- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-22
- Bylos Nr.
- eI-483-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. S.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktame skunde prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – Migracijos departamentas) 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-915(00986), kuriuo buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2017 m. rugpjūčio 24 d.
Pareiškėjas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir mano, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, neišsamus, o išvados padarytos tinkamai neįvertinus susiklosčiusios situacijos ir nesurinkus visų reikiamų duomenų.
Pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, jog darbuotojai bendrovėje įdarbinti fiktyviai, ir pažymi, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo įmonės veiklos specifiką, pagal kurią darbuotojams leidžiama dirbti nuotoliniu būdu, o tai, kad darbo sutartyje ši aplinkybė neįtvirtinta, nereiškia, kad darbuotojai įdarbinti fiktyviai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad bendrovė realiai vykdo pelningą veiklą, ir pateikia tai pagrindžiančią 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitą. Pareiškėjas mano, kad ginčijamame sprendime nurodyti teiginiai dėl bendrovės fiktyvumo neparemti objektyviais duomenimis.
Pateiktame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento išvada, kad bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi išduoti leidimą laikinai gyventi įmonė vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas skundžiamame sprendime turėjo pagrįsti, kokie pateikti dokumentai neatitinka tikrovės arba kokie dokumentai yra neteisėtai įgyti ar suklastoti, todėl ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas prašo ginčijamą sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad, bendrovei UAB „Sternax“ atitinkant teisės aktų nustatytas sąlygas, pareiškėjui buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau buvo nuspręsta patikrinti, ar bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą, ar tik ją imituoja, bei apklausti bendrovės darbuotojus.
Atsakovas, įvertinęs patikrinimo rezultatus, nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir siekė gauti leidimą laikinai gyventi, o ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas nurodo, kad Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus pareigūnai nuvyko bendrovės buveinės adresu, tačiau nustatė, kad bendrovė veiklos nurodytu adresu nevykdo, taip pat nebuvo jokios bendrovės iškabos ar pašto dėžutės. Pareiškėjui informavus atsakovą apie kitą bendrovės adresą, pakartotinai buvo nuvykta nurodytu adresu, tačiau bendrovės patalpose nei darbuotojų, nei specialiai įrengtų darbo vietų Migracijos valdybos pareigūnai nerado. Atsakovas taip pat pažymi, kad UAB „Sternax“ buveinės adresu – Vilkpėdės g. 22, Vilnius – nuolatos steigiamos ir parduodamos įmonės užsieniečiams, kurie teisėtos veiklos pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas taip pat teigia, kad buvo atlikta darbuotojų apklausa, kurios metu duoti paaiškinimai prieštaravo pareiškėjo pateiktiems dokumentams, t. y. nesutapo duomenys dėl bendrovės vykdomos veiklos, o pats darbuotojas prisipažino, kad yra įdarbintas fiktyviai ir jokių funkcijų bendrovėje neatlieka. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir ginčijamame sprendime išdėstytas išvadas, mano, kad buvo priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-915(00986), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7395249, galiojantis iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla UAB „Sternax“, esančia adresu: Vilkpėdės g. 22, Vilnius. Pareiškėjas, teikdamas prašymą, pridėjo bendrovės steigimo aktą ir įstatus, kuriuose nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra visos veiklos sritys, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taip pat pridėjo 2015 m. vasario 20 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2015 m. liepos 30 d. darbo sutartis su A. G., I. G. ir S. L. (S. L.), bendrovės 2016 m. balandžio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Migracijos valdybai taip pat pateikė 2016 m. gegužės 16 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog bendrovė veiklą pradėjo vykdyti 2014 m. IV ketvirtyje ir pirmas pajamas gavo tik 2015 m. Pareiškėjas minėtu raštu paaiškino, kad bendrovės veikla yra kompiuterinės įrangos ir kitos skirtingos įrangos (tokių kaip adapteriai, vožtuvai, jungikliai ir kt.) eksportas. Migracijos valdyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7395249, galiojantį iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. Pažymėtina, kad iki leidimo laikinai gyventi išdavimo UAB „Sternax“ buvo įdarbinti trys nauji darbuotojai pagal 2016 m. rugpjūčio 12 d. darbo sutartis, t. y. A. Š. (A. Š.), B. J. ir R. K., o darbo sutartys su anksčiau minėtais asmenimis, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – SODRA) duomenis, buvo nutrauktos 2016 m. rugpjūčio 12 d. Migracijos departamentas, nagrinėdamas kito UAB „Sternax“ akcininko prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išsiuntė Migracijos valdybai 2016 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. (15/4-11)10K-49254 su prašymu patikrinti, ar bendrovėje visą darbo dieną dirba trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bei apklausti bendrovės darbuotojus apie jų vykdomas funkcijas ir nustatyti, ar bendrovė turi reikiamas patalpas vykdyti veiklą. Atsakovas 2016 m. gruodžio 28 d. gavo Migracijos valdybos 2016 m. gruodžio 23 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-59161, kuriame nurodyta, kad Migracijos valdybos pareigūnai nuvyko pareiškėjo prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytu UAB „Sternax“ adresu, t. y. Vilkpėdės g. 22, Vilnius, tačiau nerado nei iškabos ant daugiabučio apie bendrovę, nei jos pašto dėžutės ir nustatė, kad bendrovė nurodytu adresu veiklos nevykdo. Tarnybiniame pranešime paaiškinta, kad į apklausą buvo kviesti bendrovės darbuotojai B. J. ir R. K., tačiau jie nurodė, kad yra išvykę atostogauti, o R. K. papildomai paaiškino, kad dirba vadybininku, jam yra mokamas minimalus teisės aktais nustatytas darbo užmokestis, o bendrovės biuras yra įsikūręs Žalgirio g., Vilnius (numerio neprisiminė). Darbuotojas pažymėjo, kad dirba nuotoliniu būdu ir ieško bendrovei naujų klientų. Susisiekus su bendrovės direktoriumi buvo gauta informacija, kad UAB „Sternax“, adresu, t. y. Vilkpėdės g. 22, Vilnius, veiklos nevykdo ir yra įsikūrusi Žalgirio g. 92, Vilnius.
