Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims A. A., D. E., L. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas P. A.. Tėvai gyveno santuokoje. Nekilnojamasis turtas, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas mamos B. A. vardu, mama liko gyventi tame pačiame bute, todėl po tėvo mirties atrodė savaime suprantama, kad turtas atiteko mamai. (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų mama B. A.. Po jos mirties kreipėsi i į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kur paaiškėjo, kad po P. A. mirties, mama, kaip sutuoktinė, nepriėmė palikimo. Buvo išduota pažyma, patvirtinanti, kad paveldėjimo byla po P. A. mirties nebuvo užvesta. Kaip matosi iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo, viešajame registre butas, kurio, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas B. A. vardu pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi tėvai tuo metu gyveno santuokoje, šis turtas, kaip įgytas santuokos metu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mano, kad būtent įrašas, kad šio buto savininke įrašyta B. A., ją suklaidino, ir būtent dėl tos priežasties mama nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo mirus sutuoktiniui P. A.. B. A. liko gyventi tame pačiame bute, toliau rūpinosi šio buto priežiūra, mokėjo su buto eksploatavimu susijusius mokesčius, neišskirdama sutuoktinio dalies bendrojoje nuosavybėje, dokumentais įrodyti palikimo priėmimo nėra galimybės. Mamos prašymu ji sumokėdavo mokesčius iš savo sąskaitos, todėl pateikia kai kuriuos banko sąskaitos išrašus, kad mokesčiai už butą buvo mokami.

Teismo posėdžio metu R. M. prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad po mamos mirties liko butas, ji pradėjo tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo, notaras pasiūlė kreiptis į teismą. Mama savo vardu turėjo butą, buvo įsitikinę visi, kad tai mamos butas. Po tėvo mirties mama toliau gyveno bute, kuriame ji visą laiką gyveno, tvarkė, mokėjo mokesčius (už elektrą, vandenį, šiukšles), pirko malkas kūrenimui. Visi vaikai paliko mamai turtą priimti po tėvo mirties. Į mamos palikimą pretenduoja ji, kiti vaikai neprieštarauja. Jos tėvas periodiškai gyvendavo kitur, kadangi piktnaudžiavo alkoholiu ir mama pykdavo dėl to. Bet jie laikė, kad yra sutuoktiniai iki mirties.

Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo B. A., nes draugauja su B. A. anūku, pareiškėjos sūnumi nuo 8-9 metų. P. A. irgi pažinojo, jis mirė (duomenys neskelbtini) m. Jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. Po P. mirties butu rūpinosi B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jis dažai būdavo tame bute, kas 2-3 dienas, ir užaugęs lankausi dažnai.

Liudytoja R. E. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra B. anūkė. Senelis P. tame bute negyveno, jis prieš mirtį gyveno (duomenys neskelbtini) su savo dukra. Kiek pamena, senelis ten negyveno, keisdavo vietas. Tame bute gyveno močiutė B., jos dukra R. ir anūkai R. ir A.. Po senelio mirties močiutė ir toliau gyveno tame bute, močiutė juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Ginčo dėl buto nebuvo, draugiškai sutarė. Jai yra žinoma, kad tas butas yra B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad P. A. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, P. A. santuoką iki mirties buvo sudaręs su B. A., kuri mirė (duomenys neskelbtini). P. A. ir B. A. vaikai: R. M., A. A., D. E., L. A.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų matyti, kad P. A. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, B. A. vardu yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatas – ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) rajono pirmojo notarų biuro 2024 m. gegužės 3 d. rašte pažymėta, kad po P. A. mirties į notarų biurą turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė. Iš pateikto pareiškėjo banko sąskaitos išrašų matyti, kad iš jos sąskaitos buvo apmokėta už elektrą 2022 – 2024 metais.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldint pagal įstatymą antros eilės įpėdiniais laikomi palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimai, taip pat suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad B. A. po sutuoktinio (turto palikėjo) mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus P. A. ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams. B. A. po sutuoktinio mirties toliau rūpinosi butu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos vaikai, kurie yra pirmosios eilės įpėdiniai, nereiškė pretenzijų dėl palikimo priėmimo, visada laikė, kad tai mamos B. A. butas, sutinka su pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog B. A. faktiniu valdymu priėmė palikėjui priklausiusią buto dalį, konstatuotina, kad ji priėmė visą palikėjo paliktą palikimą (5.51 straipsnio 1 dalis).

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad B. A. po sutuoktinio P. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjusi valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas.

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė B. A., mirusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.