buvo leidžiama pasinaudoti, tačiau jo teisės ir toliau buvo pažeidžiamos, nes jis buvo nuvedamas į tualetą, įrengtą gyvenamojoje patalpoje (kameroje). Šios kameros durys būdavo neuždaromos, todėl naudotis tualetu buvo priverstas stebint konvojaus bei Panevėžio AVPK areštinės pareigūnams. Be to, J. S. teigė, kad tualete nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos, kadangi jame nebūdavo tualetinio popieriaus, muilo bei rankšluosčių.Dėl neteisėtų Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų veiksmų jis patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dėl kurio atsirado nuolatinė depresija, žinodamas, kad nebus nuvedamas į tualetą ar nuvestas į tualetą bus stebimas pareigūnų, patirdavo nuolatinį nerimą Dėl šių priežasčių jam žymiai pablogėjo sveikata: jis prarado daug svorio, atsirado nemiga, bėrimai, nusilpo imuninė sistema, nes pradėjo nuolatos sirgti; sutriko normalus visavertis gyvenimas; pareiškėjas tapo uždaras, nebemoka bendrauti su aplinkiniais, dėl ko kyla nesutarimai ir pykčiai su jais; jis prarado pasitikėjimą savimi; tapo labai dirglus (b. l. 2-3).
Teismo posėdyje pareiškėjas J. S., iš esmės pakartodamas skunde nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus bei argumentus, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad jam nebuvo leidžiama pasinaudoti tualetu Panevėžio AVPK areštinėje, kai jis buvo konvojuojamas iš Lukiškių TI-K į Klaipėdos AVPK areštinę. Pareiškėjas pripažino, kad jis į Klaipėdos AVPK areštinę per Panevėžio AVPK areštinę 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo konvojuotas du kartus. Tuo laikotarpiu jis į Klaipėdos AVPK areštinę buvo pristatomas dėl Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad 2016 metais pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo laikomas. Už konvojuojamų asmenų priežiūrą ir poreikius yra atsakingi konvojų vykdantys pareigūnai: iki 2016 m. kovo 31 d. – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio konvojaus pareigūnai, nuo 2016 m. balandžio 1 d. – šios tarnybos Kauno dalinio konvojaus pareigūnai. Atsakovės atstovas nurodė, kad situacijų, kai konvojumi vykstantiems asmenims dar iki paskirties vietos prireikia pasinaudoti sanitariniu mazgu, pasitaiko, tačiau skundų dėl tokių paslaugų teikimo niekada nebuvo gauta. Panevėžio AVPK kaip nepagrįstus vertino J. S. teiginius, jog Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai jį lydėdavo iki areštinės kamerose esančių sanitarinių mazgų ir jį, būnantį sanitariniame mazge, stebėdavo. Paaiškino, kad už konvojuojamų asmenų apsaugą ir priežiūrą yra atsakingi konvojų vykdantys pareigūnai, kadangi tik jie iš konvojavimui skirtos transporto priemonės lydi asmenis į Panevėžio AVPK areštinėje esančius sanitarinius mazgus. Nurodė, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai nėra pastebėję, jog konvojų vykdantys pareigūnai, siekdami pažeminti ar kitaip pažeisti konvojuojamų asmenų teises, stebėtų juos sanitariniuose mazguose. Panevėžio AVPK nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Panevėžio AVPK areštinėje sanitariniai mazgai įrengti netinkamai. Nurodė, kad siekiant užtikrinti vidaus tvarką, tinkamą įrengimų veikimą, saugią ir sveiką areštinės aplinką, Panevėžio AVPK areštinėje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 134:2015), kuri specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Be to, atsakovės atstovas teigė, kad pareiškėjo teiginius apie netinkamai įrengtus sanitarinius mazgus paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Panevėžio VSC) patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota, jog sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 17-18).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų (veikimo ar neveikimo), atlyginimo. Pareiškėjas patirtos neturtinės žalos atsiradimą grindžia aplinkybėmis, kad 2016 m. sausio 1 d. - 2016 m. balandžio 1 d. laikotarpiu vykstant konvojumi į Klaipėdos AVPK areštinę, Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai neleido pasinaudoti tualetu, o nuo 2016 m. balandžio 1 d., nors Panevėžio AVPK areštinėje ir buvo leidžiama pasinaudoti tualetu, tačiau ši teisė nebuvo tinkamai užtikrinama, kadangi pareiškėjas naudojosi gyvenamojoje patalpoje (kameroje) įrengtu tualetu; kameros durys būdavo neuždaromos, todėl naudojantis tualetu buvostebimas konvojaus bei Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų; tualete nebuvo tualetinio popieriaus, muilo bei rankšluosčių.
Bylos rašytiniai duomenys ir pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu J. S. Panevėžio AVPK areštinėje nebuvo laikomas. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų tarnybos pareigūnai pareiškėjąį Klaipėdos AVPK areštinę konvojavo du kartus - 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. birželio 16 d. (b. l. 12). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, J. .grinėjama administracinė byla Nr. I-1255-162/2016 .
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).
Minėta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų tarnybos pareigūnai J. .io AVPK areštinę. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – Konvojavimo taisyklės, taikoma nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija), nustatančiomis konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises bei pareigas, konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus. Konvojavimo taisyklių 118 punkte nustatyta, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas pasirašo, kad konvojuojamieji priimti konvojuoti, jo vadovaujamas konvojus atsako už konvojuojamųjų apsaugą ir konvojavimą. Šių taisyklių 134 punkte įtvirtinta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas.
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime ir Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose pateiktais duomenimis, teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Panevėžio AVPK areštinės viršininko G. M. parodymais, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK areštinėje atskirų tualeto patalpų, kuriomis naudojasi į kitas areštines per Panevėžio AVPK areštinę konvojaus pareigūnų lydimi asmenys, nėra įrengta, šie asmenys naudodavosilaisvoje areštinės kameroje įrengtu tualetu(b. l. 17, 19-32). Teismas neturi pagrindo netikėti Panevėžio AVPK atsiliepime, pareigūnų rašytiniuose paaiškinimuose ir liudytojo G. M. nurodytomis aplinkybėmis, kad galimybės konvojuojamiesiems asmenims pasinaudoti tualetu Panevėžio AVPK areštinėje buvo sudaromos. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus pareigūnai, vykdantys asmenų konvojavimą, prašydavo leisti pasinaudoti Panevėžio AVPK areštinėje tualetu asmenims, kurie būdavo konvojuojami į Šiaulių tardymo izoliatorių, Klaipėdos AVPK areštinę ir kitas įstaigas. Nagrinėjant bylą, pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytus teiginius, kad iki 2016 m. balandžio 1 d., t. y. 2016 m. kovo 31 d., jam nebuvo leista pasinaudoti Panevėžio AVPK areštinėje esančiu tualetu.
Vertinant pareiškėjo teiginius apie teisės į tinkamas areštinės kameros sanitarinio mazgo sąlygas neužtikrinimą, taikomaHigienos norma HN 134:2015. Šis teisės aktas, be kitų reikalavimų, reglamentuojantis ir teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato. Pagal Higienos normos HN 134:2015 12 punkte įtvirtintą reguliavimą, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009) 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai. Pagal šią galiojusią teisės normą, policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.
Išanalizavus galiojančios Higienos normos HN 134:2015 ir iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Higienos normos HN 37:2009 nuostatas, daroma išvada, kad šiuose teisės aktuose yra nustatyti kriterijai areštinės kamerų būklei, sanitarinio mazgo reikalavimai, tačiau šiuose aktuose nėra imperatyvių nuostatų, numatančių pareigą įrengti atskiras tualeto patalpas, kuriomis galėtų pasinaudoti asmenys, kurie areštinėje nėra laikomi.
Byloje pateiktame Panevėžio VSC 2015 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akte Nr. H5-409 užfiksuota, kad visose Panevėžio AVPK areštinės kamerose, išskyrus vienvietę kamerą Nr. 6 ir karcerį, yra įrengtos sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios apie 100 cm pločio ir virš 120 cm aukščio mūrinės pertvaros, padengtos plytelėmis (b. l. 33-34). Remiantis šiais duomenimis, sprendžiama, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Panevėžio AVPK areštinės kamerose atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto bei Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
Taip pat nėra nustatyti privalomi reikalavimai areštinės tuščiose kamerose padėti tualetinį popierių, muilą, rankšluosčius. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų laikymo tvarką reguliuojančių Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 83 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje uždaryti asmenys asmens higienos priemonėmis yra aprūpinami tik esant būtinumui. Atsižvelgus į nurodytas teisės normos nuostatas,Higienos normą HN 37:2009 bei Higienos normą HN 134:2015, sprendžiama, kadšiuose aktuose nėra aptartas ne areštinėje laikomų asmenų aprūpinimasbūtiniausiomis higienos priemonėmis. Tačiau, teismo vertinimu, konvojuojamųjų asmenų, kuriems kyla būtinybė pasinaudoti tualetu, sąlygos neturėtų būti bloginamos, lyginant su areštinėje laikomais asmenimis. Taigi, tam, kad būtų užtikrintos tinkamos higienos sąlygos konvojuojamiesiems asmenims, kurie nori pasinaudoti areštinėje esančiu tualetu, higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius, rankšluosčiai) yra būtini.
Panevėžio AVPKatsiliepime paaiškinimų apie aplinkybes, susijusias su higienos priemonių suteikimu konvojuojamiesiems asmenims, kuriems tenka pasinaudoti areštinės kamerose esančiais sanitariniais mazgais, nepateikė. Teismo posėdyje apie šias aplinkybes apklausiamas liudytojas G. M. nurodė, kad kamerose, kuriomis naudojosi konvojuojamieji asmenys, būdavo tualetinio popieriaus, kitų higienos priemonių, o jei pasitaikydavo atvejų, kad šių higienos priemonių nebūdavo, jos, esant prašymui, būdavo suteikiamos. Be to, liudytojas nurodė, kad iš pareiškėjo ar kitų asmenų nei raštu, nei žodžiu pateiktų skundų šiuo reikalu nebuvo gauta. Kitokių duomenų apie tai, ar pareiškėjui naudojantis areštinės kamerose esančiu tualetu, sanitariniame mazge buvo būtinosios higienos priemonės nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta.
Atsižvelgus į tai, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai neužtikrino konvojuojamam pareiškėjui, pasinaudojusiam areštinės kameroje įrengtu tualetu, galimybės gauti tualetinio popieriaus, muilo bei rankšluostį.
Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių, kad tualetu Panevėžio AVPK areštinės kamerose buvo priverstas naudotis stebint policijos pareigūnams, vadovaujamasi Konvojavimo taisyklių 134 punktu. Šiame punkte nurodyta, jog konvojuojamuosius asmenis į tualetą veda konvojaus pareigūnai - priešakyje saugiu atstumu nuo konvojuojamojo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Išanalizavus ir įvertinus Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų tarnybinius pranešimus, teismo posėdyje apklausto liudytojo G. M. parodymus, daroma išvada, kad konvojuojamuosius asmenis iš specialaus konvojaus automobilio į Panevėžio AVPK areštinės tuščią kamerą pasinaudoti tualetu nuveda ir jų apsaugą užtikrina tik Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos konvojaus pareigūnai; areštinės apsaugos budinčios pamainos budėtojas tik parodo, kuri areštinės kamera yra tuščia ir ja galima naudotis; Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai konvojuojamųjų asmenų stebėsenos nevykdo. Teismas pagrindo abejoti šiųduomenų patikimumu nenustatė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad jis, besinaudojantis tualetu, buvo stebimas Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad nėra pagrindo Panevėžio AVPKareštinės darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais.
Nenustačius neteisėtų veiksmų ir neveikimo, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagalCK6.271straipsnį kilti. Dėl šios priežasties J.S. reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, neturtinę žalą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.