- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- AN2-116-574/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03288-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Pažeidėjas
- I. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarimo, kuriuo I. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 180 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. I. M. nubausta už tai, kad 2018 m. lapkričio 29 d., apie 7.52 val., Vilniuje, Žirnių g. 17, vairuodama automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ne sankryžoje apsisukinėdama tam skirtoje vietoje nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu automobiliu „Mitsubishi Lancer Evolution“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu keleivei G. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto ir 109 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu I. M. (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarimą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trims mėnesiams.
3. Nurodo, kad pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Ši norma yra dispozityvi, todėl teismas neprivalo už nusižengimą skirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo. Pagal ANK 34 straipsnį, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės yra parenkamos atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
4. Teismo nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę nėra pakankamai motyvuotas, prieštaringas, teisine prasme nelogiškas. Teismas nurodė, kad I. M. yra dirbanti, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, jį padarė neatsargiai, būdama nepakankamai atidi ir rūpestinga, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dėl to skyrė artimą minimaliai baudą. Remiantis tokiomis teismo nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad I. M. nėra piktybiška kelių eismo taisyklių pažeidėja ar socialiai neigiama asmenybė, kuriai turėtų būti skiriama griežtesnė bausmė. Teismas pripažįsta, kad teisė vairuoti transporto priemones I. M. būtina darbinėje veikloje, jos vairavimo stažas 22 metai, 2016 metais padaryti pažeidimai yra nesusiję su eismo įvykiais, o nuobaudos yra negaliojančios, todėl nėra pagrindo taikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimą.
5. Teismo nurodyta aplinkybė, kad dėl nusižengimo nukentėjo nepilnametis vaikas, nesietina su galimybe taikyti poveikio priemonę, nes tai yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, sudėties objektyviosios pusės elementas. Už šį nusižengimą yra numatyta bauda.
6. Apeliantė nurodo, kad jos padarytas nusižengimas nėra priskiriamas prie šiurkščių, grubių KET pažeidimų, sukėlusių sunkias pasekmes ir ji negalėjo objektyviai numatyti, kad nežymiai nukentės vaikas. Ji charakterizuojama teigiamai, pagal mano darbo pobūdį teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina. Nuo pat įvykio pradžios savo kaltės neneigė. Byloje nesiaiškinta ar automobilio „Mitsubishi Lancer Evolution“ vairuotojas R. J. nurodytomis aplinkybėmis, esant greičio ribojimui 60 km/h, neviršijo saugaus greičio, ar nepilnametė G. J. buvo prisisegusi saugos diržu ir šitos aplinkybės galimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje vyrauja nuostata, kad konstitucinis teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Apylinkės teismas į šias nuostatas neatsižvelgė, todėl netinkamai pritaikė ANK 423 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje skundžiamas nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė faktinių byloje nustatytų aplinkybių neginčija, nesutinka su jai paskirta administracine poveikio priemone – prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trims mėnesiams.
10. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Skundžiamu teismo nutarimu I. M. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jos terminą nustatė trumpesnį nei numatytas ANK 423 straipsnio 2 dalies atveju, t.y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas trijų mėnesių laikotarpiui. Aukštesnio teismo vertinimu, tokios trukmės administracinio poveikio priemonė proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.
11. Apeliantė nurodo, kad yra dirbanti, padaryto nusižengimo neneigė, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, jį padarė dėl neatsargumo, transporto priemonė jai yra būtina darbinėje veikloje, jos vairavimo stažas yra 22 metai, 2016 m. padaryti administraciniai pažeidimai nesusiję su eismo įvykiais, tačiau šios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam negu minimalus sankcijoje numatytas terminas. Nors apeliantės nurodomi 2016 m. padaryti administraciniai pažeidimai nesusiję su eismo įvykiais ir yra negaliojantys, tačiau visi pažeidimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais.
12. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad I. M. yra dirbanti, pagal savo funkcijas ji turi naudotis automobiliu, netekus vairuotojo pažymėjimo jos darbovietės vadovybė turės svarstyti klausimą dėl jos pareigybės pakeitimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis. Nurodomos aplinkybės yra reikšmingos individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti. Jas nutarimą priėmęs teismas įvertino skiriant apeliantei administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, paskiriant artimą minimaliam dydžiui baudą bei paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam negu minimalus sankcijoje numatytas terminas, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti, kitaip jas aiškinti ir naikinti administracinio poveikio priemonės paskyrimą. Jokių kitų naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teisme ir kurios galėtų būti pripažįstamos kaip pagrindas dar labiau švelninti, nenurodoma.
13. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantei bus sunkiau ir nepatogiau atlikti darbo funkcijas ir kt., tačiau neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti apelianto teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apylinkės teismas visas paminėtas aplinkybes teisingai įvertino ir padarė motyvuotą bei pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės.
14. Apeliantė nurodo, kad byloje nebuvo aiškintasi, ar automobilio „Mitsubishi Lancer Evolution“ vairuotojas R. J. nurodytomis aplinkybėmis, esant greičio ribojimui 60 km/h, neviršijo saugaus greičio, ar nepilnametė G. J. buvo prisisegusi saugos diržu ir šitos aplinkybės galimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tokiu būdu, keldama abejones dėl visiško kaltės pripažinimo. Tačiau apeliantė nei teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde savo kaltės neneigė, įvykio aplinkybių neginčijo, apeliaciniame skunde neprašė atlikti papildomą įrodymų tyrimą bei nustatinėti nurodomas aplinkybes todėl dėl šių apeliantės skundo argumentų gali būti daromos tik niekuo nepagrįstos prielaidos, o teismo išvados prielaidomis negali būti grindžiamos.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantei paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
I. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.