Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Luidas“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. 2-3609-565/2013, patenkintas iš dalies, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl rangos sutarties šalių civilinės atsakomybės, nustačius rekonstrukcijos darbų defektus.

BUAB „Luidas“ administratorius su reikalavimu nesutiko. Administratoriaus teigimu, eksperto S. Mitkaus išvada paneigia UAB „Luidas“ kaltę dėl II etapo rekonstrukcijos darbų defektų, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja iš UAB „Luidas“ šio etapo darbų defektų šalinimo kainos (807 992,02 Lt). Ekspertas taip pat nustatė, kad dėl III etapo rekonstrukcijos darbų defektų yra tiek UAB „Luidas“ kaltė, kuris naudojo projekto reikalavimų neatitinkančias trinkeles, tiek statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ kaltė, kuris nenustatė, kad naudojamos trinkelės neatitinka projekto reikalavimų. Todėl dėl III etapo rekonstrukcijos darbų atsakomybę turi prisiimti ir kreditorius, kuris neužtikrino tinkamos rekonstrukcijos darbų priežiūros. Be to, pagal Statybos rangos sutartis, UAB „Luidas“ įsipareigojo atlyginti kreditoriaus išlaidas, susijusias tik su defektų šalinimu. Tuo tarpu, kreditorius nepateikė įrodymų, kad defektų šalinimui jau yra patyręs išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal atskirojo skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliami projektuotojo, projekto ekspertizės rangovo ir techninio prižiūrėtojo bei rangovo atsakomybės ir jos masto klausimai, nustačius rekonstrukcijos darbų trūkumus. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tvirtinimo procedūra reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 26 straipsnyje. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.

Pareiškėjas, prašydamas patvirtinti jo kreditorinį reikalavimą atsakovo BUAB „Luidas“ bankroto byloje dėl nustatytų rekonstrukcijos darbų trūkumų ir nuostolių atlyginimo, savo reikalavimą grindė CK 6.695 straipsnio ir CK 6.697 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose nustatyta, kad rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). Kai statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo ar atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.). BUAB „Luidas”, nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu savo poziciją iš esmės grindė CK 6.697 straipsnio 3 dalimi, kuri numato rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Siekiant nustatyti rekonstrukcijos darbų defektų atsiradimo priežastis šalys nutarė atlikti rekonstrukcijos defektų ekspertizę. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis grindžiama atliktos UAB Statybinių teismo ekspertizių centro Gedimino prospekto Vilniuje bazalto trinkelių dangos Ekspertizės aktu Nr.12-01/25, kurio išvadų šalys dėl nustatytų defektų iš esmės neginčija. Šalių pozicija išsiskyrė tik dėl rekonstrukcijos proceso dalyvių – projektuotojo, projekto ekspertizės rangovo ir techninio prižiūrėtojo bei rangovo atsakomybės ir jos masto.

Ekspertizės išvadose nurodyta, kad II etapo rekonstrukcijos darbų defektai atsidaro dėl netinkamo bazalto trinkelių atsparumo šalčiui. Vadovaujantis STR 1.05.06:2002 82, 117 punktais, II etapo rekonstrukcijos darbų projektuotojas - SĮ „Vilniaus planas”, statinio projekte (žiniaraščiuose, techninėse specifikacijose) privalėjo nurodyti statybos produktų savybes, kurios užtikrintų iš šių produktų pastatyto statinio tinkamą naudojimą garantiniu laikotarpiu, o pagal minėto STR 1.05.06:2002 6,7 punktą, projekto ekspertizės rangovas ir techninis prižiūrėtojas privalėjo patikrinti, ar projekto sprendiniai atitinka statybos teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, projektuotojas II rekonstrukcijos darbų etape nebuvo nustatęs bazalto trinkelių atsparumo šalčiui reikalavimo, o projekto ekspertizės rangovas ir techninis prižiūrėtojas nenustatė šios projektuotojo klaidos. Eksperto vertinimu, II rekonstrukcijos darbų etape rangovo veiksmai neturėjo įtakos defektų atsiradimui, kadangi teisės aktai nenumatė rangovo pareigos tikrinti projekto sprendinius, todėl eksperto nuomone, atsakomybė turėtų būti padalinta projektuotojui (70 proc.) bei projekto ekspertizės rangovui ir techniniam prižiūrėtojui (30 proc.).

