- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-06
- Bylos Nr.
- T-770-359/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00762-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Nuteistasis
- A. S.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam A. S. patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. spalio 9 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 95-185 nutarta taikyti nuteistajam A. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 8 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Siūloma nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.
Per teismo nustatytą terminą nuteistasis A. S. nušalinimų nepareiškė, prokuroras atsiliepimo ar prieštaravimo dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teismui nepateikė.
Iš nuteistojo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens bylos matyti, jog jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalies 1 punktu šios bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir jam paskirta bausmė sumažinta iki 6 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. S. ši bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bei A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams ir 6 mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Be to, A. S. 2016-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal LR BK 259 str. 2 d.- 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64(1) str. 1 d. bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir skirta 20 parų arešto. Ši bausmė vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. 2 p., 64 str 1 d., 65 str 1 d. 1 p. a) pp. Subendrinta su 2015-10-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė- 6 metai ir 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 28 d.
Anksčiau teistas: 2002 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. BK 47 straipsniu, paskiriant 2 m. 2004 m. kovo 22 d. nutartimi atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės atlikimo laikui.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nuteistojo elgesį per visą bausmės laiką, požiūrį į darbą, padaryto nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo sunkumą, paties nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą, likusią atlikti bausmės trukmę, t. y. atsižvelgiant į Bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnyje įtvirtintą bausmių atlikimo individualizavimo principą ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Nuteistojo A. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija svarstė 2017 m. spalio 5 d. ir nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (5 komisijos nariai- už)
Teismas, įvertinęs 2017 m. spalio 9 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 95-185 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, vertina, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas ir motyvuotas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, sunkumas, likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės trukmė ir elgesys visos bausmės atlikimo metu.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – A. S. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, penkis kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, tvirti socialiniai ryšiai, teigiamos nuostatos į darbą bei dėl taikomos priežiūros, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia priteistą civilinį ieškinį, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šie teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai buvo įvertinti ir jis 2017 m. birželio 28 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją. Tačiau nuteistasis A. S. jau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d. ir už kurį 2016-04-15 baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas 20 parų arešto bausme. Tai rodo, kad nuteistasis dar nesitaiso ir nedaro pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistojo A. S. padarymas bausmės atlikimo metu baudžiamojo nusižengimo (psichotropinės medžiagos laikymas) atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į įstatymų, nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, bei tai, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti įstatymus bei dar nesugeba paklusti privalomoms elgesio taisyklėms. Be to, atliktu nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir yra lygi 51 balui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 51 balo 34 balai yra statiniai (nekintami), taigi nuteistasis dar tikrai turi koreguoti savo elgesį teigiame linkme. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pažanga turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tačiau nagrinėjamu atveju rizikos mažėjimas nelaikytinas pakankamu ir įtikinančiu. Taip pat, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. S. yra linkęs išskirti teigiamus savo būdo bruožus, yra linkęs sprendimus priimti spontaniškai, greitai supyksta, pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu. Taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą abejoti nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, esant nemažai neatliktai laisvės atėmimo bausmės trukmei (3 metai 8 mėn. 23 d. laisvės atėmimo)
Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis slapstėsi, išvyko į užsienį siekdamas išvengti kalinimo, t. y. nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, teisminio tyrimo metu būdamas kaltu neprisipažino. Be to, atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę (ar jos dalį), kuri atitiktų bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl teismo vertinimu negalima neįvertinti to, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo dalis yra didėle – net 3 metai 8 mėnesiai ir 23 dienų, o nuteistasis ir bausmės atlikimo metu nesielgė tinkamai, kadangi bausmės atlikimo metu, įkalinimo įstaigoje padarė baudžiamąjį nusižengimą, kas rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3 - me sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-185 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 - me sektoriuje 2017 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 95-185 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.