Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Byla Nr. ATP-205-116/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
ATP-205-116/2015
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00683-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-205-116/2015Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00683-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.2.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio Būrio vado D. G. 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį 200 Lt (57 Eur) bauda už tai, kad 2014 m. lapkričio 11 d., 11.35 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, R. V. jį apskundė Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Visiems Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjams nusišalinus nuo R. V. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo, byla Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko B. Kalainio 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo perduota nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 20 d. nutartimi R. V. skundo netenkino ir (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio Būrio vado D. G. 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimo nepanaikino.

Šalies argumentai

Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, R. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – panaikinti policijos 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde R. V. nurodo, kad mobiliojo ryšio telefonu ji kalbėjo sėdėdama stovinčiame automobilyje, o neteisingai kaltinama yra dėl to, jog jos santykiai su (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnais yra įtempti, ją policijos pareigūnai buvo sužaloję, dėl to, kad ji rašo skundus, yra persekiojama, baudžiama už menkus pažeidimus, arba net už apskritai nepadarytą pažeidimą. Kadangi ji yra neįgali, negali dirbti, policijos pareigūnai bando sužlugdyti ją materialiai.

R. V. įsitikinimu, policijos pareigūnas, liudytojas G. P. negalėjo matyti ją vairuojančią automobilį ir kalbančią telefonu, nes ji yra dešiniarankė ir jai važiuojant iš kairės į dešinę, matoma tik jos kairė kūno pusė. Nurodė pripažįstanti, kad ji kalbėjo telefonu stovinčiame prieš sankryžą automobilyje. Mano, kad aplinkybę, jog G. P. parodymai neatitinka tikrovės, patvirtina ir tai, kad teismui policija nepateikė vaizdo medžiagos, nors policijos automobiliuose yra įmontuota vaizdo kamera.

Be to, R. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos skundo argumentų, susijusių su tuo, kad dėl paskirtos nuobaudos ji bus sužlugdyta materialiai, nes yra neįgali, negali dirbti, ir nesumažino jai paskirtos baudos dydžio.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į R. V. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatas prašo nepanaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutarties, R. V. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas, nagrinėdamas R. V. skundą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir priėmė teisiškai motyvuotą bei pagrįstą nutartį.

R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir dėl R. V. skundo priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad R. V. kaltė dėl ginčijamo jai inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip jau minėta, R. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.

Nors apeliantė neigia naudojusis mobiliojo ryšio priemone rankomis vairavimo metu, jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas, viešosios policijos viršininkas G. P. parodė, kad 2014 m. lapkričio 11 d. jis tarnybiniu automobiliu, nepaženklintu specialiais ženklais, vykdamas iš pasitarimo, vykusio Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, į (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), t. y. kelių (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjo eismo įvykį. Sustojęs juostoje, skirtoje pasukti į (duomenys neskelbtini), t. y. į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis nuėjo į eismo įvykio vietą. Po to, grįžęs į savo automobilį, pastebėjo, kad jo regimumo zonoje važiuoja automobilis „Nissan Sunny“, kurio vairuotoja, pagyvenusi moteris, kalba mobiliuoju telefonu, naudodamasi rankomis. Moteris jam matant pravažiavo iš dešinės į kairę. Jis tuomet ėmė važiuoti iš paskos. Moteris važiavo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. šalutiniu keliu kirto statmenai pagrindinį kelią, kuriame jis buvo sustojęs. Moteris pravažiavo sankryžą ir sustojo prie Stop ženklo, kuris yra prie geležinkelio pervažos, jis visą laiką matė, kaip moteris kalbėjo telefonu. Moteriai sustojus prie Stop ženklo, jis išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie jos ir pabeldė į automobilio langą. Jį pamačiusi, moteris numetė telefoną. Į teisėjo klausimus liudytojas G. P. atsakė, kad R. V. neginčijo, jog vairuodama automobilį, kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. R. V. sustojus prie Stop ženklo, automobilio variklis buvo įjungtas. Užtikrino, kad jis neturi jokio pagrindo meluoti (69–70 b. l.). Minėtus liudytojo G. P. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, be to, parodymus liudytojas davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl netikėti šių parodymų teisingumu nėra pagrindo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno G. P. 2014 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime. Jame G. P. nurodė aiškiai matęs, kaip vairuotoja važiuodama keliu naudojasi mobiliojo ryšio priemone – ji laikė mobiliojo ryšio telefoną pridėtą prie ausies. Kai moters vairuojamas automobilis sustojo prie kelio ženklo Stop, jis, priėjęs prie automobilio, paprašė praverti jo langą, tuo metu vairuotoja vis dar naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ir tik jį pamačiusi, padėjo telefoną. Automobilio variklis visą laiką buvo užvestas. Akivaizdu, jog to, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, neginčijo ir pati R. V. – jos 2014 m. lapkričio 11 d. pasiaiškinime nurodyta, kad ji, vairuodama automobilį, šnekėjo mobiliojo ryšio telefonu, nes pamatė avariją, kurioje dalyvavo pažįstamas žmogus, ir šnekėjo su jai paskambinusia drauge. Nurodė, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. V. patvirtino, kad viskas vyko 2014 m. lapkričio 11 d., nurodytu laiku. Nors R. V., pasakodama apie įvykio aplinkybes, teigė, kad po avarijos vietos apžiūrėjimo iki policijos pareigūno priėjimo prie jos automobilio ji niekur nevažiavo, mašinos variklio nebuvo užvedusi, atsakydama į teisėjo klausimus jau nurodė, kad ji važiuodama pasuko link geležinkelio pervažos, nepravažiavusi geležinkelio pervažos sustojo prieš pervažą prie Stop ženklo. Paaiškino, kad pervažiavusi pervažą, ji sukasi į kairę link (duomenys neskelbtini). Nors R. V. tvirtino, kad policijos pareigūno parodymai yra kerštas jai, nes ji buvo apskundusi jo motiną, tačiau kartu nurodė, kad anksčiau su policininku G. P. jai niekada neteko susidurti (67–68 b. l.). Taigi R. V. teiginiai, kad policijos pareigūnai jai kerštauja, bando sužlugdyti materialiai, vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad R. V. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Atsakant į apeliantės skundo argumentą, kad policijos pareigūnai nepateikė vaizdo medžiagos, nors policijos automobiliuose yra filmuojama, atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) PK rašte dėl R. V. skundo (1 b. l.) nurodyta, jog transporto priemonėje „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garso ir vaizdo įrašymo įranga neįrengta. Tai, kad pareigūno G. P. vairuotame automobilyje vaizdo registratorius neįrengtas, teismo posėdžio metu patvirtino ir Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK atstovas D. V. (69 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai R. V. kaltę patvirtinančių įrodymų, taigi nėra pagrindo manyti, kad net ir įvertinus filmuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimo medžiagą, būtų priimtas priešingas, t. y. R. V. palankus, sprendimas.

Kaip minėta anksčiau, įstatymas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų. R. V. už minėto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 57 Eur bauda, t. y. minėto straipsnio dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, todėl teigti, kad nuobauda aiškiai per griežta, net ir įvertinus tai, kad R. V. yra neįgali, nėra pagrindo. Pastebėtina, kad apeliantė buvo neįgali ir pažeidimo padarymo metu, tačiau tai jos nuo įstatymo pažeidimo nesulaikė. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad švelninti R. V. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo. Taigi neteisi apeliantė teigdama, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl galimybės sumažinti jai paskirtą nuobaudą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti R. V. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą, R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas