Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-04 · Administracinė byla Nr. P-261-92-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
P-261-92-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
  • 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-261-92/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.3; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Artūro Drigoto,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N575-7289/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. R. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad V. R. 2010 m. rugsėjo 1 d., apie 22.45 val., Radviliškyje, Daukanto gatvėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, būdamas neblaivus (1,67 prom. alkoholio – vidutinis neblaivumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti, nepateikė automobilio registracijos dokumentų ir techninės apžiūros talono. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimu už ATPK 129 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą V. R. skyrė 20 parų administracinį areštą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas padarė išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pirminiame savo paaiškinime V. R. pripažino vairavęs transporto priemonę (b. l. 1). Aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį vairavo, o ne jame miegojo, patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3) bei liudytojo paaiškinimas (b. l. 5). Netikėti policijos pareigūno bei liudytojo rašytiniais parodymais teisėjų kolegija pagrindo nenustatė, nes šie asmenys nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Apelianto argumentus, kad jis nevairavo transporto priemonės, o tik joje sėdėjo, teismas vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Argumentus dėl liudytojų neapklausimo pirmosios instancijos teismo posėdyje teismas atmetė, kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad V. R. šių asmenų liudytojais pareigūnams nenurodė, be to, jų nebuvo pažeidimo padarymo vietoje automobilio sustabdymo metu, todėl jų parodymai, įvertinus visą bylos medžiagą, laikytini nereikšmingais.

II.

V. R. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu.

Šalies argumentai

Prašyme nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėta V. R. nedalyvaujant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas V. R. apeliacinį skundą išnagrinėjo taip pat jam nedalyvaujant.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad V. R. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, tačiau V. R. niekada nepripažino savo kaltės. Jis tik pasirašė ant protokolo pareigūno nurodytose vietose. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suklastotas. Ši aplinkybė jam paaiškėjo tik susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi.

Pareiškėjas mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, kadangi V. R. kyla abejonių, ar galima remtis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu asmens prisipažinimu, jei asmuo nedalyvauja administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ir ar galima nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui nedalyvaujant ir skirti pačia griežčiausią administracinę nuobaudą – areštą.

Mano, kad administracinių teismų praktika turėtų būti formuojama ta linkme, kad tinkamai surašytais protokolais, kuriais galėtų remtis teismas, būtų laikomi tik tie atvejai, kai protokolas duotas susipažinti ir pasirašytas tik išblaivinus asmenį.

Paskirta administracinė nuobauda gali turėti neigiamų pasekmių ne tik V. R., bet ir įmonei, kurioje jis dirba direktoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Teismo sprendimu, išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 12 punktais.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

Procesas gali būti atnaujintas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai naujai paaiškėja esminė bylos aplinkybė, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. P525-222/2009, Nr. P858-43/2010 ir kt.).

Pareiškėjas savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad tik išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą jam tapo žinoma, jog teismas rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu jo prisipažinimu dėl administracinio teisės pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši pareiškėjo paminėta aplinkybė negali būti laikoma nauja aplinkybe, paaiškėjusia po administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo. Pažymėtina, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, vienas jo egzempliorius buvo įteiktas V. R., Radviliškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, taip pat rėmėsi V. R. paaiškinimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą teigdamas, jog būtina formuoti teismų praktiką, kad galima būtų remtis administraciniu teisės pažeidimo protokolu tik tuo atveju, kai jis yra pasirašytas blaivaus asmens, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo nagrinėti tik dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.

Pažymėtina, kad abstraktus prašymas formuoti naują praktiką, nepagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateiktame prašyme atnaujinti proceso nenurodo jokio teismo sprendimo (nutarties), kuriam galėtų prieštarauti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7289/2010. Todėl iš prašyme pateiktų aplinkybių nėra aišku, kokiose bylose teismų praktika turi būti vienodinama pareiškėjo nuomone. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjamu žodinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo kviečiamas atvykti į teismo posėdį, bet jame nedalyvavo. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties matyti, kad teismo nutartis priimta įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, o ne remiantis atskirais įrodymais. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pareiškėjo prašymas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu nėra pagrįstas jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais, nėra pakankamas, kad juo remiantis būtų galima atnaujinti procesą jau išnagrinėtoje byloje.

Kadangi kitų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėjas nenurodė, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal V. R. prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys