Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-33189 (toliau – ir 2022-05-20 sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-7806 (toliau – ir 2022-07-25 sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2012-05-04 Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš Ž. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. J. ir E. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 200 litų (57,92 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2012-05-03 iki vaikų pilnametystės.

2012-07-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta pareiškėjo ir jo vaikų motinos V. M. sudaryta taikos sutartis pagal, kurią susitarta, kad Ž. J. savo vaikams D. J., L. J. nuo 2012-05-03 iki vaikų pilnametystės mokės po 200 litų (57,92 Eur) išlaikymą kiekvienam vaikui.

Fondo administracija iki 2017 m. gruodžio 31 d. vykdė vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei palūkanų išieškojimo iš skolininkų funkcijas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d. šias funkcijas centralizuotai vykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavimo jungimo būdu buvo prijungtas prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, o jo teisės ir pareigos perėjo po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

2012-11-07 V. M. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija), prašydama skirti vaikų išlaikymo išmokas nepilnamečių vaikų E. J., D. J., L. J. ir N. J. naudai. Prašymą grindė tuo, jog Ž. J. neteikia išlaikymo vaikams, nors išlaikymas yra priteistas 2012-12-04 Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-605-645/2012, bei pagal 2012-07-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-606-645/2012.

2012-12-18 Fondo administracija priėmė sprendimus Nr. V2-18017 (dėl išmokų skyrimo E. J.), Nr. V2-18019 (dėl išmokų skyrimo N. J.), Nr. V2-18021 (dėl išmokų skyrimo L. J.), Nr. V2-18022 (dėl išmokų skyrimo D. J.).

2012-12-18 Fondo administracija raštu Nr. (V1-4528/2012)D2-40001 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ informavo Ž. J., jog nepilnamečiams vaikams išmokėtos išmokos bus išieškomos iš jo.

Vaikų išlaikymo išmokos D. J. buvo mokamos nuo 2012-11-07 iki 2018-12-12 (išmokėta 4190,33 Eur vaiko išlaikymo išmokų), L. J. ? nuo 2012-11-07 iki 2020-12-30 (išmokėta 5710,07 Eur vaiko išlaikymo išmokų), E. J. ? nuo 2012-11-07 iki 2022-05-31 (išmokėta 6671,10 Eur vaiko išlaikymo išmokų), N. J. – nuo 2012-11-07 iki 2022-05-31 (išmokėta 6671,10 Eur vaiko išlaikymo išmokų). Iš viso už laikotarpį nuo 2012-11-07 iki 2022-03-31 išmokėta 23242,60 Eur vaiko išlaikymo išmokų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, Fondo valdybos Mažeikių skyriuje 2018-07-20 priimtas sprendimas Nr. VRE_SP2-9933 dėl 16720,56 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka iš Ž. J., bei per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateiktas vykdyti 2018-07-20 mokėjimo nurodymas Nr. 10558.

2022-05-12 Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis VSDĮ 19 straipsnio nuostatomis, pritaikė išieškojimo senatį vaikų išlaikymo išmokoms, mokėtoms laikotarpiu nuo 2013-01-24 iki 2013-06-21. Pritaikius išieškojimo senatį Ž. J. išmokų įsiskolinimas sumažėjo 1536,24 Eur suma, palūkanos sumažėjo 363,24 Eur suma, delspinigiai sumažėjo 82,96 Eur suma.

2022-05-20 Klaipėdos skyrius priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo nusprendė priverstiniu būdu išieškoti Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, 23038,13 Eur skolą, iš jų: 20565,84 Eur išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, 1368,92 Eur palūkanų ir 1103,37 Eur delspinigių.

2022-06-29 Lietuvos antstolių rūmams perduotas Klaipėdos skyriaus nurodymas Nr. VIA_NP-1843 ir 2022-05-20 sprendimas Nr. VRE_SP2-33189 dėl 23038,13 Eur vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo.

Pagal 2018-07-20 mokėjimo nurodymą Nr. 10558 laikotarpiu nuo 2018-10-16 iki 2022-06-30 nurašyta 1216,58 Eur vaikų išlaikymo išmokų, kuriomis buvo iš dalies padengtas Ž. J. vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimas.

Ž. J. apskundė 2022-05-20 sprendimą Fondo valdybai, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2022-07-25 sprendimu Nr. (18.2E) I-7806 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ įpareigojo Fondo valdybos Klaipėdos skyrių patikslinti (papildyti) 2022-05-20 sprendimą Nr. VRE_SP2-33189 dalyje dėl išieškomos skolos dydžio atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos Ž. J. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais bei atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir skolos išieškojimo.

Atsižvelgdamas į Fondo valdybos įpareigojimą, Klaipėdos skyrius 2022-08-24 sprendimu Nr. IVI_SP3-464 „Dėl 2022 m. gegužės 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-33189“ patikslinimo“ (toliau – ir 2022-08-24 sprendimas) patikslino 2022-05-20 sprendimą Nr. VRE_SP2-33189, pateikė Ž. J. įsiskolinimo teisinį pagrindimą ir detalizaciją.

Be to, įvertinus 2022-06-21 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1147) 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad iki 2017-12-31 skolininkui priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išieškojimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo buvo pašalintos nuostatos dėl delspinigių ir palūkanų išieškojimo iš Ž. J.. 2022-08-24 sprendimu taip pat buvo patikslinta vaikų išlaikymo išmokų skola – sumažinta iki 20489,78 Eur, nes po 2022-05-20 sprendimo priėmimo per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą 2022-06-30 iš Ž. J. buvo gautos 76,06 Eur lėšos.

2022-08-25 raštu Nr. (8.20) DV_S-67181 sprendimas Nr. IV_SP3-464 per Antstolių informacinę sistemą išsiųstas antstolei E. R.. 2022-09-01 antstolei E. R. išsiųstas raštas Nr. (8.20E) DV_S-68798 dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka laikino sustabdymo.

Vaikų išlaikymo išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – ir Išmokų įstatymas) ir Vaikų išlaikymo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 963 „Dėl Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Nuo 2008-01-01 iki 2017-12-31 vaikų išlaikymo išmokas skyrė ir mokėjo bei išmokėtas išmokų sumas iš skolininkų ar nepagrįstai gautas sumas iš pareiškėjų išieškojo Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos vaiko išlaikymo išmokų įstatymas (toliau – ir Išmokų įstatymas).

Išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai.

Išmokų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta viena iš būtinų sąlygų išmokų gavimui, jog į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio.

