Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., jo atstovui advokatui R. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-24, nuo 15.20 val. iki 16.00 val., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. R. ir vyriausiasis darbo inspektorius A. S. atliko patikrinimą statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimo metu rasti du darbuotojai dirbantys tranšėjoje žemės darbus. Šalia jų dirbo N. J. su „Bobcatu", kuris stumdė žemes. Darbuotojai buvo apsirengę darbo drabužiais, be šalmų. Darbuotojai pasakė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)”. L. T. parašė paaiškinimą, kad įmonėje dirba nuo 2016-10-24 puse etato, nuo 14.00 val., kitas asmuo atsisakė rašyti paaiškinimą. Šalia stovėjo įmonės automobilis - valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame darbuotojas ir parašė paaiškinimą. 2016-10-25 MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. V. ir darbų vadovas N. B. atvyko į VDI Kauno teritorinį skyrių. Direktorius G. V. paaiškinime parašė, kad 2016-10-24 L. T. ir M. K. atvyko su darbų vadovu N. B. darbintis į ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Po įdarbinimo procedūrų jiems buvo duotas įmonės automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad galėtų nuvykti į statybvietę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Aukščiau pateiktų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės direktorius G. V. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojams L. T. ir M. K. dirbti nepasirašius darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią. Šiais veiksmais G. V. pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo, patvirtinto Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies, 6 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. pažeidimo nepripažino. Parodė, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2016-10-24, apie 8-9 val. į jo įmonę atvyko L. T. ir M. K. dėl įsidarbinimo. Su jais surašė darbo sutartis ir kitus dokumentus – saugos, darbo tvarkos, priešgaisrinės saugos dokumentus. L. T. ir M. K. buvo įdarbinti nuo 2016-10-25 vamzdžių montuotojais už minimalų atlyginimą. Jiems buvo duoti darbo drabužiai ir įmonės autobusiukas – VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad jie nuvažiuotų į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ir su darbų vykdytoju N. B. apžiūrėtų kaip vykdomi darbai. Jie iš ofiso išvažiavo apie 12 val. Apie L. T. ir M. K. įdarbinimą Sodrai pranešta 2016 m. spalio 24 d.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas A. S. parodė, kad patikrinimo metu 2016-10-24, apie 15.20 val. atvyko į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Užsidėjo darbo inspekcijos skiriamuosius ženklus ir šalmus, tai pamatę kai kurie asmenys iš darbo vietų pabėgo. Kol priėjo prie dirbančių asmenų, jie jau buvo prie automobilio – vienas sėdėjo automobilyje, kitas lipo į automobilį. Paprašius prisistatyti, nurodyti kur dirba bei pateikti darbo sutartis, jų nepateikė, vienas iš šių asmenų – L. T. parašė paaiškinimą, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 14 val., kitas asmuo - M. K. atsisakė rašyti paaiškinimą. Patikrinus Sodros duomenis, paaiškėjo, kad 2016-10-24 šie asmenys MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Kai atvyko į objektą, matė, kad L. T. ir M. K. prie tranšėjos su kastuvais kažką lygino.

Liudytojas L. T. parodė, kad 2016-10-24, apie 9 val. su M. K. atvyko pas G. V. norėdami įsidarbinti į jo įmonę “(duomenys neskelbtini)”. Pasirašė darbo sutartį, dokumentus, susijusius su darbo sauga. Buvo priimtas dirbti pagalbiniu darbininku už minimalų atlyginimą nuo 2016-10-25. Jam ir M. K. buvo duoti darbo drabužiai ir autobusiukas nuvažiuoti į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), apsižiūrėti. Iš ofiso nuvažiavo į objektą, jame vaikščiojo, žiūrėjo ką reikės dirbti. Tuo metu vilkėjo darbo drabužius, darbo įrankių neturėjo - kastuvai buvo padėti aikštelėje. Tuo metu į objektą atvažiavo darbo inspektoriai, paklausė vardus, pavardes ir liepė rašyti paaiškinimus. Jis parašė paaiškinimą, kuriame parašė tai, ką liepė inspektoriai. Paaiškinime (b. l. 4) nurodytas aplinkybes tvirtina, tačiau jame neteisingai nurodyta, kad dirbo statybvietėje 2016-10-24 nuo 14 val., nes turėjo dirbti tik sekančią dieną. Darbų vadovas į objektą atvyko apie 15 val.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2016-10-24 ryte su L. T. susitiko su G. V. pasikalbėti dėl įsidarbinimo jo įmonėje “(duomenys neskelbtini)”. Pasirašė darbo sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su darbų sauga. Buvo priimtas dirbti įmonėje pagalbiniu darbininku ½ etato, nuo 8 iki 12 val., nuo 2016-10-25. Buvo numatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Direktorius pasakė, kad jie nuvažiuotų į darbo vietą, apsižiūrėtų, ką reikės kitą dieną dirbti. Jiems davė darbo drabužius ir automobilį. Apie 12.00-12.30 val. jie nuvažiavo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ten turėjo susitikti su darbų vadovu. Su L. T. apžiūrinėjo darbo vietą. Jiems stovint prie automobilio, į objektą atvažiavo darbo inspekcijos atstovai. Jie jam nedavė rašyti paaiškinimo. Įmonėje dirbo apie mėnesį laiko, po to išėjo iš darbo, nes baigėsi darbai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir G. V. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1), 2016-10-24 patikrinimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu nustatyti dirbantys asmenys: L. T., M. K., kurie prisistatė kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (b. l. 2), VSDFV duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ M. K. ir L. T. įdarbinti 2016-10-25 (b. l. 3), L. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad minėtoje įmonėje pradėjo dirbti nuo 2016-10-24, 14.00 val., susitarė dirti 1/2 etato už minimalų atlyginimą (b. l. 4), L. T., M. K. darbo sutartys, iš kurių matyti, kad jos pasirašytos 2016-10-24, darbo pradžia nuo 2016-10-25 (b. l. 5-8), N. B., G. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2016-10-24 iš Jurbarko r. sav. į Kauną atsivežė L. T. ir M. K., su kuriais buvo pasirašytos darbo sutartys. Jiems buvo duotas įmonės automobilis, kad nuvyktų į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Įdarbinimo dokumentus sutvarkyti perdavė buhalterinei įmonei, kuri tvarko MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (b. l. 9-10), darbų rangos sutarties kopija (b. l. 11-12), T. D., V. B. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, 2016-10-24 bendravo su MB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu N. B.. Minėtame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, MB „(duomenys neskelbtini)“ įrenginėjo drenažo sistemą, įmonė buvo samdoma pagal rangos sutartį (b. l. 13-14), asmens dokumento kopija (b. l. 15-16), nuotraukos (b. l. 17-19), N. J. individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 707374 kopija (b. l. 20), darbo apskaitos žiniaraščiai, kuriose nurodyta, kad L. T. ir M. K. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2016 m. spalio 25 d. (b. l. 39-40), darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalas, iš kurio matyti, kad L. T. ir M. K. su taisyklėmis buvo supažindinti 2016-10-24 (b. l. 41-42), darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo ir gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnalai, iš kurių matyti, kad L. T. ir M. K. buvo instruktuoti 2016-10-24 (b. l. 43-46), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. G. V. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą ir sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Įvertinus ATPK 41³ straipsnio 1 dalies ir ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijas, tai, kad ANK sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirti ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl G. V. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. versija apie tai, kad darbo inspekcijos atlikto patikrinimo metu jo įmonės statybos objekte rasti L. T. ir M. K. nedirbo, vertintina kritiškai, kaip nepagrįstas siekis išvengti administracinės atsakomybės.

G. V. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir tiesiogiai pažeidimą mačiusio darbo inspekcijos atstovo A. S. paaiškinimai, iš kurių nustatyta, kad 2016 m. spalio 24 d. patikrinimo metu MB “(duomenys neskelbtini)” statybos objekte rado dirbančius L. T. ir M. K., kurie vilkėjo darbo drabužius ir su kastuvais darbavosi prie tranšėjos kažką lygindami. Darbų sutarčių jie nepateikė. L. T. paaiškino, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 14 val., M. K. atsisakė rašyti paaiškinimą. Pagal Sodros duomenis šie asmenys 2016 m. spalio 24 d. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad A. S. su G. V. sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio ar dėl nurodyto asmens atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo paaiškinimais ir vertina juos kaip patikimus G. V. kaltės įrodymus.

Kaip matyti, L. T. teismo posėdyje paneigė paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad 2016 m. spalio 24 d. nuo 14 val. dirbo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte, ir teisme nurodė, kad paaiškinime neteisingai nurodyta, kad dirbo statybvietėje 2016-10-24 nuo 14 val., nes turėjo dirbti tik sekančią dieną. Pažymėtina, kad L. T. paaiškinimą surašė pats, tačiau teismo posėdyje teigė, kad ką rašyti paaiškinime jam pasakė darbo inspektorius, tačiau tokie liudytojo parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir laikytini kaip jo noras padėti G. V. išvengti administracinės atsakomybės. Be to, valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas nebuvo suinteresuotas iškreipti L. T. paaiškinimą. Akivaizdu, kad L. T. pats rašydamas paaiškinimą turėjo galimybę užrašyti paaiškinimą ir nurodyti tas aplinkybes, kokios jo nuomone atitiko tikras aplinkybes. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad būtent pirminis L. T. paaiškinimas atitinka tikrovę. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai tokio pobūdžio bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, taip pat liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, paaiškinimai.

Remiantis VSDFV duomenimis, L. T. ir M. K. darbo pradžia nurodyta 2016 m. spalio 25 d., tačiau jie 2016 m. spalio 24 d. buvo darbo vietoje – statybos objekte, apsirengę darbo rūbus, atliko darbo funkcijas - su kastuvais darbavosi prie tranšėjos. Į objektą L. T. ir M. K. atvyko įmonės transportu - automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jiems suteikė įmonės direktorius G. V..

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Nelegalaus darbo samprata pateikta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant atitinkamų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. numatyti ir anksčiau atskleisti nelegalaus darbo požymiai nėra komuliatyvūs, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nustačius nors vieną jų.

DK 99 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (Kodekso 95 straipsnis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutarties pavyzdinę formą nustato Vyriausybė. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Šio straipsnio 6 dalis numato, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Sistemiškai vertinant G. V., liudytojų L. T., M. K. parodymus, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo A. S. paaiškinimus, bei M. T. 2016 m. spalio 24 d. paaiškinimus (b. l. 4) matyti, jog G. V. veiksmuose galima konstatuoti visus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: pirma, byloje neginčijamai nustatyta, jog L. T. ir M. K. iki patikrinimo, įvykusio 2016-10-24, 15.20 val., dirbo ir realiai veikė G. V. vadovaujamos įmonės naudai; antra, darbdavio G. V. vadovaujamos MB „(duomenys neskelbtini)“ ir nelegalių darbuotojų L. T. ir M. K. santykiai turėjo darbo sutarties požymių - L. T. ir M. K. vykdė tiesiogiai jiems vadovaujančio G. V. nurodymus – nuvyko į statybos objektą ir su darbo įrankiais - kastuvais darbavosi tranšėjoje, t. y. darbdavys ir darbuotojai susitarė dėl tam tikro darbo atlikimo; trečia, trečiasis nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvusis požymis – apie L. T. ir M. K. įdarbinimą prieš vieną darbo dieną nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad G. V., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti L. T. ir M. K. sutartą darbą įmonės naudai, su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neįteikęs antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie jų priėmimą į darbą neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tai yra vertėsi nelegaliu darbu ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Duomenų apie G. V. administracines nuobaudas nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. V. skirtina minimalaus dydžio bauda, numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

nutaria:

G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, iš viso skirti 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16063406249.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.