Kauno apygardos teismo nutartis

2015-06-18 · Byla Nr. ATP-543-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-18
Bylos Nr.
ATP-543-348/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01374-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-543-348/2015;
Proceso Nr. 4-69-3-01374-2015-5;Procesinio sprendimo kategorija:79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. V. (toliau – pareiškėjo) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. galutine 500 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėn.

Šalies argumentai

E. V. padavė skundą, kuriuo prašė 2015 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir E. V. skundo netenkino.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir pripažinti, kad E. V. nepadarė administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad jo duoti parodymai yra nuoseklūs ir nekito viso administracinio proceso metu. Pareiškėjo teigimu, atlikus byloje surinktų duomenų analizę, kyla realios abejonės dėl 2014-05-23 įvykio aplinkybių ir teismas turi vadovautis in dubio pro reo principu. Skunde pažymėta, kad skundžiamoje nutartyje užfiksuoti liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir jais negali būti neginčijamai pagrįsta apelianto kaltė. Apeliantas skunde pažymi, kad liudytojas G. S. parodė, kad pamatė kai prie jo priartėjo „Mercedes Benz“ automobilis, kuris mirksėjo šviesomis bei naudojo garsinį signalą, tuo bandydamas atkreipti dėmesį, kad G. S. jį praleistų. Tuo metu pirmoje eismo juostoje važiavo automobiliai. Tik privažiavus vilkikui, iš paskos važiuojantis automobilis įsuko į pirmą eismo juostą ir nuvažiavo. Apeliantas skunde taip pat pažymi, kad G. S. savo tarnybiniame pranešime apie E. V. važiavimą dešinės pusės kelkraščiu, neužsiminė. Skunde taip pat cituojami liudytojų D. S. ir E. A. parodymai. Apeliantas pažymi, jog D. S. nurodė, kad G. S. važiavo antrąja eismo juosta, nes lenkė pirmąja eismo juosta važiavusius automobilius. Apeliantas taip pat pastebi, kad J. N. 2015-01-23 nutarime nurodo, kad G. S. lenkė krovininį automobilį. Skunde pažymėta, kad nei viename tarnybiniame pranešime, kuriais buvo remiamasi priimant nutarimą, nebuvo minimas krovininis automobilis. E. V. teigimu, G. S. vairavimas buvo netinkamas.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo visus surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, sprendimas, apelianto teigimu, yra paremtas tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais, jokių kitų įrodymų, E. V. nuomone, nėra. Skunde taip pat pažymėta, kad visi liudytojai kartu dirba, todėl gali daryti vienas kitam įtaką ir dėl to būti šališki. Apelianto teigimu, administracinis kaltinimas paremtas tik subjektyviais įrodymais, tuo tarpu jokių objektyvių, tiesioginių, patikimų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltę, byloje nesurinkta.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į E. V. apeliacinį skundą, kuriame teigiama, kad asmeniui inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai, administracinė nuobauda paskirta tiksliai taikant įstatymą, pažeidimo padarymas ir jo kaltė įrodyta patikimais, objektyvią tiesą atitinkančiais faktiniais duomenimis. Institucija prašo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2015 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliantas teisus, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus, nuodugniai išanalizuoti informaciją, gautą iš įvairių šaltinių, aptarti kiekvieno įrodymo turinį, galią, įvertinti juos nuoseklumo ir patikimumo aspektu. Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-2786/2010). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. V. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d.

E. V. apeliaciniame skunde nesutinka su policijos pareigūnų duotais paaiškinimais ir nurodo, kad pareigūnų parodymai skiriasi iš esmės aiškinant daugelį faktinių aplinkybių.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog E. V. nurodytos aplinkybės paneigiamos surinktais tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų G. S., D. S. bei E. A. parodymais. Liudytojas G. S. parodė, kad kadangi pirma juosta važiavo automobiliai, todėl G. S. juos lenkdamas važiavo antra eismo juosta. Vienu momentu pamatė, kai prie jo priartėjo „Mercedes Benz“ automobilis, kuris mirksėjo šviesomis bei naudojo garsinį signalą, tuo bandydamas atkreipti dėmesį, kad G. S. jį praleistų. Taip pat matė, kad vairuotojas kalba mobiliu telefonu. Tuo metu pirmoje eismo juostoje važiavo automobiliai. Tik pravažiavus vilkikui, iš paskos važiuojantis automobilis įsuko į pirmą eismo juostą ir nuvažiavo. Liudytoja D. S. parodė, kad išgirdo kaip G. S. sušuko „ką jis daro, vos neįvažiavo į mus“. Tuo pačiu metu pro juos iš dešinės pusės pralėkė lengvasis automobilis, kurio vairuotojas kalbėjo mobiliu telefonu. Tuo metu pirmoje juostoje, kiek prisimena, važiavo du sunkvežimiai, o automobilis, kaip atrodė D. S., visus automobilius aplenkė dešine puse važiuodamas pagalbine juosta. Liudytoja E. A. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja D. S.. Aptarti liudytojų parodymai esminėse aplinkybėse sutampa, visi nurodė, kad automobilis „Mercedes Benz“ juos aplenkė iš dešinės pusės, automobilio vairuotojas važiuodamas kalbėjo mobiliuoju telefonu. Aukštesnysis teismas pažymi, jog gynybos nurodomi tam tikri prieštaravimai liudytojų parodymuose yra neesminiai. Atmestinas ir skundo argumentas, jog kelyje A1, ties 76 kilometru, kairėje pusėje labai arti ištisinės ženklinimo linijos yra ir buvo įrengti atitvarai, todėl E. V. teigimu, neįmanoma važiuoti kairiuoju kelkraščiu nesukeliant avarijos. Kaip matyti iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, automobilis „Mercedes Benz“ juos aplenkė iš dešinės pusės, taigi šiuo atveju nėra svarbu, kairiojo kelkraščio atitvaras ir jo atstumas nuo ištisinės kelio ženklinimo linijos.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo visus surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą, sprendimas, apelianto teigimu, yra paremtas tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais, jokių kitų įrodymų, E. V. nuomone, nėra. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir atkreipia dėmesį į šio pobūdžio pažeidimų specifiką – paprastai kelių eismo taisyklių pažeidimo ir chuliganiško vairavimo epizodai trunka neilgą laiko tarpą, kelyje, kur nebūtinai yra intensyvus eismas, todėl kitų įvykio liudytojų, garso, vaizdo įrašų, kitų galimų įrodymų gali ir nebūti. Vien šių išvardintų papildomų įrodymų nebuvimas nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinimas yra abejotinas, todėl skundo argumentai, kad pažeidėjo kaltė neįrodyta objektyviais ir tiesioginiais įrodymais, atmestinas kaip nepagrįstas. Taigi, nors E. V. skunde teigia, kad teismas rėmėsi išimtinai tik trijų liudytojų parodymais, juos vertino neteisingai, ignoravo pareigūnų parodymų nenuoseklumą, tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde taip pat pažymėta, kad visi liudytojai kartu dirba, todėl gali daryti vienas kitam įtaką ir dėl to būti šališki. Šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Liudytojai policijos pareigūnai pastebėję daromą grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vykdė savo pilietinę pareigą. E. V. ir liudytojų nesieja jokie ryšiai, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojai suinteresuoti kenkti E. V. ar veikti priešingai jo interesams. Netikėti liudytojų parodymais nėr jokio pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124² str. 2 d., 124¹ str. 2 d. numatytus pažeidimus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. V. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. V. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė