Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-09
Bylos Nr.
1A-573-175-2009
Teisminio proceso Nr.
56-1-00084-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
R. M.
Nukentėjusysis
A. S., R.
Advokatai
Georgijus Zavtrakovas

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-573-175/2009

Teisėjas Algis Vieraitis (Proceso Nr. 56-1-00084-2009)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.7.2.7.; 2.1.15.1.2.; 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. M., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nukentėjusiesiems A. S., R. S., G. S., S. D., V. A. B.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2009-02-22.

R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių mechanines transporto priemones 3 metus.

Iš R. M. priteista neturtinės žalos atlyginimui A. Š. naudai 20.000 Lt, G. S. naudai - 600.000 Lt, A. M. naudai - 400.000 Lt, V. A. B. naudai - 200.000 Lt, R. S. naudai - 200.000 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 21 d. apie 23.00 val. kelio „Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas“ 37,750 kilometre (duomenys neskelbtini), neatsargiai vairuodamas I. L. lengvąjį automobilį „Renault clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, - 9, 14, 28, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, - vairavo apsvaigęs nuo alkoholio iki sunkaus girtumo ir kai ši speciali teisė jam buvo atimta, nesilaikė eismo dalyviui būtinų visų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio (ir viršijo leistiną 50 km/val. greitį, važiuodamas 68-100 km/val.), kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko, atsiradus kliūčiai – priekyje jo važiavimo kryptimi lėčiau važiavusiam automobiliui „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesulėtino greičio, nesugebėjo be pavojaus kitiems eismo dalyviams vairuojamo automobilio sustabdyti ir jo priekiu atsitrenkė į automobilio „Jeep Grand Cherokee“ galinės dalies dešinę pusę, ir būtent dėl to pastarasis nuo šio susidūrimo prarado judėjimo stabilumą ir išslydęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su vilkiku „Renault Magnum Privilege 430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio autoįvykio metu vietoje žuvo 7 žmonės – automobilio „Jeep Grand Cherokee“ keleiviai: A. M., A. M., mažametė M. M., mažametė D. M., D. S., L. B. ir mažametė E. S..

Šalies argumentai

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-09-07 nuosprendį pakeisti: skirti švelnesnę bausmę, sumažinti neturtinę žalą; terminuoto laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje. Apeliantas tvirtina, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi, tačiau teismas to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis tvirtina, kad atsiprašyti nukentėjusiųjų neturėjo galimybės, nes iki teismo buvo suimtas. Prieš prasidedant teismo posėdžiui jam buvo padarytas psichologinis spaudimas ir neleista atsiprašyti, paskutiniame žodyje taip pat mėgino atsiprašyti, tačiau niekas nenorėjo jo išklausyti. Apklausos metu jis nurodė, kad vilkiko šviesos buvo ilgos, todėl, kad manė, jog taip ir buvo. Apeliantas pažymi, kad vilkiko trumpos šviesos yra daug ryškesnės negu lengvųjų automobilių. Žalos atlyginti jis negalėjo dėl objektyvių priežasčių.

Pasak apelianto, teismas neįvertino to, kad 3 metų ir vyresnius vaikus leidžiama vežti prisegus saugos diržus ir specialiose sėdynėse, tačiau automobilyje „Jeep Grand Cherokee" nebuvo specialių sėdynių vaikams. Be trijų vaikų automobilyje buvo ir penki suaugę. Tai grubus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Esant įrengtoms specialioms sėdynėms vaikams ir jei jie būtų prisegti saugos diržais, tokių tragiškų pasekmių nebūtų. Pasak nuteistojo, aukščiau nurodyti vairuotojo A. Š. Kelių eismo taisyklių pažeidimai įtakojo sunkias autoįvykio pasekmes. Teismas neįvertino, kad džipo vairuotojas A. Š. stabdė automašiną. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, ar džipą vairuotojas A. Š. pristabdė, ar stabdė. Autoįvykio vietoje yra šalutinis kelias, džipas turėjo pasukti į šalutinį kelią nuo autoįvykio vietos už 200 metrų. Džipas buvo išslydęs į priešpriešinio eismo juostą, todėl, kad buvo pradėtas posūkis ir pamačius atvažiuojantį vilkiką automobilis „Jeep Grand Cherokee" staigiai buvo stabdomas.

Apeliantas tvirtina, kad 1 420 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiesiems neturės galimybės atlyginti. Bausmė, anot apelianto, taip pat per griežta. Teismas nepagrįstai paskyrė atlikti bausmę ne atviroje kolonijoje, o pataisos namuose.

