- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1802-340/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03563-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „General Financing“
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5125,99 Lt mokėtinų įmokų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 20-21). Nurodė, kad 2011-10-26 šalys sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1, pagal kurį atsakovei suteikė iš viso 4 830,95 Lt vartojimo kreditą terminui iki 2016-07-28. Atsakovė nesilaikė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes laiku ir tinkamai nemokėjo įmokų. 2014-05-19 dieną atsakovės skola ieškovui sudarė 5 125,99 Lt mokėtinų įmokų.
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti (b. l. 38-39). Pažymėjo, kad ieškovas nurodė nepagrįstai didelę skolos sumą, kuti neatitinka realios sumos, nes mokėjimai buvo atliekami nuo 2011-11-28 ir šiai dienai jau yra sumokėta 2 795,59 Lt. Paaiškino, jog pinigai buvo skolinami buitiniams reikalams, pablogėjus ekonominei padėčiai visos skolos ji grąžinti negali, bet neatsisako to padaryti. Nurodė, jog norėtų ginčą išspręsti taikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės L. M. ieškovui UAB „General Financing“ 3939,07 Lt/1140,83 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt devyni Lt 7 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 119 Lt/34,46 Eur (vieną šimtą devyniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; išdėstė iš atsakovės priteistos 4058,07 Lt/1175,30 Eur sumos ieškovui mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę L. M. mokėti kas mėnesį 1/12 dalį priteistos sumos, t. y. po 338,17 Lt/97,94 Eur iki visiško įsiskolinimo padengimo; priteisė iš atsakovės L. M. į valstybės biudžetą 25 Lt/7,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 70-73). Teismas nurodė, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo kreditą, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė – įmokas mokėjo nereguliariai. Kadangi atsakovė ieškovui nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ji laikoma pažeidusia prievolę šalimi ir ieškovas turėjo teisę nutraukti sutartį. Nors atsakovė ginčijo ieškovo prašomos priteisti sumos dydį, tačiau nepaaiškino, kokia dalimi ieškovo skola yra per didelė (CPK 178 str., 185 str.). Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės palūkanas, kurioms būdinga atlyginimo mokėjimo kreditoriui už naudojimąsi paskolos pinigais iki visiško paskolos grąžinimo funkcija ir apima paimto kredito galutinę grąžintiną sumą. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. CK 197 straipsnis leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos pernelyg didelės (CK 6.73, 6.258 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju matyti, jog bendra kredito vartojimo mokėtina suma (be sutarties sudarymo mokesčio) yra 7636,08 Lt. Kadangi paimto kredito suma yra 4100 Lt, teismas sprendė, jog likusi mokėtina suma yra palūkanų suma, t.y. 3536,08 Lt, kuri yra beveik artima kredito sumai. Tokiu būdu metinę palūkanų normą sudaro 96,31 proc. Nors kreditas nebuvo grąžintas vartojimo kredito sutartyje numatytu terminu, tačiau ilgą laiką skaičiuojamos 96,31 procentų metinės palūkanos praranda mokėjimo funkciją, o per ilgą laiką susikaupus didelei palūkanų sumai, mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant ir taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisma padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti 2373,85 Lt dydžio palūkanos, laikytinos neatitinkančiomis kitos, silpnesniosios sandorio šalies, vartotojo interesų, ir yra nesąžiningos, nes tokių palūkanų priteisimas pažeistų atsakovės interesus, apsunkinant neproporcingai jos padėtį, ir būtų neteisingas, atsižvelgiant į skolos dydį. Teismas apskaičiuotas sutartines palūkanas mažino per pusę, t.y. iki 1186,93 Lt. Teismas taip pat nusprendė, jog atsižvelgiant į sunkią atsakovės materialinę padėtį, yra tikslinga sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „General Financing“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės nepriteistą skolos dalį – 1 186,92 Lt bei nepriteistą žyminio mokesčio dalį – 35 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 76-78). Nurodė, kad pagal sandorį Nr. 1 atsakovė turėjo sumokėti 8 367,03 Lt sumą, į kurią įeina kredito įmokos, palūkanos, sandorio sudarymo mokestis. Šiuo atveju palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, todėl atsakovė bet kuriuo atveju turi mokėti palūkanas už naudojimąsi pinigais. Atsakovė, ieškovui nutraukus su ja sudarytą vartojimo kredito sutartį, privalo sumokėti nesumokėtų įmokų likutį ir visas palūkanas, paskaičiuotas iki 2016-07-28 už sandorį Nr. 1. Pažymėjo, jog sandorio Nr. 1 specialiųjų sąlygų lentelėje nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 40,134 proc., taigi, ji yra žymiai mažesnė negu nustatyta įstatyme, todėl yra protinga, pagrįsta ir nepažeidžianti kredito gavėjo interesų. Vartojimo kredito sutarties sandorio Nr. 1 specialiųjų salygų lentelėje nurodyta palūkanų norma yra 25 proc. Teismo pateiktas palūkanų likučio ir įmokų skolos paskaičiavimas yra neteisingas, todėl ir jų sumažinimas yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 92-95). Nurodė, kad su skundu nesutinka, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, klaidina teismą. Pažymėjo, kad kreditorius reikalauja nepagrįstai didelių palūkanų, kurios neatitinka realios sumos, sąžiningumo ir teisingumo principų. Teismas tinkamai išaiškino, jog ieškovas reikalauja neprotingai didelių palūkanų, kurios praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 320 str. 1, 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė šalių Vartojimo kredito sutarties sąlygas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę į sutartines palūkanas. Tokios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-10-26 ieškovas UAB „General Financing“ ir atsakovė L. M. sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandorį Nr. 1 (b.l. 22-26). Pagal šią sutartį bendrovė atsakovei iš viso suteikė 4830,95 Lt vartojimo kreditą, kurį sudarė bendra vartojimo kredito suma – 4100 Lt, sandorio sudarymo mokestis – 730,95 Lt, iš viso finansuojama suma – 4830,95 Lt. Kreditas suteiktas terminui iki 2016-07-28, mokant dalines įmokas po 146,79 Lt (b.l. 22). Pagal sutartį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – sutarties termino pabaigoje - 8367,03 Lt. Iš byloje esančios 2014-05-19 delspinigių skaičiavimo lentelės (b.l. 27) matyti, kad atsakovė, gavusi iš ieškovo kreditą, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nes įmokas mokėjo nereguliariai. Vadovaujantis minėta lentele, atsakovė iš viso sumokėjo ieškovui 3289,59 Lt, likdama skolinga 5125,99 Lt sumą. Minėtą sumą sudaro paimto kredito suma ir sulygtos palūkanos (25,001 proc.) (b.l. 22, 27). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5125,99 Lt mokėtinų įmokų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė, prašydama sumažinti ieškovo reikalaujamas priteisti sumas, remėsi CK 6.37 str. ir 6.73 str. nuostatomis, kurios reglamentuoja palūkanų, atliekančių netesybų funkciją, mažinimą. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalavo priteisti 5125,99 Lt skolos ir palūkanų; nustatė, kad nesumokėtų palūkanų suma sudaro 22373,85 Lt, nesumokėto kredito suma -2373,85 Lt; palūkanas sumažino, tokiu būdu pripažinęs, kad jos yra kompensacinio pobūdžio, t.y. iš esmės pripažino ieškovo prašomas priteisti palūkanas netesybomis. Ieškovas (kreditorius) bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde prieštaravo atsakovės ir jos atstovo pozicijai, motyvuodamas, kad jo reikalaujamos palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, todėl negalėjo būti mažinamos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analogiškose bylose yra išaiškinęs, jog palūkanos gali atlikti dvi funkcijas: kompensacinę, t.y. nuostolių atlyginimo, bei mokėjimo funkciją. Kompensacines palūkanas privalo mokėti skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą. Tokios palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 str.) ir teismas, atsižvelgęs į CK 6.37 str. 3 d. nuostatas, kompensacines palūkanas gali mažinti. Tuo tarpu CK 6.872 str. 1 d. numatytos palūkanos, atliekančios mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis. Jų negalima tapatinti su kompensacinėmis palūkanomis, kadangi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu yra ne reikalavimas atlyginti nuostolius, bet reikalavimas prievolę įvykdyti natūra. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kokią funkciją šalių sutartiniuose santykiuose atlieka ieškovo prašoma priteisti pinigų suma. Pažymėtina, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas prašė priteisti 5205,50 Lt skolos ir 22,49 Lt delspinigių (b.l.1). Atsakovei pareiškus prieštaravimus ir teismui panaikinus įsakymą, ieškinyje ieškovas patikslino, kad 2014-05-19 dienai atsakovės skola bendrovei sudaro 5125, 99 Lt mokėtinų įmokų ir 0 Lt delspinigių. Ieškinyje ieškovas remiasi Kreditavimo sutarties 6.4 punktu, pagal kurį skolinkui nevykdant sutarties sąlygų - nemokant įmokų daugiau kaip 60 dienų, bendrovė turi teisę reiklauti, kad atsakovas sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu (b.l. 20-21). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pateiktoje kreditavimo sutartyje tokios nuostatos nėra, nėra net 6.4, 6.4.1 punktų (b.l. 22-23). Panašios nuostatos numatytos su atsakove sudarytos Vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose. Pagal Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktą, bendrovė turi teisę reikalauti, kad skolininkas prieš kredito grąžinimo terminą sumokėtų visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius bei išlaidas susijusias su reikalavimu įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu, jeigu: 8.2.1 - bendrovė raštu informavo skolininką apie pradelstą mokėjimą; 8.2.2 - mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė, kaip 10 proc. negražintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas daugiau kaip tris mėnesius iš eilės; 8.2.3- pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaitės nuo papildomo rašytinio pranešimo įteikimo. Pagal bendrųjų sąlygų 8.3 punktą šalys susitarė, kad Bendrovė, reikalaudama Kliento sumokėti Kreditą prieš terminą 8.2 p. nurodytomis sąlygomis, nutraukia sutartį, t.y. bendrovės reikalavimas pagal savo esmę yra ir pareiškimas dėl sutarties nutraukimo. Joks atskiras pareiškimas apie Sutarties nutraukimą nėra siunčiamas (b.l. 25).