Pagal Išmokų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma). Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo prasme. Tam, kad išmoka iš Fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-552/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1587-552/2019).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu, kai vaikų motina kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo ir kai buvo sudaryta bei teismo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjas kartu su vaikų motina ir vaikais negyveno, tačiau visuomet gyveno netoliese ir nuolat, pagal galimybes, prisidėdavo prie vaikų išlaikymo: pasirūpindavo maistu jiems, kai kuriais būtiniausiais daiktais, nereguliariai, tačiau pakankamai dažnai duodavo vaikams dienpinigių, šiek tiek grynųjų pinigų, prisidėdavo finansiškai, kai reikėdavo finansinės paramos mokykloje. Pareiškėjas su vaikais matydavosi kasdien, su jais bendraudavo, žinojo jų poreikius ir pagal išgales juos tenkindavo. Pareiškėjas mano, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis turi būti perskaičiuotas, surenkant papildomus duomenis, kurie patvirtintų ar paneigtų aukščiau nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Vaikų išlaikymo išmokas skiria ir moka, išmokėtų išmokų sumas iš skolininkų išieško bei teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos skolos dydį perskaičiuoja išmokų administratorius – Fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos skyrius nebuvo gavęs jokių rašytinių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą perskaičiuoti skolos dydį, o jo teiginys, kad nuolat pagal galimybes ir išgales prisidėdavo prie vaikų išlaikymo, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Tai, jog antstolė V. Š. 2022-06-22 priėmė patvarkymus dėl vykdomosios bylos, užvestos pagal vaikų motinos V. M. prašymą, užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, taip pat neturi teisinės reikšmės, nes vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui nepriklauso nuo to, ar vaikų motina turi pretenzijų vaikų tėvui dėl vaikų išlaikymo, ar jų neturi. Pareiškėjo teiginiai apie jo išlaidas vaikams nėra konkretūs ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Pareiškėjas nenurodė, kokiomis sumomis ir už kokius laikotarpius išmokų administratoriaus išmokėta suma turėtų būti sumažinta (perskaičiuota). Nesant teisinio pagrindo, išmokų administratoriaus išmokėtos sumos negali būti perskaičiuojamos, pareiškėjas nepateikė dokumentų su konkrečiomis sumomis, įrodymų, kada ir kokio dydžio išlaikymą teikė savo vaikams. Fondo valdyba atsiliepime teisingai nurodo, kad net ir turint tokius įrodymus – kada ir kiek pareiškėjas išleido pinigų vaikų reikmėms, tai būtų papildomos išlaidos vaikams, kurios nemažina teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos vaikų išlaikymo sumos, kuri turi būti mokama kas mėnesį, dydžio. Išmokų administratorius skiria ir moka vaiko išlaikymo išmokas tuo atveju, kai vaikas negauna arba gauna tik dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų (Išmokų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Pagal Nuostatų 18 punktą skolininkas, sumokėjęs pareiškėjui dalį ar visą teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo dydžio sumą Fondo valdybos paskirtai įstaigai privalo pateikti dokumentus, įrodančius atitinkamo išlaikymo dydžio sumokėjimą. Dokumentai (sąskaitos, iš kurios skolininkas mokėjo vaiko išlaikymo lėšas, numeris, kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos patvirtintas išrašas, kvitas (pinigų perdavimo aktas ir pan.) su pareiškėjo ir skolininko parašais, jeigu buvo sumokėta grynais pinigais, ir kiti vaiko išlaikymo lėšų sumokėjimą įrodantys dokumentai) turi būti pateikiami iki mėnesio, už kurį sumokėtos vaiko išlaikymo lėšos, paskutinės dienos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Fondo valdyba yra privaloma ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, kuri nagrinėja skundus dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų ir veiksmų pagrįstumo. Fondo valdyba vaikų išlaikymo bylose savo iniciatyva nerenka papildomų patikslinančių duomenų, turinčių ar galinčių turėti įtakos skolininko skolos dydžiui, taip pat neperskaičiuoja skolos dydžio. Kaip minėta, pateikti išmokų administratoriui informaciją, turinčią įtakos skiriant ir mokant išmokas, taip pat pranešti išmokų administratoriui apie išmokų mokėjimui svarbias sąlygas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių sąlygų atsiradimą privalo pareiškėjas ir skolininkas (Išmokų įstatymo 12, 13 straipsniai). Skolininkas, sumokėjęs pareiškėjui dalį ar visą teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo dydžio sumą, Fondo valdybos paskirtai įstaigai privalo pateikti dokumentus, įrodančius atitinkamo išlaikymo dydžio sumokėjimą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 19 straipsnio 7 dalį į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui.

VSDĮ 19 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).

Išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. Darytina išvada, kad, priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo kiekvienos išmokos išmokėjimo momento.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skolos dydis nurodytas visuose Ž. J. atžvilgiu priimtuose sprendimuose. Iš viso už laikotarpį nuo 2012-11-07 iki 2022-03-31 išmokėta 23242,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų. Pritaikius išieškojimo senatį išmokų įsiskolinimas sumažėjo 1536,24 Eur suma. Nuo 2018-10-16 iki 2022-05-20 iš Ž. J. buvo išieškota 1140,52 Eur. 2022-05-20 sprendimo priėmimo dienai vaiko išlaikymo išmokų skola sudarė 20565,54 Eur (t. y. 23242,60 Eur – 1536,24 Eur – 1140,52 Eur). Pagal mokėjimo nurodymą 2022-06-30 nurašyta 76,06 Eur suma, taigi 2022-08-24 priimant patikslintą sprendimą, vaiko išlaikymo išmokų skola sudarė 20489,78 Eur. Pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nuo 2022-06-29 nebeišieškomi delspinigiai ir palūkanos.

Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2022-05-12 perskaičiavo Ž. J. skolos dydį, pritaikė senatį vaikų išlaikymo išmokoms, mokėtoms laikotarpiu nuo 2013-01-24 iki 2013-06-21, išmokų įsiskolinimas sumažėjo 1536,24 Eur suma, 2022-05-20 priimtame sprendime nurodytas jau po senaties pritaikymo sumažintas vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo dydis. VSDĮ 19 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėtos laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūros tęsiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad dar labiau mažinti skolos dydį dėl senaties taikymo atsakovė neturėjo teisinio pagrindo.

Kaip jau minėta, Fondo valdybos Mažeikių skyriuje 2018-07-20 priimtas sprendimas Nr. VRE_SP2-9933 dėl 16720,56 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka iš Ž. J. bei per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) pateiktas vykdyti 2018-07-20 mokėjimo nurodymas Nr. 10558. Sprendimo Nr. VRE_SP2-9933 priėmimo metu galiojusios Išmokų įstatymo redakcijos 14 straipsnio 3 dalis numatė, jog išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ta pati nuostata, įtvirtinta Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, galiojo ir priimant Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą.

Nagrinėjamu atveju senaties terminas nėra suėjęs išmokoms, išmokėtoms nuo 2013-07-20, kadangi Ž. J. skolos priverstinio išieškojimo procedūra pradėta 2018-07-20.

Pažymėtina, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-17-520/2015).

Iš Fondo valdybos 2022 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-7806 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ matyti, kad Fondo valdyba, tikrindama VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. priimto sprendimo teisėtumą, įvertinusi tai, kad sprendime nebuvo nurodytas detalus skolos susidarymas bei teisės aktai, kurių pagrindu susidarė skola, vadovaujantis VSD įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, Pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 2 straipsnio 2 dalimi, Fondo valdyba nusprendžia įpareigoti Fondo valdybos Klaipėdos skyrių patikslinti (papildyti) 2022-05-20 sprendimą Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko išieškojimo priverstine tvarka“ dalyje dėl išieškomos skolos dydžio atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos Ž. J. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais bei atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir skolos išieškojimo.

VSDĮ 41 straipsnio 4 dalyje ir Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Pagal Taisyklių 36 punktą sprendimas turi būti pagrįstas atitinkamomis teisės aktų normomis, skundo nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, būti tikslus ir išsamus, jame taip pat turi būti nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju Fondo valdyba veikė kaip ikiteisminė ginčus nagrinėjanti institucija, taigi, priimdama 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-7806 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ vertino tarp pareiškėjo ir Klaipėdos skyriaus kilusį ginčą dėl sprendimo neatitikimo VAĮ administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams ir vaikų išlaikymo išmokų skolos dydžio perskaičiavimo. T. F. valdyba teisėtai ir pagrįstai, laikydamasi VSDĮ 41 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 35 punkto reikalavimų, įpareigojo Klaipėdos skyrių patikslinti (papildyti) 2022-05-20 sprendimą Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko išieškojimo priverstine tvarka“ dalyje dėl išieškomos skolos dydžio atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška.

Minėta, Klaipėdos skyrius 2022-08-24 sprendimu Nr. IVI_SP3-464 „Dėl 2022 m. gegužės 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-33189“ patikslinimo“, patikslino 2022-05-20 sprendimą Nr. VRE_SP2-33189, pateikė Ž. J. įsiskolinimo teisinį pagrindimą ir detalizaciją, nurodė kiekvieno vaiko atžvilgiu priskaičiuotas išmokų sumas bei sumų išmokėjimo laikotarpius. Sprendimas pareiškėjui įteiktas. Pareiškėjas pareiškime teismui dėl skundo reikalavimų patikslinimo nurodo, kad nesutikdamas su 2022-08-24 sprendime nurodytais argumentais bei motyvais, sprendimo rezoliucine dalimi, nepripažindamas jų teisėtumo, 2022-09-22 pateikė skundą Fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nes Klaipėdos skyrius, vykdydamas Fondo valdybos 2022 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-7806, kuriuo buvo įpareigotas patikslinti 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą perskaičiuoti priverstine tvarka išieškomą pareiškėjo skolą ir pateikti išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, 2022-08-24 priėmė iš esmės naują sprendimą Nr. IVI_SP3-464 „Dėl 2022 m. gegužės 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-33189“ patikslinimo“, kuris pareiškėjui sukelia teisines pasekmes.

Teismas 2022-09-28 nutartyje nurodė, kad Klaipėdos skyrius ir Fondo valdyba atsiliepimuose teigia, jog pareiškėjo skundas teismui pateiktas nesulaukus Klaipėdos skyriaus 2022-08-24 patikslinto sprendimo Nr. IVI-SP3-464, kuriame buvo detalizuotas pareiškėjo skolos dydis, panaikintas delspinigių ir palūkanų išieškojimas, pateikti teisiniai argumentai. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos skyrius yra priėmęs patikslintą sprendimą, pareiškėjui minėta nutartimi pasiūlyta tikslinti skundo reikalavimus.

Pareiškėjas 2021-11-21 teismui pateiktame pareiškime dėl skundo reikalavimų patikslinimo nurodė, kad jis pagrįstai tikėjosi, jog iki teismo posėdžio jo skundas bus išnagrinėtas ir patenkintas, o tuo atveju, jeigu jis bus atmestas – pareiškėjas turės galimybę pasinaudoti apskundimo teise ir pateiks skundą toje pačioje byloje, kurioje nagrinėjamas skundas dėl atsakovės ir trečiojo asmens 2022-05-20 sprendimo ir 2022-07-25 sprendimo, nes įstatymas nenumato galimybės teikti teismui skundą be privalomosios išankstinės ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovė pažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą, nes tikėtina, kad sprendimas dėl pareiškėjo skundo iki šiol nepriimtas. Tokiu būdu pareiškėjas dėl tęstinių atsakovės neteisėtų veiksmų ir procesiškai netinkamo elgesio priverstas formaliai tikslinti skundo reikalavimą tik pagal 2022-08-24 sprendimo rezoliucinę dalį, nes argumentų bei motyvų skųsti negali, kol nebus išnagrinėtas jo pateiktas skundas dėl 2022-08-24 sprendimo privalomąja ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kuri pareiškėjui yra privaloma.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjo skundas teisme gautas 2022-08-26, taigi skundą teismui pareiškėjas pateikė dar negavęs Klaipėdos skyriaus 2022-08-24 patikslinto sprendimo, kuriame buvo detalizuotas skolos dydis, panaikintas delspinigių ir palūkanų išieškojimas, pateikti teisiniai argumentai.

Pareiškėjas nurodo, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-08-24 sprendimą yra apskundęs Fondo valdybai. Tačiau teismas neturi duomenų apie skundo išnagrinėjimą Fondo valdyboje, kuri šiuo atveju yra Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi 2022-08-24 sprendimas bylos duomenimis nėra įsiteisėjęs.

Kaip matyti iš Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-08-24 sprendimo Nr. IVI_SP3-464 „Dėl 2022 m. gegužės 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimo „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka Nr. VRE_SP2-33189“ patikslinimo“ turinio, šiuo sprendimu patikslintas 2022-05-20 sprendimas Nr. VRE_SP2-33189. Tai reiškia, kad 2022-08-24 sprendimas yra neatsiejama 2022-05-20 sprendimo dalis. Pareiškėjas, jeigu jo netenkina Fondo valdybos priimtas sprendimas dėl 2022-08-24 sprendimo, turi teisę nustatyta tvarka jį apskųsti teismui.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Fondo valdyba nesilaikė pareigos nurodyti konkrečios skundą nagrinėjančios institucijos – konkretaus teismo ir išvardijo visus Regionų apygardos administracinių teismų rūmus. Klaipėdos skyrius skundžiamame sprendime ne tik nenurodė pagrindinių faktų, argumentų ir įrodymų, bet ir nepateikė teisinio pagrindo, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Taip pat nurodo, kad Klaipėdos skyriaus sprendimas yra be motyvų, neadekvatus, neaiškus, buvo pažeistas teisėtumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad atsakovas, vykdydamas numatytus įgaliojimus, atlieka viešąjį administravimą, todėl jis turi paisyti viešojo administravimo srityje galiojančio teisėtumo principo bei iš jo kylančio reikalavimo priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

VAĮ 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas). VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog administraciniame sprendime tame tarpe turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT savo praktikoje aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.), kuriuo nuostatos iš esmės perkeltos į VAĮ 10 straipsnio 5 dalį, nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.). Šiuo atveju teigti, kad skundžiami sprendimai neatitinka aukščiau nurodytą pateiktą LVAT praktikoje atskleidžiamą teisės aiškinimą nėra teisinio pagrindo. Sprendimuose aiškiai nurodytos visos aplinkybės, motyvai, nurodyti teisės aktai, kuriais remtasi priimant skundžiamus sprendimus. Taip pat aiškiai nurodyta šių aktų apskundimo tvarka ir terminai, taigi iš šių sprendimo pareiškėjas turėjo galimybę žinoti ir vertinti visas sprendimams priimti reikšmingas aplinkybes. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų, nes šių administracinių aktų priėmimo teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės šiuose administraciniuose aktuose nurodyti aiškiai ir pareiškėjas suprato dėl ko tokie aktai buvo priimti. Pareiškėjas iš minėtų administracinių aktų aiškiai žinojo atsakovės teisinius argumentus ir faktinį pagrindą, kuriuo yra grindžiami skundžiami sprendimai, todėl vertinant šių individualių administracinių aktų atitikimą VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams teismas konstatuoja, jog teisinis ir faktinis pagrindas bei visos šiems administraciniams aktams įtakos turėjusios aplinkybės buvo tinkamai nurodytos ir nėra jokio pagrindo skundžiamus sprendimus pripažinti nemotyvuotais ir panaikinti kaip prieštaraujančius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti Klaipėdos skyriaus 2022 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-7806 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo Nr. VRE_SP2-33189 „Dėl Ž. J., vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, todėl pareiškėjo skundas ir jo pareiškimas dėl skundo reikalavimų patikslinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nėra tenkinamas, netenkinamas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaiukinimo

Regionų apygardos administracinio teismo 2022-08-30 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo Nr. VE_SP2-33189 galiojimo laikinas sustabdymas, taip pat išieškojimo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. VRE_SP2-33189 vykdymo sustabdymas iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnis reglamentuoja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Nagrinėjama administracinė byla šiuo sprendimu išnagrinėta, ginčijami sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl sprendžiama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė tapo nereikalinga ir turi būti panaikinta teismo sprendimui įsiteisėjus. Taigi, įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinama Regionų apygardos administracinio teismo 2022-08-30 nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ABTĮ 70 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. J. skundą ir jo pareiškimą dėl skundo reikalavimų patikslinimo atmesti kaip nepagrįstus.

Netenkinti pareiškėjo Ž. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022-08-30 nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022-05-20 sprendimo Nr. VE_SP2-33189 galiojimo laikiną sustabdymą, taip pat išieškojimo pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus vykdomąjį dokumentą Nr. VRE_SP2-33189 vykdymo sustabdymą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.