Migracijos valdyba 2017 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-7527 nurodo, kad atsižvelgusi į naujai gautus duomenis dėl pasikeitusio bendrovės adreso, nuvyko patikrinti bendrovės, esančios adresu: Žalgirio g. 92, Vilnius, ir rado vieno kabineto patalpas, ant kurių durų buvo iškaba su bendrovės rekvizitais, tačiau kabinetas buvo tuščias, patalpose darbuotojų nebuvo, o darbo vietos neįrengtos. 2017 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo apklausti aplinkui įsikūrusių įmonių darbuotojai, jie patvirtino, jog nėra matę dirbančių UAB „Sternax“ darbuotojų. Migracijos valdyba tarnybiniame pranešime paaiškino, kad 2017 m. vasario 9 d. į apklausą buvo pakviestas UAB „Sternax“ darbuotojas R. K., kuris patvirtino, jog dirba įmonėje, gauna minimalaus dydžio darbo užmokestį, o jo pagrindinės funkcijos yra sutikrinti gautus įrenginius pagal dokumentus, tačiau šias funkcijas atlieka nuotoliniu būdu. R. K. nurodė, kad dirba 4 val. per dieną, darbo vietos įmonės patalpose nėra pilnai įrengtos, o bendrovės pagrindė veikla yra teikti pramoninių įrenginių kompiuterinius adapterius. R. K. išsami apklausa taip pat yra pateikta Migracijos valdybos 2017 m. vasario 9 d. pranešime. 2017 m. vasario 13 d. Migracijos valdyba apklausė UAB „Sternax“ darbuotoją A. Š., kuris negalėjo pasakyti tikslios priėmimo į darbą datos, tačiau paaiškino, kad turi įrengtą darbo vietą kabinete, kuriame dirba visi trys darbuotojai, o įmonės pagrindinė veikla yra atsarginių detalių pardavimas įvairiems naftos ir cheminiams įrenginiams. A. Š. apklausos metu negalėjo paaiškinti, kokias funkcijas įmonėje atlieka, nes yra įdarbintas fiktyviai, įmonėje nieko nedaro ir yra įdarbintas dėl vykdomų patikrinimų, įmonės biure pasirodo kasdieną ir būna jame po kelias valandas. Išsamesni darbuotojo paaiškinimai taip pat yra pateikti 2017 m. vasario 13 d. Migracijos valdybos paaiškinime. Migracijos valdyba pažymėjo, kad su trečiuoju darbuotu, t. y. B. J. susisiekti nepavyko.
Migracijos departamentas, įvertinęs minėtą informaciją, padarė išvadą, kad UAB „Sternax“, kurios dalyvis yra pareiškėjas, nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje, o šios bendrovės darbuotojų įdarbinimas yra fiktyvus, todėl skundžiamu sprendimu nustatė, jog UAB „Sternax“ neatitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir – Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ir panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir yra rimtas pagrindas manyti, kad bendrovė yra fiktyvi.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų.
Aprašo 100 punkte įtvirtinta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, tai įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi, yra tai, kad įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (pavyzdžiui, neįrengtos darbo vietos, patalpos nepritaikytos prekių laikymui, nesudaryta patalpų nuomos sutartis) (100.6 papunktis); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas įmonėje yra fiktyvus (pavyzdžiui, darbuotojų nebūna darbo vietose, įmonė neteikia mėnesinių pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos (FR0572 forma)) (100.9 papunktis); yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (100.12 papunktis).
Įvertinus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė bendrovės buveinės adresą Vilkpėdės g. 22, Vilnius, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė nurodytu adresu veiklos nevykdo ir yra įsikūrusi Žalgirio g. 92, Vilnius. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad bendrovė nesilaikė Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies, pagal kurią užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte arba 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais.
Pateiktuose Migracijos valdybos tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad bendrovės įsteigimo adresu: Vilkpėdės g. 22, Vilnius, realiai nėra ir Migracijos departamentas yra pažymėjęs, kad šiuo adresu yra steigiamos įmonės, kurios vėliau parduodamos užsieniečiams, o adresu: Žalgirio g. 92, Vilnius, bendrovė yra įrengta viename kabinete, kuris yra tuščias, neturi įrengtų darbo vietų, nėra darbuotojų ir aplinkui dirbančių įmonių darbuotojai paaiškino, kad nėra matę UAB „Sternax“ darbuotojų.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, darbuotojų duotus paaiškinimus apklausos metu ir UAB „Sternax“ direktoriaus pateiktus duomenis, konstatuoja, kad apklausos metu duoti paaiškinimai yra prieštaringi, neatitinkantys nei paties vadovo pateiktų duomenų apie bendrovę, nei Migracijos valdybos darbuotojų nustatytų aplinkybių. Migracijos valdybos pareigūnai, nuvykę adresu: Žalgirio g. 92, Vilnius, nustatė, kad bendrovės patalpos yra tuščios, darbo vietos neįrengtos, o darbuotojų jose nėra. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir R. K.. Jis apklausos metu patvirtino, jog darbo vietos iki galo neįrengtos ir dirba nuotoliniu būdu. A. Š. paaiškinimai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, jis nurodo, kad darbo vietose dirba visi trys darbuotojai, nors pažymi, jog pats jokių funkcijų realiai neatlieka, nes yra įdarbintas fiktyviai. Apklausos metu taip pat nesutapo paaiškinimai dėl pačios UAB „Sternax“ vykdomos veiklos. Migracijos valdybai pateiktame 2016 m. gegužės 16 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad įmonės veikla yra kompiuterinės įrangos ir kitos skirtingos įrangos eksportas (tokių kaip adapteriai, vožtuvai, jungikliai ir kt.), tą patvirtino ir R. K., tačiau A. Š. nurodė, kad įmonės pagrindinė veikla yra atsarginių detalių pardavimas įvairiems naftos ir cheminiams įrenginiams. Teismas taip pat pažymi, kad pateikti byloje duomenys patvirtina, jog UAB „Sternax“ neturi realiai įmonėje trijų visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. R. K. apklausos metu nurodė, kad įmonėje dirba 4 val. nuotoliniu būdu, o A. Š. paaiškino, kad įmonės patalpose būna 2 val. arba visą darbo dieną, tačiau jokių funkcijų neatlieka, nes yra įdarbintas fiktyviai, tam, kad būtų įmonės patalpose patikrinimų metu. Teismas pažymi, kad tiek A. Š., tiek R. K. parašais patvirtino 2017 m. vasario 9 d. ir 2017 m. vasario 13 d. paaiškinimuose išdėstytų parodymų teisingumą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pačių darbuotojų pateiktais ir patvirtintais duomenimis.
Atsižvelgus į 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarytas darbo sutartis, matyti, kad darbuotojai į darbą buvo priimti 8 darbo valandoms per dieną, 40 val. per savaitę, ir sutartyse nėra išlygos, kad darbuotojai dirbtų nuotoliniu būdu, todėl konstatuotina, jog UAB „Sternax“ neatitinka vienos iš pagrindinių sąlygų, kurios pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, t. y. įmonėje nėra realiai dirbančių trijų visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Atsižvelgęs į tai, Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimais.
Teismas taip pat pažymi, kad minėtos aplinkybės iš esmės atitinka Tvarkos aprašo 100 punkte įtvirtintus 100.6, 100.9 ir 100.12 papunkčius, t. y. bendrovė neturi tinkamai įrengtų darbo vietų, darbuotojai nebūna darbo vietose, bendrovė realiai nevykdo deklaruojamos veiklos, o vienas iš darbuotojų prisipažino, kad yra įdarbintas fiktyviai. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjas nesilaikė imperatyvių teisės aktų nuostatų ir neinformavo atsakovo apie pasikeitusį bendrovės buveinės adresą, UAB „Sternax“ taip pat neturi įrengtų darbo vietų, bendrovėje nėra trijų visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai buvo nustatyta, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o UAB „Sternax“, kurios akcijas yra įsigijęs pareiškėjas, yra fiktyvi, todėl teisinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjo S. S. (S. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.