Taigi, 2014-02-03 ieškovo pareiškimas teismui dėl skolos ir palūkanų, priskaičuotų iki galutinio grąžinimo termino (2016-07-28), pareikštas pagal šalių Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punkto nuostatas, kartu yra pareiškimas dėl Vartojimo kredito sutarties nutraukimo (8.3 punktas). Ieškovo pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės duomenimis (b.l. 3), atsakovė mokėjo kredito grąžinimo įmokas nereguliariai, dažnai praleisdama eilinių įmokų mokėjimų terminus daugiau nei 3 mėnesius iš eilės. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo ieškovo teisės reikalauti grąžinti skolą su palūkanomis iki sutartyje numatyto termino, siekė tik palūkanų mažinimo. Teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai pareikalavo šalių sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punkte numatytų sumų grąžinimo, bei kad yra visos sutartyje numatytos sąlygos pripažinti, kad šalių sutartis buvo nutraukta nuo pareiškimo teismui dėl įsakymo išdavimo pateikimo (2014-02-03) pagal sutarties 8.3 punto nuostatas. Iki sutarties termino pabaigos (2016-07-28) atsakovė turėjo grąžinti 4100 Lt vartojimo kredito sumą, 730,95 Lt sandorio sudarymo mokestį, 3478,94 Lt palūkanų ir 57 Lt tvarkymo mokestį. Atsakovė, pasirašydama sutartį, žinojo, kokią palūkanų sumą ji turės grąžinti pasibaigus kredito sutarties terminui; žinojo, kad sutarties pažeidimo atveju kreditorius pagal sutarties sąlygas įgys teisę reikalauti sumokėti visas likusią skolą su palūkanomis iki kredito sutarties termino pabaigos. Taigi, ieškovo prašomos priteisti palūkanos atlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkciją. Šios rūšies palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 str. 3 d. nuostatomis, nes ši norma taikytina tik sprendžiant dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo. Pelno (arba mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos, tačiau vadovaujantis ne CK 6.37 str. 3 d., o CK 6.223 str., 6.228 str. nuostatomis, tačiau tam reikalingas kitos sutarties šalies reikalavimas dėl atitikamų sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovė nereiškė priešieškinio dėl Vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo ar pripažinimo negaliojančiomis, todėl teismui savo iniciatyva iš esmės nebuvo pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius, modifikuojant sutartį ir keičiant vieną iš jos sąlygų– galimybę ieškovui gauti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, kad atsižvelgiant į vartojimo kredito sutarties sudarymo ir administravinmo mokesčius, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 40,134 proc., tačiau ir tokia šalių sutartyje numatyta metinė kredito grąžinimo norma neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d., numatančiai prezumpciją, jog bendra vartojimo kaina yra nesąžininga, jei vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsakovė sutiko su kreditavimo sutarties sąlygomis, bylos nagrinėjimo metu jų neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino sutartines palūkanas.
Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Pagal Šalių sutarties sąlygas atsakovei pažeidus prievolę kreditorius turi teisę turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 1-2 p.). Konstatuota, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, laiku nemokėjo ieškovui kredito grąžinimo įmokų, todėl iš atsakovės ieškovui priteisiamas 5125,99 Lt įsiskolinimas (CK 6.874 str., 6.889 str., 6.213 str. 1 d.).
Apibendrinus išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas patenkinti apeliacinį skundą iš dalies - pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir padidinti priteistą ieškovui iš atsakovės sumą iki 5125,99 Lt (1484,59 Eur) (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
Iš dalies pakeitus teismo sprendimą, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 100 proc. sumokėto žyminio mokesčio – 154 Lt (44,60 Eur) (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteisima 36 Lt (10,43 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti - sprendimu priteistą skolos sumą padidinti 1 186,92 Lt (343,76 Eur), žyminį mokestį – 35 Lt (10,14 Eur) ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį patenkinti: priteisti iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „General Financing“, į.k. 300515252, 1 484,59 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 59 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-02-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,60 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 60 ct ) žyminio mokesčio už ieškinio padavimą.“
Priteisti iš atsakovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „General Financing“ į.k. 300515252, naudai 10,43 Eur (dešimt eurų 43 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.