Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 94-337 netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 75 straipsnį (1991-12-03 įst. Nr. 1-2061, įsig. 1991-12-31 red.) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktą (1991-12-03 įst. Nr. 1-2061, įsig. 1991-12-10) – laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi (1995-06-08 įst. Nr. 1962, įsig. 1995-07-05 red.), subendrinus bausmes paskirtas pagal 1961 m. BK 75 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams.

2014-01-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu šešeriems metams. LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus nuosprendžiu A. P. paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2006-12-07 nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-05 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmę atlieka nuo 2004 m. liepos 27 d., bausmės pabaiga – 2019-01-27. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. liepos 16 d. – 4 metai 6 mėnesiai 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. tiek pakartotinio nusikalstamo elgesio, tiek smurtinio nusikalstamumo rizikos vertinamos kaip žemos (40 balų pagal OASys metodiką, 8 balai pagal HCR-20 metodiką ir 11 balų pagal PCL-SV metodiką), bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas 19 kartų, drausmine tvarka nebaustas, pilnai padengęs teismo priteistą ieškinį, įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, mano, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. P. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų. Todėl tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo prašymą paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai.

Nagrinėjamu atveju net ir įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo deklaruojamą teigiamą nuostatą į darbą, šiltus socialinius ryšius su artimaisiais bei tai, kad nuteistasis yra padengęs priteistą žalą, manytina, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei 2/3 skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Negalima neatsižvelgti, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, jog A. P. yra teistas keturis kartus ir anksčiau jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau, nors teistumas ir yra išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaistyti įstatymų reikalavimų. Aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas ir tuo nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis anksčiau taikytų lygtinių paleidimų sąlygų nepažeidė, tuo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, kad A. P. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų nusikaltimą ir sunkius nusikaltimus (nusikalstamas susivienijimas, pasikėsinimas nužudyti, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, ar sprogstamosiomis medžiagomis) padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs tik kiek daugiau nei 2/3 bausmės, likusi bausmės dalis (2014 m. liepos 16 d. – 4 metai 6 mėnesiai 11 dienų), palyginus su atliktąja, yra pakankamai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad A. P. gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 94-337 netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.