Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2013-04-29 · Civilinė byla Nr. 2-907-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
2-907-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00031-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
UAB „Žiežmarių hidrostatyba“
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Saulius Brazauskas
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-907-265/2013(Proceso Nr. 2-57-3-00031-2013-7)Procesinio sprendimo kategorijos 116.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS2013 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos, delspinigių priteisimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kuriuo prašė priteisti iš 596 760,99 Lt skolą, 55 200,40 Lt delspinigius, 76 295,92 Lt nuostolius, 7,51 procento metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė su ieškove sudarė rangos sutartį Nr. 7-R, pagal kurią darbų kaina siekė 2 930 764,73 Lt. Taip pat ieškovė 2011 m. balandžio 7 d. su atsakove sudarė susitarimą, kuriuo atsakovė atsisakė sutartyje numatytų darbų už 704 005,79 Lt ir susitarė su ieškove dėl papildomų darbų už 879 000 Lt sumą. Kaip nurodė ieškovė, iš viso Meilės alėjos rekonstravimo darbų kaina iš viso sudarė 3 105 758,94 Lt. Pasak ieškovės, jai tinkamai atlikus visus sutartimi ir susitarimu atliktus rekonstravimo darbus su atsakove pasirašė priėmimo–perdavimo aktą atliktų darbų 3 105 758,94 Lt sumai, tačiau atsakovė liko skolinga 596 760,99 Lt. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 76 295,92 Lt nuostolių, kurie atsirado atsakovei netinkamai organizuojant viešojo pirkimo konkursą. Skelbiant konkursą atsakovė nurodė, kad vykdant elektros tinklų kabelio iškėlimą nebus organizuojamas atskiras konkursas. Atsižvelgiant į tai ieškovė pateikė pasiūlymo kainą, kuri buvo pripažinta laimėjusi, tačiau AB Lesto nurodė, jog kabelio iškėlimo darbus gali vykdyti tik ji. Dėl to ieškovė turėjo sumokėti AB Lesto 198 921,58 Lt, kai tuo tarpu pagal pateiktą atsakovės projektą šių darbų kainą ieškovė buvo įvertinusi 122 125,68 Lt. Ieškovė pateikė mažesnį 122 125,68 Lt paskaičiavimą dėl to, jog atsakovė pateikė 2002 m. techninį projektą, kuris neatitiko viešojo pirkimo metu galiojusių statybos techninių reikalavimų. Jeigu atsakovė būtų tinkamai paruošusi pirkimo sąlygas, nebūtų reikėję keisti pirkimo dokumentų ir ieškovė būtų turėjusi teisingos informacijos, kokius darbus reikia atlikti ir 76 295,92 Lt sumos nebūtų reikėję išleisti.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, atsakovė iki šiol jų negali priduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovei skolą už nekokybiškai atliktus darbus. Be to, nurodo, jog Ūkinio ministerija nusprendė nefinansuoti 737 352,15 Lt projekto sumos. Atsižvelgiant į tai atsakovė negali atsiskaityti su ieškove. Taip pat nurodo, jog nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti ir nuostolius, kadangi viešajam pirkimui buvo numatyta konkreti pinigų sumą, kurios padidinti nėra galimybių. Priešingu atveju būtų pažeisti VPĮ nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, jog jos pareigą atsiskaityti su ieškove eliminuoja nekokybiškai atlikti darbai. Pasak jos, jį negali priduoti atliktų darbų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Pažymėtina, jog atsakovė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovė neįrodė, jog būtent dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų jų negali priduoti ir taip užbaigti statybos. Kaip matyti iš byloje esančių atliktų darbų aktų, atsakovė darbus priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės ieškovei nepareiškė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Jaukurai“ v. UAB „Forsitia“, bylos Nr. 3K-3-469/2010). Pažymėtina, jog teismo galimybės ex ofificio rinkti įrodymus, esant šalių procesiniam lygiateisiškumui, yra apribotos CPK. Teismas tiria tik tuos įrodymus, kuriuos pateikia šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus arba atsikirtimus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik kad nepateikė įrodymų, jog darbai atlikti netinkamai ir nekokybiškai, bet ir nepateikė įrodymų, kad trūkumų nebuvo galima nustatyti darbų priėmimo metu. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų reikalavęs šiuos trūkumus pašalinti, nustatęs jų pašalinimui terminus ir pan. Taip pat atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kiek kainuotų tariamai nekokybiškai atliktų ieškovo darbų pašalinimas. Dėl to, atsakovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus, nėra teisinio pagrindo nesiremti ieškovės į bylą pateiktais atliktų darbų aktais, kuriuose patvirtinta, jog darbai atlikti ir pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų nepateikta.

