- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- A-1544-624/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04500-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos
- Trečiasis asmuo
- notarei A
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei A. A. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-322(AG-238/03-2015); 2) panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. liepos 14 d. raštą Nr. (8.11)2-1696 ir 2015 m. liepos 22 d. raštą Nr. (8.7)2-1758; 3) įpareigoti Departamentą atlikti antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių, nurodytų 2015 m. liepos 9 d. prašyme, įvertinimą ir išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldimo turto vertę pareiškėjai (b. l. 1–10, 23–32).
Pareiškėja ginčijo Departamento atsisakymą įvertinti paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių vertę ir išduoti pažymą, kuri reikalinga tam, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja nesutiko, kad Departamentas pažymas privalo išduoti tik apie tų paveldimų meno kūrinių vertę, kurias paveldint turės būti mokamas paveldimo turto mokestis, nes teisės aktai tokių išimčių nenustato. Priešingai, pareiškėjos teigimu, teisės aktai nustato, kad Departamentas tokias pažymas išduoda visiems asmenims ir jos liudija paveldėto turto vertę, o ne paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių vertė yra ta, kurią nustato Departamentas. Pareiškėja patenka į atitinkamų subjektų ratą, kuriems teikiama ši paslauga, o reikalavimo būti paveldimo turto mokesčio mokėtoja nenumatyta. Tai yra administracinė paslauga, kurią Departamentas privalo suteikti visiems be išimties gyventojams, kurie į jį kreipiasi, o dėl paveldimo turto mokesčio mokėjimo vėliau sprendžia notaras. Notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo pirma nenustačius turto vertės, o ją nustatyti išimtinai kompetentingas Departamentas. Pareiškėja nesutiko, kad ji nepateikė atsakovui įrodymų dėl meno kūrinių paveldėjimo. Pareiškėja pateikė notarės išduotą liudijimą, kuriame nurodyta, kad velionio A. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. G., liudijimas išduotas S. G. įpėdinei – pareiškėjai. Taigi pareiškėja yra S. G. įpėdinė, kuri savo ruožtu buvo A. M. G. įpėdinė. Pažymi, kad atsakovas, priėmęs pareiškėjos prašymą, nepasisakė dėl notarės išduoto liudijimo trūkumų, laikė jį tinkamu ir tik vėliau, iškilus ginčui Komisijoje, nurodė argumentus dėl jo netinkamumo. Pareiškėja į Departamentą kreipėsi ne savo iniciatyva, o nurodžius notarei, tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl atsakovo funkcijų vykdymo buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją (toliau – ir Ministerija), kuri patvirtino, kad Departamentas privalo vykdyti paveldimų meno kūrinių įvertinimą. Atsakovui atsisakant atlikti tokį įvertinimą ir išduoti atitinkamą pažymą, pareiškėjai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ji atsiduria teisiškai neapibrėžtoje padėtyje ir taip pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 67–69).
Atsakovo teigimu, Departamentas privalo išduoti pažymas tik apie tų paveldimų meno kūrinių vertę, kuriuos paveldint turės būti mokamas paveldimo turto mokestis. Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių pagrindas yra Paveldimo turto mokesčio įstatymo 5 straipsnis, kurio 1 dalis numato, jog paveldimo turto mokesčio bazė yra turto apmokestinamoji vertė. Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymos apie paveldimo turto vertę išduodamos tik tam paveldimam turtui, kurį paveldint turi būti mokamas paveldimo turto mokestis. Nagrinėjamu atveju turtas, nurodytas pareiškėjos prašyme, šiuo mokesčiu neapmokestinamas, todėl pažyma neišduotina. Pažymėjo, kad prie prašymo dėl pažymos gavimo turi būti pateikta notaro išduota laisvos formos pažyma, kad gyventojas paveldi atitinkamą turtą. Pareiškėja tokių įrodymų nepateikė, o notarė informavo tik apie pradėtą paveldėjimo bylą, bet nenurodė, kad pareiškėja paveldi meno kūrinius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė A. A. atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 90).
Nurodė, kad pareiškėja yra A. M. G. sutuoktinės S. G. duktė. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į meno kūrinius, būtina žinoti jų vertę, todėl pareiškėja turi pateikti pažymą apie meno kūrinių vertę ir kuri patvirtintų, kad meno kūriniai nuosavybės teise vis dar priklauso mirusiajam. Kūrinių vertė turi būti nurodoma tam, kad notaras galėtų įkainoti savo paslaugas. Meno kūrinių vertinimą ir aprašymą gali atlikti individualūs turto vertintojai arba antstoliai, tačiau oficialios pažymos jie pateikti negali, nes jie nėra valdžios institucija, kuriai pavestos tokios funkcijos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjos E. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 104–108).
Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 9 d. pareiškėja kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti pažymą apie 200 paveldėtų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių vertę. Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo notarės A. A. išduotą liudijimą, kad A. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. G., liudijimas išduotas S. G. įpėdinei E. K.. 2015 m. liepos 14 d. Departamentas raštu Nr. (8.11)2-1646 informavo pareiškėją, kad Departamentas organizuoja paveldimų meno kūrinių vertės nustatymą pažymai apie paveldėto turto vertę išduoti, kurią gyventojas privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi nei S. G., nei pareiškėjai mokėti paveldimo turto mokesčio nereikia, pažyma apie paveldėto turto vertę neišduodama. 2015 m. liepos 15 d. Kultūros ministerija raštu Nr. S2-1873 paaiškino, kad Departamentas turi pareigą organizuoti paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą ir išduoti asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę. Ministerija nurodė, kad Departamentas turėtų atlikti šias savo funkcijas. 2015 m. liepos 22 d. Departamentas raštu Nr. (8.7)2-1758 informavo Ministeriją, kad pareiškėjos paveldimas turtas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas, todėl neskaičiuotina ir šio turto apmokestinamoji vertė, o paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai turi būti išduotas pateikus notarui nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus. 2015 m. liepos 24 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Departamentą, prašydama išduoti atitinkamą pažymą. 2015 m. liepos 27 d. Departamentas raštu Nr. (8.11)2-1789 pateikė pareiškėjai 2015 m. liepos 22 d. atsakymą Kultūros ministerijai. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja padavė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Departamento 2015 m. liepos 14 d. ir 2015 m. liepos 22 d. raštus ir įpareigoti atlikti paveldimų meno kūrinių įvertinimą. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Komisija sprendimu Nr. 3R-322 (AG-238/03-2015) pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas atsižvelgė į Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 15 punkto nuostatą. Departamentas laikosi pozicijos, kad pažyma apie paveldimo turto vertę išduodama tik tuo atveju, kai toks turtas apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu ir tokia pažyma reikalinga pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Teismas vadovavosi Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 (toliau – ir Vertės apskaičiavimo taisyklės), 3.5 punktu, Paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių kilnojamųjų kultūros vertybių vertės nustatymo ir pažymų apie paveldimo turto vertę išdavimo Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos taisyklių, patvirtintų Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. Į-108 (toliau – ir Taisyklės), 3, 5, 12 punktais. Sistemiškai aiškinant nurodytų teisės aktų nuostatas, daryta išvada, kad Departamentas turi išimtinę kompetenciją organizuoti ir vykdyti paveldimų meno kūrinių vertės nustatymą, tačiau šios funkcijos atlikimas siejamas su Paveldimo turto mokesčio įstatymo įgyvendinimu ir skirtas tam, kad teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuotų paveldimo turto apmokestinamąją vertę. Pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus, paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra paveldimo turto mokesčio mokėtoja, išduoti pažymą apie paveldimo turto vertę nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas ir gali veikti tik pagal teisės aktų jam nustatytus įgaliojimus. Toks subjektas negali savarankiškai prisiimti vykdyti tam tikrų funkcijų, jei teisės aktai jų nepriskiria. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.
Nagrinėjamu atveju galiojantis teisinis reglamentavimas aiškiai nustato Departamento kompetenciją nustatyta tvarka išduoti atitinkamas pažymas, reikalingas paveldimo turto apmokestinamajai vertei apskaičiuoti, dėl to konstatuota, kad ginčijamas Departamento atsisakymas ją išduoti yra teisėtas ir įpareigoti atsakovą atlikti prašomus veiksmus nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Dėl pareiškėjos argumento, kad pažyma reikalinga pateikti notarei siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o Departamentui atsisakius ją išduoti, nepagrįstai suvaržomos jos teisės, pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisė disponuoti paveldimu turtu iš esmės ribojama dėl notarės veiksmų – reikalavimo pateikti pažymą apie paveldimo turto vertę. Bylos medžiaga patvirtino, kad Vilniaus m. 4 notarų biure pradėta paveldėjimo byla; šio biuro notarė A. A. yra nurodžiusi, jog tam, jog būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo meno kūrinius, reikalinga pažyma apie paveldimų meno kūrinių vertę. Atsiliepime į pareiškėjos skundą notarė nurodė, kad kūrinių vertė turi būti nurodoma tam, kad notaras galėtų įkainoti savo paslaugas, t. y., paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, vadovaujantis 2014 m. spalio 20 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėta, kad skundai dėl notarinių veiksmų paduodami ir nagrinėjami Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXI skyriuje nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Pagal CPK 511 straipsnio 2 dalį, skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Taigi, pareiškėja dėl atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą turi teisę kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėja E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos skundą (b. l. 111–118).
Apeliaciniame skunde teigia, kad Departamentas yra vienintelis oficialus, norminiuose teisės aktuose įtvirtintas, subjektas, atliekantis paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių įvertinimą ir galintis išduoti oficialią pažymą apie jų vertę, kuri galėtų būti pateikta valstybės institucijoms. Nėra numatyta jokių išimčių ar nuorodų, jog pažymos išduodamos tik paveldimo turto mokesčiui sumokėti. Tokį reikalavimą išimtinai nustato pats Departamentas. Minima pažyma liudija paveldėto turto vertę, o ne paveldimo turto apmokestinamąją vertę, paveldimo turto vertę apmokestinamajai vertei apskaičiuoti ar panašiai.
Subjektui, besikreipiančiam dėl meno kūrinių įvertinimo ir pažymos išdavimo, keliami reikalavimai – nustatytos formos prašymo, laisvos formos notaro pažymos pateikimas ir gyventojo statusas. E. K. išpildo visus norminių teisės aktų jai keliamus reikalavimus, todėl jos prašymas turėjo būti tenkintas, o Departamento atsisakymas tenkinti prašymą ir išduoti pažymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.
Teisės aktuose nėra numatyta jokių išimčių, kada Departamentas neturi išduoti pažymos apie paveldimų meno kūrinių vertę. Departamento pareiga įvertinti paveldimus meno kūrinius yra tiesiogiai numatyta norminiuose teisės aktuose, tai yra administracinė paslauga, kuri privalo būti teikiama be išimties visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, kurie kreipiasi į Departamentą su prašymu įvertinti paveldimus meno kūrinius. Paveldimas turtas privalo būti įvertinimas pirma ir tik vėliau notaras sprendžia dėl paveldimo turto mokesčio mokėjimo.
Pažymi, kad notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo pirma nenustačius turto vertės, o ją nustatyti kompetentingas išimtinai Departamentas. Paveldimas turtas – meno kūriniai yra specifinis ir jokiomis kitomis oficialiomis priemonėmis ir būdais jo vertės negalima nustatyti.
Pabrėžia, kad būtent notaras yra kompetentingas vertinti su paveldėjimo teise susijusius klausimus. Notarui atlikus kompetentingą teisės aktų analizę ir įvertinus teisinį reglamentavimą, buvo padaryta išvada apie būtinumą kreiptis į Departamentą tam, kad būtų įvertinti paveldimi meno kūriniai ir išduota tai patvirtinanti pažyma, kurios pagrindu būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Pažymi, kad Kultūros ministerija 2015 m. liepos 30 d. rašte Nr. S2-2025 taip pat nurodo, kad Departamentas klaidingai sieja savo atliekamą funkciją – meno kūrinių įvertinimą – su paveldimo turto mokesčio sumokėjimu.
Pareiškėjai nėra išduotas ir negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes, kaip pažymėjo notarė, paveldėjimo teisės liudijimui išduoti notarui reikalinga pažyma apie paveldimų meno kūrinių vertę. Kadangi Departamentas atsisako atlikti paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įvertinimą, o kitų, alternatyvių, paveldimų meno kūrinių vertinimą atliekančių, subjektų norminiai teisės aktai nenumato, pareiškėja atsiduria teisiškai neapibrėžtoje padėtyje, kadangi nėra aišku, kas tokiu atveju turi atlikti minimus veiksmus. Tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, pareiškėja negali užbaigti paveldėjimo procedūros, dėl ko patiria žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 122–124) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija teisingai konstatavo, jog iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog pažymas apie paveldėtų meno kūrinių vertę išduoda Departamentas su tikslu jas teikti teritorinei mokesčių inspekcijai, kuri pagal Departamento išduotą pažymą apskaičiuoja paveldimo turto apmokestinamąją vertę ir išduoda apie tai patvirtinančią pažymą, kuri teikiama notarui paveldimo turto mokesčio apskaičiavimui. Fakto, kad pareiškėja nėra paveldimo turto mokesčio mokėtoja, pareiškėja neginčijo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo notarė A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 125) prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Nurodo, kad notarui neturi reikšmės, kuri institucija atliks meno kūrinių vertinimą: šiuo konkrečiu atveju pareiškėja turi pateikti pažymą dėl meno kūrinių vertės, kurioje jie būtų aiškiai identifikuoti, taip pat kuri leistų įsitikinti, kad meno kūriniai nuosavybės teise vis dar priklauso mirusiajam. Taip pat turi būti nurodoma meno kūrinių vertė. Meno kūrinių vertinimą bei aprašymą gali atlikti individualūs turto vertintojai arba antstoliai, vadovaujantis Antstolių įstatymo 23 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimų, įformintų 2015 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.11)2-1696 ir 2015 m. liepos 22 d. raštu Nr. (8.7)2-1758, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 3R-322(AG-238/03-2015) teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą atlikti antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių, nurodytų 2015 m. liepos 9 d. prašyme, įvertinimą ir išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldimo turto vertę pareiškėjai pagrįstumo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 9 d. pareiškėja kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti pažymą apie 200 paveldėtų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių ir kilnojamųjų kultūros vertybių vertę. Su šiuo prašymu pareiškėja pateikė notarės A. A. išduotą liudijimą, kad A. M. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė S. G., liudijimą, išduotą S. G. įpėdinei E. K., bei „meno kūrinių fotonuotraukas (2 x 200 vnt.)“ (b. l. 33–42). 2015 m. liepos 14 d. Departamentas raštu Nr. (8.11)2-1646 informavo pareiškėją, kad jis (Departamentas) organizuoja paveldimų meno kūrinių vertės nustatymą pažymai apie paveldėto turto vertę išduoti, kurią gyventojas privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kadangi nei S. G., nei pareiškėjai mokėti paveldimo turto mokesčio nereikia, Departamentas negali išduoti jai pažymos apie paveldėto turto vertę (b. l. 45). 2015 m. liepos 15 d. Kultūros ministerija raštu Nr. S2-1873 paaiškino pareiškėjos atstovui pagal pavedimą, kad Departamentas turi pareigą organizuoti paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą ir išduoti asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę. Ministerija nurodė, kad Departamentas turėtų atlikti šias savo funkcijas (b. l. 46). 2015 m. liepos 22 d. Departamentas raštu Nr. (8.7)2-1758 informavo Ministeriją ir pareiškėjos atstovą, kad pareiškėjos paveldimas turtas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas, todėl neskaičiuotina ir šio turto apmokestinamoji vertė, o paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai turi būti išduotas notarui pateikus nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus (b. l. 51–52). 2015 m. liepos 24 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Departamentą, prašydama išduoti atitinkamą pažymą (b. l. 49–50). 2015 m. liepos 27 d. Departamentas raštu Nr. (8.11)2-1789 pateikė pareiškėjai 2015 m. liepos 22 d. atsakymą Kultūros ministerijai (b. l. 85). 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėja padavė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Departamento 2015 m. liepos 14 d. ir 2015 m. liepos 22 d. raštus ir įpareigoti atlikti paveldimų meno kūrinių įvertinimą. 2015 m. rugpjūčio 24 d. Komisija sprendimu Nr. 3R-322 (AG-238/03-2015) pareiškėjos skundą atmetė. Nesutikdama su Departamento ir Komisijos sprendimais, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šiuos sprendimus panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti pilnai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su jo išvadomis dėl pareiškėjos teisės gauti Paveldimo turto vertės pažymą iš Departamento: Paveldimo turto įstatymas, nustatantis gyventojų paveldimo turto apmokestinimą, numato, jog paveldimo turto mokesčio (toliau – ir Mokestis), kurį moka gyventojai, bazė yra paveldimo turto apmokestinamoji vertė, kuri apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Paveldimo turto įstatymo 3 str., 5 str.). Mokestį apskaičiuoja paveldėjimo teisės liudijimus išduodantys Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti asmenys pagal jiems pateiktus paveldimo turto įvertinimo duomenis bei kitus dokumentus, kurių reikia nuosavybės teisei įforminti ir mokesčio lengvatoms pateisinti. Gyventojas mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus tuos atvejus, kai savivaldybės taryba atidėjo mokesčio sumokėjimo terminus arba nuo jo atleido, bei šio straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį (Paveldimo turto įstatymo 8 str. 1 ir 2 d.). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kalendoriniais metais paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais buvo paveldėtas turtas, kovo 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį. Mokesčio deklaracijos formą ir jos pildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius (Paveldimo turto įstatymo 8 str. 4 ir 5 d.).
Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisykles, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 (2004 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 874 redakcija), nustato, kad: paveldimo turto apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal paveldimo turto vertę (Vertės apskaičiavimo taisyklių 2 p.). Lietuvos Respublikoje paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių vertė yra ta, kurią nustato Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos gyventojui, pateikusiam notaro išduotą laisvos formos pažymą, kad gyventojas pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus paveldi atitinkamą turtą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi išduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldimo turto vertę (Vertės apskaičiavimo taisyklių 3.5 p., 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 486 redakcija). Paveldimo turto, nurodyto šių taisyklių 3.5-3.7 punktuose, vertė nustatoma gyventojo, paveldėjusio šį turtą, prašymo nustatyti paveldimo turto vertę pateikimo šiuose punktuose nurodytoms įstaigoms dieną (Vertės apskaičiavimo taisyklių 4.2 p.). Gyventojai, pateikdami teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę, turi pateikti notaro išduotą laisvos formos pažymą, kad gyventojai pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus paveldi atitinkamą turtą, arba palikimo apyrašą, pažymą apie paveldimo turto vertę (šių taisyklių 3.5–3.7 punktuose nurodytais atvejais) arba kitą dokumentą, įrodantį turto vertę (šių taisyklių 3.3.2 ir 3.8 punktuose nurodytais atvejais) (Vertės apskaičiavimo taisyklių 8 p.). Pažymos apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę išduodamos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę ir kitų apmokestinamajai vertei nustatyti reikalingų dokumentų pateikimo teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir galioja 90 kalendorinių dienų. Pakartotinai pažyma išduodama pateikus naują prašymą (Vertės apskaičiavimo taisyklių 10 p., 2009 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 486 redakcija). Pažymos apie paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikiamos notarui, išduodančiam paveldėjimo teisės liudijimą (Vertės apskaičiavimo taisyklių 12 p.).
Paveldimo turto vertės pažymos FR0513 forma (toliau – FR0513 forma), Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymos FR0514 forma ir jos papildomo lapo Paveldimo turto apmokestinamosios vertės ir paveldimo turto mokesčio apskaičiavimo FR0514P forma (toliau – FR0514 forma), Paveldimo turto mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus aprašo FR1030 forma (toliau – FR1030 forma), Paveldimo turto vertės pažymos, Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymos ir Paveldimo turto mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus aprašo formų užpildymo taisyklės (toliau – Formų užpildymo taisyklės) patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-80 (2014 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. VA-148 redakcija).
Formų užpildymo taisyklės, be kita ko, nustato, kad: paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklėse nurodytais atvejais FR0513 formas užpildo ir gyventojams išduoda Lietuvos prabavimo rūmai ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (Formų užpildymo taisyklių 3 p.). FR0514 formas (po 2 egz.) užpildo ir gyventojams išduoda apskričių valstybinių mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI). Vienas FR0514 formos egzempliorius yra skirtas notarų biurui, kitas – gyventojui. Į FR0514 formą turi būti įrašomas visas gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai) (Formų užpildymo taisyklių 4 p.) Užpildytos FR0513 forma ir/ar FR0514 forma išduodamos pagal turtą paveldinčių gyventojų prašymus. Šios formos pildomos atitinkamų įstaigų firminiuose blankuose. Gali būti pildomos į tų įstaigų firminius blankus nukopijuotos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbtos FR0513 ar FR0514 formos (Formų užpildymo taisyklių 5 p.). FR0513 formos grafoje „Vertė“ turi būti nurodoma įvertinamo paveldimo daikto (ar jo dalies) vertė. Kai įvertinamas daugiau kaip vienas daiktas, kiekvieno daikto vertė nurodoma atskirai (Formų užpildymo taisyklių 12 p.). FR0513 formos eilutėje „Bendra nurodyto turto vertė“ skaičiais ir žodžiais turi būti nurodoma bendra turto, kuris buvo įvertintas, vertė (Formų užpildymo taisyklių 13 p.). Turtą paveldinčio gyventojo prašymu (prašymo formos pavyzdys pateiktas Taisyklių 1 priede) FR0514 formą užpildo ir išduoda jo gyvenamosios vietos AVMI, AVMI, kurios teritorijoje paveldėjimas įforminamas (gyventojo pasirinkimu), arba bet kuri kita AVMI (Formų užpildymo taisyklių 15 p.). Kai turtą paveldi gyventojas, pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą atleistas nuo mokesčio sumokėjimo, jo prašymu turi būti užpildoma ir išduodama FR0514 forma neatsižvelgiant į tai, kad paveldimo turto mokesčio mokėti jis neprivalo (Formų užpildymo taisyklių 16 p.). FR0514 formos grafoje „Vertė „ nurodoma kiekvieno įrašomo daikto (jo dalies) vertė, kurią nustatė tai atlikti įgaliotas asmuo. FR0514 formos eilutėje „Visa vertė“ nurodoma viso šioje formoje įrašyto paveldimo turto vertė. FR0514 formos eilutėje „Privalomas sumokėti paveldimo turto mokestis*“ įrašomas privalomas sumokėti paveldimo turto mokestis, kuris apskaičiuojamas FR0514P formoje. Įrašoma paveldimo turto mokesčio suma turi būti lygi FR0514P formos penktoje arba šeštoje eilutėje įrašytai sumai. Mokesčio suma įrašoma tik sveikais skaičiais, t. y. 49 ir mažiau centų atmetami, o 50 ir daugiau centų laikomi litu (euru). Kai FR0514 forma išduodama paveldėtojui, pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus atleistam nuo paveldimo turto mokesčio sumokėjimo, arba kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė yra mažesnė už šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą lengvatą, tai mokesčiui įrašyti skirtoje eilutėje turi būti įrašomas nulis (Formų užpildymo taisyklių 32–34 p.). FR0513 formos, FR0514 formos, FR0514P formos ir Aprašo formos turi būti užpildomos laikantis šių Taisyklių. AVMI kaupia FR0513 formose nurodytus duomenis ir jų pagrindu išduoda FR0514 ir FR0514P formas, jų bei Aprašo formų duomenis suveda į magnetinių laikmenų duomenų bazes (Formų užpildymo taisyklių 44–45 p.).
Apibendrinat, teisėjų kolegija konstatuoja, netgi tuo atveju, kai turtą paveldi gyventojas, pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą atleistas nuo mokesčio sumokėjimo, jo prašymu turi būti užpildoma ir išduodama FR0514 forma, kurios grafoje „Vertė“ nurodoma kiekvieno įrašomo daikto (jo dalies) vertė, kurią nustatė tai atlikti įgaliotas asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad paveldimo turto mokesčio mokėti jis neprivalo. Kadangi AVMI FR0514 ir FR0514P formas išduoda FR0513 formose nurodytų duomenų pagrindu, o Lietuvos Respublikoje paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių vertę įgaliotas nustatyti Departamentas, kuris ir pildo FR0513 formą, pastaroji forma taip pat turi būti pildoma netgi tuo atveju, kai turtą paveldi gyventojas, pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą atleistas nuo mokesčio sumokėjimo.
Šio ginčo kontekste pažymėtina, administracinis teismas, sprendžiantis ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į aptarto teisinio reguliavimo nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad Departamento sprendimai, įforminti 2015 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.11)2-1696 ir 2015 m. liepos 22 d. raštu Nr. (8.7)2-1758, kuriais atsisakyta pildyti FR0513 formą dėl to, kad pareiškėja pagal Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleista nuo mokesčio sumokėjimo, yra nepagrįsti, todėl naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Visgi pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Departamentą atlikti antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių, nurodytų 2015 m. liepos 9 d. prašyme, įvertinimą ir išduoti jai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldimo turto vertę, negali būti tenkinamas pilnai: kaip jau minėta, Departamentas pildo FR0513 formą gyventojui, pateikusiam notaro išduotą laisvos formos pažymą, kad gyventojas pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus paveldi atitinkamą turtą. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad pareiškėja su 2015 m. liepos 9 d. prašymu Departamentui pateikė notaro išduotą pažymą, kad ji pagal paveldėjimo byloje esančius dokumentus paveldi jos nurodytus meno kūrinius, nėra, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 36 punktu ir gero administravimo principu, turėjo pasiūlyti ištaisyti minėtus trūkumus, t. y. pateikti minėtą notaro pažymą, o kadangi to nepadarė – yra įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. liepos 9 d. prašymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos E. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 3R-322(AG-238/03-2015).
Panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sprendimus, įformintus 2015 m. liepos 14 d. raštu Nr. (8.11)2-1696 ir 2015 m. liepos 22 d. raštu Nr. (8.7)2-1758.
Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos iš naujo išnagrinėti E. K. prašymą dėl meno kūrinių, nurodytų 2015 m. liepos 9 d. prašyme, įvertinimo.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.