- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-28
- Bylos Nr.
- e2YT-30299-808/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18188-2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodo, kad jis (duomenys neskelbtini) susituokė su J. Š.. Jo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) ir testamento nepaliko. Pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą, todėl per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą dėl J. Š. palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, jog paveldėjimo liudijimas gali būti išduotas tik į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes J. Š., po jos pirmojo vyro L. Š. mirties, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
3. Pareiškime nurodo, kad J. Š. 1969 m. rugpjūčio 28d. įsikėlė gyventi į kooperatinį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute ji gyveno iki santuokos su L. Š. įregistravimo (jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai vaikų neturėjo. Minėtas butas 1985 m. liepos l d. buvo išpirktas ir įregistruotas J. Š. vardu. L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ir liko paveldimas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas jų santuokoje. Pareiškėjo teigimu, J. Š. po pirmojo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes liko gyventi minėtame bute, jį prižiūrėjo, remontavo, disponavo asmeniniais palikėjo daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius. Taigi, J. Š. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti L. Š. palikimą ir jį priėmė, tačiau nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, nes nekilnojamasis turtas buvo registruotas jos vardu. Po L. Š. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes niekas nesikreipė dėl turto paveldėjimo
4. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai nėra galimybės kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kadangi kitais būdais nėra galimybės gauti dokumentų patvirtinančių, kad J. Š. priėmė palikimą po savo pirmojo sutuoktinio L. Š. mirties, - toks faktas nustatytinas teismo keliu. Teismui pateiktame pareiškime nurodytus faktus gali paliudyti ilgametė (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkė E. B., kuri nuo 1969 metų gyvena minėtame name (duomenys neskelbtini) bei G. C., taip pat gyvenanti minėtame name.
5. Pareiškime nurodo, kad CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, - galiojo ir J. Š. pirmojo sutuoktinio L. Š. mirties dieną galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio kontekste. Todėl kreipiasi dėl juridinio fakto nustatymo, kad tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises ir galutinai sutvarkyti su paveldėjimu susijusius klausimus (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. V. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. Š.. Sutuoktinė J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. Pareiškėjas, kaip įpėdinis pagal įstatymą, dėl sutuoktinės palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą ir iš notaro sužinojo, kad paveldėjimo liudijimas gali būti išduotas tik į dalį turto, t. y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes J. Š., po jos pirmojo vyro L. Š. mirties, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
9. Byloje taip pat nustatyta, kad J. Š. nuo 1969 m. rugpjūčio 28d. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), - iki santuokos su pirmuoju vyru L. Š.. Jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS. Pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas (butas) 1985 m. liepos l d. įregistruotas J. Š. vardu. Sutuoktiniai J. ir L. vaikų neturėjo. L. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties J. Š. liko gyventi minėtame bute, taigi priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, nes bute gyveno, jį prižiūrėjo, remontavo, disponavo asmeniniais palikėjo daiktais, mokėjo komunalinius mokesčius (skolų neturėjo). Taigi, darytina išvada, kad J. Š. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti L. Š. palikimą ir jį priėmė, turtas buvo registruotas jos vardu, todėl į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į bylą pateiktos „Namų knygos“ bei registracijos duomenis. Nurodytas turtas registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, nors įgytas santuokos metu, todėl jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Mirus L. Š., jo sutuoktinė J. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį pagal įstatymą (CK 5.2 ir 5.3 straipsniai) priimdama palikimą vienu iš būdų - faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).
10. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė J. Š. savo pirmojo sutuoktinio L. Š. palikimą priėmė realiai pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtą turtą, - ji turtu rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir neturėjo susidariusių skolų už komunalinius paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad po L. Š. jo palikimą būtų priėmę ar pretendavę jį priimti kiti asmenys.
11. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis įstatymo nuostatomis konstatuojama, jog yra pagrindas pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sutuoktinė J. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo pirmojo sutuoktinio L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą ir aktyviais veiksmais turtą valdė (CK 5.51 straipsnis). Todėl pareiškimas dėl šio juridinio fakto nustatymo yra tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo J. V. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą) (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)), po savo pirmojo sutuoktinio L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini)), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjui J. V. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.