Atsiliepimas

Nukentėjusieji G. S., A. S., R. S., A. Š., A. M., V.A. B., S. D. atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusieji nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į itin sunkių padarinių sukėlimą, neigiamą kaltinamojo asmenybę, akivaizdų ir visišką bendro gyvenimo taisyklių, teisės normų, kaip socialinės visuomenės vertybės nepaisymą ir ignoravimą, ir nusprendė skiriamą terminuotą laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam nustatyti ne atviroje kolonijoje, bet pataisos namuose. Nukentėjusiųjų įsitikinimu, nuosprendis nėra griežtas, nes nusikaltimo padariniai net 7 kartus viršija dispoziciją. Pasak nukentėjusiųjų, nuoširdžiai atsiprašyti buvo galima teisme, tačiau kaltinamasis ne tik neatsiprašė, bet atsisakė duoti parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nuteistojo teiginys, kad 3 metų vaikus leidžiama vežti prisegus saugos diržus ir specialiose sėdynėse, ir kad tai padarius būtų išvengta tragiškų pasekmių, prieštarauja bylos aplinkybėms. Visi žuvusieji rasti automobilyje „Jeep Grand Cherokee". Automobilis sudaužytas nepataisomai. Šis ATPK pažeidimas visiškai neįtakojo autoavarijos pasekmių ir tikrai nebuvo priežastinio ryšio tarp neprisegtų diržų, neįrengtų sėdynių ir tokių pasekmių. Priešingai nei nurodo nuteistasis, džipas nebuvo stabdomas, autoavariją, kaip nustatyta autotechninio tyrimo metu, įtakojo automobilio "RENAULT CLIO" vairuotojo R. M. veiksmai: girtas, gyvenvietėje važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio, laiku nesumažino greičio, atsitrenkė į visureigio galinės dalies dešinę pusę, dėl to šis automobilis prarado judėjimo stabilumą ir, išslydęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su vilkiku.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo, jau sumažino civiliniuose ieškiniuose pateiktas pinigines sumas dėl žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į eilę aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusieji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti apkaltinamojo nuosprendžio, iš esmės sutinka su jo nuteisimu pagal LR BK 281 str. 6 d., tačiau tvirtina, kad tokių pasekmių nebūtų buvę, jei automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojas A. Š. pats nebūtų pažeidęs KET reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad būtent dėl R. M. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų (vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenvietėje žymiai viršijo leistiną greitį, dėl to atsiradus priekyje iš anksto numanomai kliūčiai - kitai transporto priemonei, nestabdęs ir net nelėtinęs greičio trenkėsi į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį) kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo 7 žmonės. Teismas nustatė, kad tarp R. M. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 28, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus. Šių taisyklių nurodyti punktai numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Automobilio „Renault Clio“ vairuotojas privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio bei atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, atsižvelgdamas į greitį, važiuodamas paskui priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, galėdamas tai pastebėti, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliantas šių taisyklių nepaisė, gyvenvietėje, tamsiu paros metu vairavo automobilį rizikingai, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, todėl šios aplinkybės lėmė sunkius veikos padarinius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvada, kad nustatytų nuteistojo R. M. padarytų KET pažeidimų visuma buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais itin sunkiais padariniais.

Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ keleivių buvo vežama daugiau, negu numatyta transporto priemonės techninėje charakteristikoje. Nors apeliantas tvirtina, kad vyresni nei 3 metų vaikai turėjo būti vežami specialiose sėdynėse, teismas pažymi, kad vežti ant galinės automobilio sėdynės specialiose sėdynėse reikia tik jaunesnius kaip 3 metų vaikus (KET 207 p.), taigi nagrinėjamu atveju minėtos specialios sėdynės nebuvo reikalingos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs įvykio situaciją, daro išvadą, kad nukentėjusieji įvykio vietoje padarė kai kuriuos Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau šie nebuvo kilusių pasekmių priežastis. Be to, 2009-04-06 specialisto išvadoje Nr. 11-779(09) konstatuota, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie duotų pagrindą teigti, kad vilkiko „Renault Magnum Privilege“ vairuotojo A. Š. ir automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu turėtų priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 119-127). Tad akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu nuteistojo R. M. vairuojamas automobilis nebūtų trenkęsis į A. Š. vairuojamą automobilį, nebūtų kilusios itin sunkios skundžiamame nuosprendyje nurodytos pasekmės. Taigi būtent nuteistojo R. M. veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Konstatuojama, kad susidariusioje eismo situacijoje tuo atveju, jeigu R. M. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo; vadinasi, R. M. veika buvo autoavarijos metu kilusių pasekmių priežastis.

Nukentėjusiųjų elgesys, prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu nukentėjusieji būtų laikęsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų (automobilyje būtų buvęs leistinas keleivių skaičius), autoavarijos pasekmės būtų kitokios. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir R. M., pagrindine autoavarijos priežastimi yra nuteistojo R. M. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai. Būtent jeigu R. M. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būtų galėjęs išvengti nukentėjusiųjų žūties bei nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo. Vadinasi, būtent R. M. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis.

Apeliantas iškelia versiją, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojas buvo pradėjęs posūkį ir pamatęs vilkiką, staigiai stabdė. Šią nuteistojo versiją paneigia faktiniai bylos duomenys. Liudytojas A. Š. paaiškino, kad visureigis važiavo tvarkingai, tiesiai, jokių manevravimo signalų nerodė. Nukentėjusysis A. Š. taip pat parodė, kad pagal iš anksto jo suplanuotą maršrutą jam dar reikėjo pavažiuoti tiesiai 200 metrų ir tik tada sukti į kairę. Be to, jau anksčiau minėta specialisto išvada patvirtina, kad automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Be to, faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad matomumas įvykio metu buvo geras, tad jei nuteistasis būtų laikęsis kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairavęs nebūdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiavęs leistinu greičiu ir būdamas pakankamai atidus ir atsargus, būtų iš anksto matęs priekyje važiuojančią transporto priemonę ir turėjęs galimybę, net ir tuo atveju jei priekyje važiavęs automobilis būtų prilėtinęs greitį, laiku sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę tam, kad išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi. Nuteistasis R. M. prisipažino padaręs LR BK 281 str. 6 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau jis taip pat stengėsi sušvelninti savo padėtį, duodamas parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. Nuteistasis tvirtino, kad matomumas įvykio metu buvo blogas, kad jį apakino vilkiko ilgosios šviesos ir dėl to jis nematė priekyje važiavusio automobilio. Šios nuteistojo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, buvo paneigtos byloje esančiais įrodymais (liudytojų parodymai, matomumo ir akinimo eksperimento rezultatais, įvykio vietos apžiūros metu fiksuota informacija apie matomumą). Be to, nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu išvis atsisakė duoti parodymus. Teismų praktikoje prisipažinimas sąmoningai neatskleidus dalies faktinių aplinkybių, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai aplinkybei atsirasti. Be to, R. M. apie tai, kad gailisi pareiškė tik per baigiamąsias kalbas. Įvertinus šias aplinkybes daroma išvada, kad nėra pagrindo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.

Nemotyvuotas ir nepagrįstas nuteistojo prašymas skirti jam švelnesnę bausmę. Pagal LR BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Šio įstatymo dispozicija teismo teisės spręsti, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę, nustatytą BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, skirti, neriboja, t. y. nenurodo, kad ji būtų tik didesnė arba mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Įstatymas reikalauja sprendimą dėl bausmės dydžio motyvuoti bei bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio. Teismas R. M. pagal LR BK 281 str. 6 d. paskyrė maksimalią – 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas maksimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą motyvavo vadovaudamasis LR BK 54 str. nuostatomis, taip pat atsižvelgė į itin sunkias apelianto padaryto nusikaltimo pasekmes – septynių žmonių žūtį, tai ir lėmė šios bausmės paskyrimą.

Atmestinas nuteistojo R. M. prašymas skirti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje. LR BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Šioje normoje taip pat nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato LR BVK. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas nuteistajam R. M. laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas pataisos įstaigos rūšį jai atlikti, teismas tinkamai įvertino jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltininko asmenybę. Nuosprendyje teismas pažymėjo kad R. M. padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin sunkios, R. M. charakterizuojamas neigiamai, jis eilę kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tame tarpe ir už šiukščius kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimas neturint teisės vairuoti, kai ši speciali teisė jam buvo atimta, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, techninių autoįvykių sukėlimas). Atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai nustatė nuteistajam R. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, keisti nuteistajam nustatytą pataisos įstaigos rūšį nėra pagrindo.

Nuteistasis prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, nes priteistos sumos nukentėjusiesiems neturės galimybės atlyginti. Šis jo prašymas atmestinas, kadangi skundžiamo nuosprendžio turinys rodo, kad į nuteistojo turtinę padėtį, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistiną neturtinės žalos, atsiradusios dėl jų vaikų ir anūkų netekties eismo įvykio metu, dydį, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 str. 2 d., atskleisdamas jų turinį ir motyvuodamas konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu mirė nukentėjusiųjų artimieji – A. M., A. M., mažametė M. M., mažametė D. M., D. S., L. B. ir mažametė E. S.. Pasekmės neatitaisomos – atimtos septynių žmonių gyvybės, tame tarpe trijų mažamečių, jos skaudžios, mirusiųjų artimiesiems neįkainojamos. Dėl savo vaikų ir vaikaičių tragiškos netekties artimieji patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų, ilgalaikį emocinį stresą. Įvertinta tai, kad R. M. transporto priemonę vairavo neblaivus, neturėdamas tam teisės, kai ši teisė jam buvo atimta už anksčiau padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteisėtą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, elgėsi neatsargiai, neatsakingai. Tačiau teismas įvertino ir nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ji yra pakankamai sunki. Įvertinęs visas aplinkybes apylinkės teismas nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo žymiai sumažino ir nusprendė už kiekvienos gyvybės atėmimą priteistiną sumą sumažinti iki 200000 Lt. Tik nukentėjusiojo A. Š., kuriam eismo įvykio metu sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas patenkino visiškai ir priteisė iš R. M. nukentėjusiojo A. Š. naudai 20.000 Lt neturinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė įstatymus, reglamentuojančius neturtinės žalos dydžio nustatymą, tinkamai įvertino neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir pagrįstai priteisė iš R. M. 1.420.000 Lt bendrojoje sumoje nukentėjusiųjų A. Š., G. S., A. M., V. A. B., R. S. naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Jurgis KiškisAlgirdas Jaliniauskas