Taip pat atsakovė nurodo, kad jos pareigą atsiskaityti šiuo metu su ieškove eliminuoja rangos sutarties 10 punktas, pagal kurį numatyta, jog už atliktus darbus užsakovas (šioje byloje atsakovė) atsiskaito su rangovu (šioje byloje su ieškove) per 5 darbo dienas po ES lėšų gavimo. Pasak atsakovės, ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko. Kaip matyti iš šios sutarties punkto, apmokėjimas už atliktus darbus vykdomas iš Palangos miesto savavaldybės biudžeto lėšų ir Europos sąjungos paramos. Byloje esantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-10-27 įsakymas Nr. 4–504 eilės Nr. 13 patvirtina (b. l. 120–122), kad projekto vertė 9 000 000 Lt, iš kurių 4 500 000 Lt finansuojama kitais šaltiniais. Dėl to aplinkybė, jog atsakovė iš Ūkinio ministerijos negavo 737 352,15 Lt projekto sumos, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi projektas finansuojamas kaip numatyta sutartyje ir iš savivaldybės biudžeto lėšų, kuri, kaip matyti iš nutarimo, netgi didesnė nei visa atliktų darbų vertė.

Taip pat ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės lėšas, kurias ji sumokėjo AB Lesto už kabelio iškėlimo darbus. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė pateikė ieškovei netinkamą projektą, pagal kurį ji negalėjo tinkamai nustatyti, kiek reikės lėšų kabelio iškėlimo darbams. Dėl to ieškovė turėjo sumokėti AB Lesto už darbus daugiau, nei buvo numačiusi pagal atsakovės pateiktą seną projektą. Aplinkybę, jog ieškovė AB „Lesto“ iš viso sumokėjo 198 921,58 Lt, patvirtina mokėjimo nurodymai (b. l. 39; 50). Atsakovei neginčijant aplinkybės, jog ji pateikė seną projektą, pagal kurį ieškovė negalėjo tinkamai apskaičiuoti išlaidų už kabelio iškėlimo darbus, konstatuotina, jog yra visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 55 200,40 Lt delspinigius. CK 6.72 straipsnyje numatyta, jog susitarimas dėl delspinigių turi būti rašytinis. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos sutarties, 16.14 punkte numatyta, jog užsakovas rangovui moka 0,05 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Kaip matyti iš ieškovės pateiktos ieškinyje delspinigių skaičiavimo lentelės, atsakovė už laiku neapmokėtas sąskaitas skolinga ieškovei 55 200,40 Lt delspinigių.

Taip pat priteistina iš atsakovės 7,51 procento metinių palūkanų už priteistą 728 257,31 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo nurodymo, ieškovė sumokėjo 11 353 Lt žyminį mokestį, ši suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Taip pat ieškovė nurodo, kad sumokėjo 9 550 Lt advokato teisinei pagalbai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kaip matyti iš sąskaitos už teisines paslaugas Nr. S66-2012 (b. l. 103), ieškovė sumokėjo advokatui 2 550 Lt už konsultacijas ir ieškinio parengimą teismui, tuo tarpu iš kitos teismui pateiktos sąskaitos Nr. S-18-2013 (b. l. 169) matyti, jog advokatas išrašė 7 000 Lt sąskaitą už konsultacijas, procesinių dokumentų ruošimą ir atstovavimą teisme. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas kitų dokumentų į bylą apart ieškinio neteikė, taip pat byloje nėra duomenų, kokios papildomos konsultacijos ieškovei buvo suteiktos, nei nurodytos sąskaitoje Nr. S-66–2012. Kaip matyti, ši sąskaita iš esmės išrašyta už atstovavimą teisme, dėl to teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vyko tik vienas perengiamasis posėdis, iš jo buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat įvertinus bylos sudėtingumą, teismas šias išlaidas mažina 5 000 Lt ir priteisia iš atsakovės ieškovei 4 550 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti 728 257,31 Lt skolos, 7,51 procentų metinių palūkanų už priteistą 728 257,31 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 903 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Žiežmarių hidrostatyba“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas