- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-1959-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- M. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-3968-292/2010 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje: Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. 2010 m. rugpjūčio 24 d. ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečio sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-07-01 iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje patenkino, priteisė iš atsakovo M. K. 400 Lt dydžio laikiną E. K. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad laikino materialinio išlaikymo dydis neturi prieštarauti ne tik ekonomiškumo principui, bet ir CK 3.192 str. esmei, t. y. turi būti atsižvelgta tiek į vaikų poreikius, tiek ir į tėvų turtinę padėtį. Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). E. motinos (ieškovės) gaunamos pajamos apie 1 000 Lt. Iš šių pajamų ji išlaiko sūnų, kuris turi sveikatos problemų, moka komunalinius mokesčius už butą, kuriame gyvena. Atsakovas darbingas, dirba, tačiau apie jo gaunamas pajamas teismui nėra žinoma. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad laikinai priteisus iš M. K. 400 Lt dydžio laikiną išlaikymą sūnui, bus užtikrintos būtinos jam vystytis sąlygos ir atsižvelgta į jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį, nes remiantis teismų praktika ir CK 6.461 str. 2 d., priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas M. K. prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį sumažinant priteistiną mėnesinę sumą sūnaus išlaikymui iki 200 Lt (b. l. 16-18). Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d., nes apie prašymo nagrinėjimą nepranešė atsakovui, nenustatęss jokio išimtinio atvejo. Byloje nėra duomenų apie apelianto pajamas, tokių duomenų ieškovė nepateikė, o teismas atsakovui tokios galimybės nesuteikė. Prie skundo apeliantas pateikia pajamas įrodančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31 vidutinės atsakovo pajamos buvo 607,55 Lt, o nuo 2010-08-17 – 850 Lt neatskaičius mokesčių, 510,17 Lt atskaičius mokesčius. Šie duomenys rodo, kad priteisto išlaikymo mokėti apeliantas neturi galimybių.
Atsiliepimas
Ieškovė R. K. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 36-38) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovas pateikia neteisingus duomenis, nes, atskaičius mokesčius, jis gauna 722,50 Lt darbo užmokestį, galimybių užsiimti papildoma veikla taip pat yra, kadangi dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, todėl nedirba 6 darbo dienų per savaitę. Tokias aplinkybes įrodinėdamas atsakovas nepateikė nei darbo žiniaraščio, nei darbo grafiko, taip pat darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio, todėl jo skundas niekuo nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies .
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis iš dalies yra pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekia apsaugoti dalyvaujančių byloje asmenų interesus, o tuo pačiu užtikrinti pagrindinio akto civilinėje byloje – teismo sprendimo – realų įvykdymą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nesvarstomi ieškinio pagrįstumo klausimai bei netiriamos faktinės bylos aplinkybės, šie klausimai išsprendžiami tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus sprendimą (CPK 259 str. 1d.). Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra įvertinamas tik pats ginčo pobūdis (turtinis ar neturtinis ir pan.), kad būtų galima parinkti tinkamas priemones, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė vaiko interesams (pvz, delsimas), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką laikinoji apsaugos priemonė – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui kaip būsimo sprendimo įvykdymo garantas atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Tačiau pažymėtina, kad teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu, siekti, kad būtų užtikrinta abiejų šalių – ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra (CPK 145 str. 2 d.), o šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, atsakovo (skolininko) interesai taip pat nebūtų ignoruojami (CPK 17 str.).
Atsakovas atskiruoju skundu neginčija pačios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, tačiau nesutinka su priteisto laikino išlaikymo dydžiu tvirtindamas, jog priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui nėra proporcingas jo poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie sūnaus ligą bei specialius jo maitinimosi bei gydymosi poreikius ir nepateikė jokio įrodymo, kad ji bandė gauti duomenis apie atsakovo pajamas ar pačiai negalint pateikti, prašytų išreikalauti teismo.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šalys kartu negyvena nuo 2010 m. liepos mėnesio (b. l. 6). Šalys nekilnojamojo turto neturi, atsakovas turi automobilį BMW, 1994 m. gamybos (b. l. 7), ieškovė per mėnesį atskaičius mokesčius uždirba 904 Lt (b. l. 8), atsakovas nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. dirba UAB „Palink” kasininku-pardavėju, per mėnesį gauna 850 Lt darbo užmokestį (b. l. 22, 23) ir nuo 2008-10-09 iki 2010-10-14 kas mėnesį moka 78,48 Lt įmoką Snoro lizingui už PVC langą, įdėtą, jo teigimu, į buto kambarį, kuriame gyvena ieškovė su sūnumi. Taigi šiuo metu šalių turtinė padėtis ir galimybė teikti išlaikymą vaikui yra vienoda.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad 600 Lt suma šešių metų vaikui išlaikyti per mėnesį yra protinga ir pakankama, todėl teismo nutartis keistina, sumažinant atsakovo priteistą išlaikymą sūnui E. iki 300 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-3968-292 (CPK 337 str. 4 p., CK 3.65 str. 2 d. 4p., 3.65 str. 1 d., CPK 144 str. 3 d., CPK 145 str. 1 d.13 p., CPK 145 str. 3 d.).
Be to, pažymėtina, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui bei pasikeitus aplinkybėms šalims neužkertamas kelias pateikti teismui naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m rugpjūčio 13 d. nutartį, sumažinant iš atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo (nutarties) priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-3968-292/2010.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.