Vertinant III etapo darbų defektų atsiradimo priežastis, Ekspertizės aktu nustatyta, kad šio rekonstrukcijos etapo darbų defektai atsidaro taip pat dėl netinkamo bazalto trinkelių atsparumo šalčiui. Šiuo atveju, statinio projekte jau buvo numatytas atsparumo šalčiui reikalavimas bazalto trinkelėms, tačiau rangovas rekonstrukcijos darbus atliko neatitinkančiomis projekto reikalavimų trinkelėmis, o projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas nenustatė šio trūkumo. Eksperto vertinimu, dėl III etapo rekonstrukcijos darbų trūkumų rangovui turėtų tekti 80 procentų atsakomybės, o projekto ekspertizės rangovui ir statinio techniniam prižiūrėtojui – 20 procentų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, defektų atsiradimą 80 procentų lėmė kalti UAB „Luidas“ veiksmai. Tuo tarpu, apelianto įsitikinimu, teismas turėjo patvirtinti visą prašomą kreditorinį reikalavimą, kadangi dėl darbų defektų yra absoliuti rangovo kaltė – rangovas įsipareigojo savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais sutartyje numatytiems darbams atlikti, turėjo užtikrinti medžiagų kokybę pagal projektinius reikalavimus (Rangos sutarties Nr. 64-R 2.2.2 p.) (12 t., 74-78 b.l.), įsipareigojo atsakyti užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.) (CK 6.695 str.). Darbai turėjo būti atlikti pagal galiojančius normų, taisyklių ir technologinius reikalavimus (Rangos sutarties 2.2.3 p.). Apelianto teigimu, rangovas, vykdydamas II ir III etapo rekonstrukcijos darbus neatliko teisės aktuose nustatytų prievolių, pažeidė Rangos sutarčių nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tik 80 procentų atsakovo kaltės laipsnį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija.

CK 6.700 straipsnyje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą (Statybos įstatymo 2 str.). Nagrinėjamu atveju iš minėto Ekspertizės akto matyti, kad II etapo projektavimo darbai atlikti su trūkumais – nenurodytas bazalto trinkelių atsparumas šalčiui. Pagal CK 6.703 straipsnio 1 dalį, projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, už netinkamą techninių dokumentų parengimą projekto rangovui numatyta atsakomybė.

Pagal CK 6.684 straipsnio 1 ir 2 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kitokiomis konstrukcijomis privalo rangovas, jeigu statybos rangos sutartis nenustato, kad tą daryti yra užsakovo pareiga. Šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis ir įrengimais, atsako už jų defektus, dėl kurių tų medžiagų ar įrengimų negalima naudoti nepabloginant statybos darbų kokybės, jeigu neįrodo, kad tų medžiagų ar įrengimų negalima panaudoti dėl aplinkybių, už kurias atsako kita šalis (CK 6.686 str. 1,2 d.). Nagrinėjamu atveju rangovas įsipareigojo savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais sutartyje numatytiems darbams atlikti, todėl turėjo užtikrinti medžiagų kokybę pagal projektinius reikalavimus (Rangos sutarties Nr. 64-R 2.2.2 p.)(12 t., 74-78 b. l.) ir nors atliekant II etapo rekonstrukcijos darbus projektiniuose reikalavimuose nebuvo numatytas atsparumo šalčiui bazalto trinkelėms reikalavimas, tačiau rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis.

Byloje nustatyta, kad II etapo rekonstrukcijos projektavimo užduotis išduota 2003 m. spalio 29 d.; projektavimo sąvadas išduotas 2004 m. vasario 12 d.; II etapo darbai baigti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. birželio 21 d., o 2010 m. balandžio 7 d. akte, iki garantinio laikotarpio pabaigos likus 2,5 mėnesio, II etapo darbų atkarpoje nustatyti dangos defektai. Be Ekspertizės akte nustatytų projektavimo trūkumų (visi projekte nustatyti reikalavimai - tankio, vandens atsparumo, įgeriamumo, stiprumo, gniuždymo, stiprumo lenkimui ir didumui trinkelėms buvo tinkami, tačiau nenustatytas reikalavimas trinkelių atsparumas šalčiui), 2004 m. balandžio 20 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorija, atlikusi bandymus nustatė, jog gautos tirtosios medžiagos charakteristikos yra šiek tiek prastesnės, negu numatytos II rekonstrukcijos etapo projekte, t. y., pagal II etapo projekto techninę charakteristiką, trinkelėms buvo nustatyti 2,87 – 3,00 t/m2 tankumo reikalavimai, 0,11-2,01 procento įgeriamumo reikalavimai, 291,3-427 MPa stiprumo gniuždymui reikalavimai, 29,8 MPa stiprumo lenkimui reikalavimai ir 046 g/cm2 dilumo reikalavimai. Tuo tarpu, minėto bandymo metu nustatyta, kad trinkelių vidutinis tankis yra 2790 kg/m3, vidutinis vandens įgėris 1,0 procento, vidutinis stipris gniuždant – 212 MPa, vidutinis stipris lenkiant 22,0 MPa. Tačiau projektuotojas SĮ „Vilniaus planas“, 2004 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 412 statinio valdytojui UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ ir statinio rangovui UAB „Luidas“ nurodė, kad pagal bandymo rezultatus, tirtų medžiagų techninės charakteristikos yra ne mažesnės už projekte nurodytus dydžius ir gamintojo pateiktų sertifikatų reikšmes, todėl juodas bazaltas ir granitas G 603 gali būti naudojami Gedimino prospekto II etapo rekonstrukcijai (13 t., 87-89 b. l.), nors Ekspertizės išvadose nurodyta, jog Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2004 m. ekspertizės metu nenustatinėjo bazalto trinkelių atsparumo šalčiui, be to, nebuvo pateiktos faktiškai panaudotų bazalto trinkelių atitikties deklaracijos ir atitikties sertifikatai. Atliekant II etapo rekonstrukcijos darbus galiojo Aplinkos ministro įsakymas „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo“ (Žin., 2004 m., Nr. 55-1919, 2004-04-17 – 2005-09-30 redakcija), kuriame buvo nustatyta, kad pagal Lietuvos standartą LST EN 1342:2003, privalomai turėjo būti deklaruojamos devynios natūralių tašytų grindinio akmenų savybės. Tarp deklaruotinų savybių nurodomas ir atsparumas šalčiui. Ekspertizės akte nustatyta, kad II etapo rekonstrukcijos defektus sąlygojo trinkelių užšalimo-atšilimo ciklų poveikis, todėl Ekspertizės išvadoje konstatuota, kad faktiškai rekonstrukcijos darbai atlikti nepakankamai atspariomis šalčiui trinkelėmis. Tiek projektuotojas, tiek rangovas yra savo srities profesionalai, todėl jiems turėjo būti žinomi minėtų statybinių medžiagų Lietuvos standarto LST EN 1342:2003 reikalavimai, tačiau nei projektuotojas, nei rangovas nevertino minėtoms statybinėms medžiagoms keliamų reikalavimų, atitinkamų standartų, trinkelių atitikties deklaracijų ir atitikties sertifikatų, todėl II etapo rekonstrukcijos darbai atlikti neatspariomis šalčiui trinkelėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti ne tik rangovo, o ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių atsakomybę dėl II etapo rekonstrukcijos darbų trūkumų (CK 6.695 str. 1,2 d.).

Byloje nustatyta, kad III etapo rekonstrukcijos darbams atlikti jau buvo nustatyti tinkami reikalavimai bazalto trinkelių atsparumui šalčiui. Trinkelių tiekėjas pateikė bazalto trinkelių atitikties deklaraciją, tačiau atsparumo šalčiui nedeklaravo. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorija 2010 m. bandymų metu nustatė, kad panaudotos bazalto trinkelės neatitinka projekte nustatyto atsparumo šalčiui reikalavimo. Nustatyti bazalto trinkelių dangos defektai yra būdingi defektams, atsiradusiems dėl netinkamo šių produktų atsparumo šalčiui. Taigi, atliekant III etapo rekonstrukcijos darbus, rangovas nesilaikė projekto reikalavimų, todėl pagal CK 6.695 straipsnį, rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, dėl III etapo rekonstrukcijos darbų defektų atsakomybė negali tekti tik rangovui.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ 2003 m. gruodžio 28 d. – 2005 m. sausio 12 d. redakcijoje numatyta, kad projektuotojas ne tik turi parengti Lietuvos Respublikos įstatymus, teritorijų planavimo dokumentus, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus ir nustatytas projektavimo technines ir specialias sąlygas, tačiau ir kontroliuoti, kad statinys (jo dalis) būtų suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus [6.1 p.; 6,23 p.].

CK 6.689 straipsnyje nustatyta ir užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Užsakovas, nepranešęs apie pastebėtus trūkumus, netenka teisės jais remtis ateityje. Rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis.

2004 m. liepos 16 d. sutartimi Nr.64/262-004 pareiškėjas (užsakovas) pavedė SĮ „Vilniaus planas“ parengti II etapo rekonstrukcijos darbų projektą ir vykdyti atliktų darbų kontrolę (6-7 b. l.), taip pat 2008 m. kovo 8 d. pavedimo sutartimi (10-13 b. l.,) pavedė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ (šiuo metu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“) pareiškėjo vardu atlikti Gedimino prospekto III etapo rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą (10-21 b. l.). Statybos rangos sutartimis Nr. 64-R ir Nr. 65 (12 t., 10-73, 74-79 b. l.) statinio statybos valdytojas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ rangovui įsipareigojo pateikti visų rekonstrukcijos etapų techninį projektą, leidimus, vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą ir organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad statinio statybos valdytojas neįvykdė visų minėtų įsipareigojimų. CK 6.697 straipsnio 3 dalis numato, rangovo, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu pastarieji neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, tiek II etapo, tiek III etapo rekonstrukcijos darbų defektai nustatyti dėl projektuotojo, rangovo ir statybos techninio prižiūrėtojo netinkamų pareigų vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl atsiradusių defektų nustatyta ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių kaltė, todėl pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą BUAB „Luidas” bankroto byloje visa apimtimi.

Pirmosios instancijos procesinis sprendimas grindžiamas Ekspertizės aktu Nr.12-01/25, kuriame yra nustatytas atsakovo būtent 80 procentų kaltės laipsnis dėl III etapo darbų trūkumų. Šio etapo trūkumų ištaisymo vertė sudaro didžiausią reikalavimo dalį – 9 173 121,32 Lt, kadangi reikia pakeisti 100 procentų bazalto trinkelių. Tuo tarpu, II etapo defektų ištaisymo vertė sudaro tik 807 992,02 Lt, nes reikia pakeisti tik 15 procentų II etapo rekonstrukcijos trinkelių. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad teismo procesinio sprendimo dalis dėl nustatytos rangovo 80 procentų atsakomybės yra nepagrįsta, nes tokia kaltės procentinė išraiška buvo nurodyta Ekspertizės akte. O kaip jau minėta, skundžiama nutartis buvo grįsta minėtu Ekspertizės aktu. CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo BUAB „Luidas“ kaltės laipsnis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstas Ekspertizės aktu, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ir šioje dalyje.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad nepatvirtinus pareiškėjo kreditorinio reikalavimo visa apimtimi, bus sudėtinga užtikrinti efektyvų ir greitą rekonstrukcijos defektų šalinimą, kadangi, kaip teisingai pažymi atsakovas, nustačius ir kitų rekonstrukcijos proceso dalyvių kaltę, kreditorius dėl likusios defektams šalinti reikiamos sumos turi teisę reikšti reikalavimus kitiems rekonstrukcijos proceso subjektams.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.