- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1S-866-290/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00016-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- O. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo O. Š. skundą, dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. 91-240 taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
O. Š. 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, jam paskirtas laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia 2013 m. sausio 5 d., o pabaiga – 2023 m. sausio 1 d. Neatlikta bausmės dalis – 5 metai 4 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio dienai 2017-08-24).Komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 91 - 240 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, taikyti nuteistajam O. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūraKaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kas nuteistasis O. Š. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas manyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis O. Š. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas susipažinęs su jo asmens byla netinkamai įvertino teigiamai jį, kaip nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl padarė neteisingas išvadas priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad jis yra motyvuotas dirbti, kad darbinę veiklą tęs ir paleistas lygtinai, kad jo elgesys koreguojamas išimtinai teigiama linkme, ką atskleidžia ir žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Taip pat jis nebendrauja su asmenimis, kurie ateityje galėtų įtakoti jo nusikalstamą elgesį, tokiu būdu jis pats sprendžia savo problemas ir yra pilnai pasirengęs integruotis į visuomenę, nebenusikalsti ir laikytis įstatymų.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo O. Š. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga ir įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti lygtinį paleidimą O. Š.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančia nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinant pagal ,,OASys“ metodiką yra žema – 32 balai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, o ypač taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jo požiūris yra pasikeitęs, kad elgesys koreguojamas išimtinai teigiama linkme ir tai sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo nuomone, skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų kontekste, akivaizdi pažanga mažinant veiksnius, kurie praeityje turėjo įtakos nuteistojo nusikalstama elgesiui, nestebima, o nuteistojo elgesio korekcija neleidžia teismui daryti neabejotinos ir pagrįstos išvados, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, jis dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose, bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, grupinių užsiėmimų veikloje. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo elgesyje vis dar stebimi kriminogeniniai veiksniai, kurie gali turėti įtakos pakartotiniam nusikalstamumui, be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis buvo net penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vertinant lygtinio paleidimo galimybė, analizuojamas nuteistojo elgesys per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį. Paskutinį kartą nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2015 m. gruodžio 30 d., nors laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2013 m. sausio 5 d. ir jau buvo pilnai susipažinęs su jam taikomais apribojimais, tačiau vis vien jų nesilaikė, o tai atskleidžia nuteistojo aplaidų požiūrį į jam taikomus suvaržymus. Šių duomenų kontekste, svarbu paminėti ir tai, kad nusikaltimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aukščiau aptarta nuobauda jam buvo skirta už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, teismo nuomone toks nuteistojo elgesys atskleidžia jo nenorą koreguoti savo problemines sritis, be to alkoholinių gėrimų vartojimas iki šiol yra išlikęs vienu iš kriminogeninių veiksnių.Nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo turimas problemas, nėra linkęs jų spręsti, jo elgesyje nors ir nestebima nuolatinių agresijos protrūkių, tačiau jis yra naudojęs fizinį smurtą. Be to veikdamas priešingai teisei, nuteistasis negalvoja apie savo elgesio pasekmes, o ypač neatsižvelgia į nukentėjusiuosius, toks nuteistojo elgesys atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į visuomenės moralines normas ir bendrai priimtas elgesio taisykles. Taip pat nuteistasis nėra linkęs apgalvoti savo elgesio rizikingumo. Šių duomenų kontekste aukštesnės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad O. Š. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, ją naikinti skundo motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo O. Š. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.