- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- N-444-1341-07
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius, Anatolijus Baranovas, Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- A. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - RAAD) Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2006 m. gruodžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. V. , UAB „Grinda“ direktoriui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51⁶ straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad 2006 m. liepos 25 d. nustatyta, jog naftos produktais užterštos lietaus nuotekos teka į Vilnelės upę per lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 22 (eksploatuoja UAB „Grinda“) prie Zarasų ir Paplaujos g. Vilniaus RAAD valstybinės analitinės kontrolės skyrius atliko vandens mėginių tyrimus ir nustatė naftos produktų normatyvų viršijimus (Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolas Nr. 298, b. l. 28). Protokole taip pat nurodyta, kad 2006 m. spalio 25 d. buvo nustatyta, jog tamsiai pilkos lietaus nuotekos teka į Nerį per lietaus nuotekų išleistuvą Nr. 25 (eksploatuoja UAB „Grinda“) Žvejų g. prie Vilniaus pedagoginio universiteto. Vilniaus RAAD valstybinės analitinės kontrolės skyrius paėmė vandens mėginius ir nustatė BDS, naftos ir skendinčių medžiagų normatyvų viršijimus (Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolas Nr. 467, b.l. 25).
Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius šio protokolo pagrindu 2006 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. V. , UAB „Grinda“ direktorių, nubaudė 450 Lt bauda.
Šalies argumentai
A. V. pažeidimo nepripažino. Skunde dėl nutarimo panaikinimo A. V. nurodė, kad šiuo metu Vilniaus mieste yra 90 lietaus nuotekų išleistuvų, kuriuose nenumatytas ir neįrengtas lietaus nuotekų valymas. UAB „Grinda“ eksploatuojami lietaus nuotekų išleistuvai Nr. 22 ir Nr. 25 pagal projektą neturi teršalų valymo ar sulaikymo įrengimų. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė UAB „Grinda“ nėra pavedusi valyti lietaus nuotekas, UAB „Grinda“ negali kilti atsakomybė už tai, kad nuotekos, kurios pateko į gamtą, buvo neišvalytos. Bendrovė yra įsipareigojusi atlikti techninę perduotų įrenginių priežiūrą, avarinių situacijų (kai kiti asmenys pradėjo teršti aplinką) lokalizavimą, periodiškai atlikti lietaus nuotekų cheminę analizę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas neatliko savo pareigos ištirti administracinį teisės pažeidimą bei nustatyti pažeidimą padariusius asmenis, kaltus dėl to, kad teršalai pateko į lietaus nuotekinę. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. nutartimi A. V. skundo administracinio teisės pažeidimo byloje netenkino, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog per UAB „Grinda“ prižiūrimas ir eksploatuojamas lietaus nuotekines į aplinką – į Vilnelės ir Neries upes pateko teršalai, kurie viršijo leistinus normatyvus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to neginčijo, tačiau manė, kad negali būti baudžiamas, nes dėl aplinkos teršimo nėra numatyta jo atsakomybė. Vilniaus apygardos administracinis teismas su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, kad iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2005 m. gegužės 5 d. išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimo Nr. 4.7-V-02-86 matyti, kad leidime yra detaliai ir konkrečiai numatyta UAB „Grinda“ veikla. Leidimo 6 p. nustatyta, kad ūkinė veikla turi būti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis šiame leidime nustatytų sąlygų. Iš to seka, kad UAB „Grinda“ privalo atsakyti, jei leidime nustatytų sąlygų ir normatyvų nesilaikoma. UAB „Grinda“ sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl atlygintinų paslaugų teikimo prižiūrint nuotekų tinklus ir juos eksploatuojant sudarė laisva valia, gavo leidimą ir sutiko su jame nurodytomis sąlygomis, gauna už tai atlyginimą, todėl privalo nuotekų tinklus tinkamai prižiūrėti, o jeigu to tinkamai nepadaro ir atsiranda žala aplinkai ir gamtai, privalo už tai atsakyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad A. V. yra tinkamas subjektas, kuriam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Teismas nutarė, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog asmuo įvykdė administracinį teisės pažeidimą.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikinti, administracinę bylą A. V. atžvilgiu nutraukti.
1. Teismas įvertino tik dalį TIPK leidimo nuostatų, todėl padarė nepagrįstą ir nemotyvuotą išvadą. Teismo nurodomas TIPK leidimo 6 punktas turi būti taikomas sistemiškai su leidimo 2 punktu. Remiantis TIPK leidimo 2.2 punktu matyti, kad didžioji dalis lietaus nuotekinės Vilniaus mieste valymo įrenginių neturi, o tai reiškia, kad lietaus nuotekos per didžiąją dalį nuotekinės objektų yra išleidžiamo būtent tokios būklės, kokios ir pateko į nuotekas ir būtent tokias nuotekas išleisti ir yra išduotas leidimas. UAB „Grinda“ eksploatuojami lietaus nuotekų išleistuvai Nr. 22 ir Nr. 25 pagal projektą neturi teršalų valymo ar sulaikymo įrengimų. Dėl to šie lietaus išleistuvai nei techniniu, nei biologiniu būdu negali sulaikyti teršalų ištekėjimo atitinkamai į Vilnelės ir Neries upes. Tokius nuotekų išleistuvus (be valymo įrenginių) eksploatacijai perdavė Vilniaus miesto savivaldybė, todėl už tai, kad juose nėra valymo įrenginių ir neišvalytos nuotekos gali patekti į aplinką, UAB “Grinda“ nėra ir negali būti atsakinga. UAB „Grinda“ yra atsakinga už lietaus nuotekų išvalymą tik per tuos valymo įrenginius, kurie yra suprojektuoti ir pastatyti pagal patvirtintus projektus bei priduoti bendrovei eksploatuoti. Atsakomybė už kitų trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, kuriais yra teršiama aplinka ir šie teršalai per lietaus nuotekinę patenka į aplinką, UAB „Grinda“ išduotame leidime taip pat nėra nustatyta.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti 15 punktu, esami išleistuvai privalo turėti nuotekų tvarkymo sistemos uždarymo priemones tik nuo 2008 m. Šiuo atveju UAB „Grinda“ nėra atsakinga už neišvalytų nuotekų patekimą į gamtą, kadangi šiuo metu teisėtai nesant reikiamų sistemos uždarymo priemonių, UAB „Grinda“ neišvalytų nuotekų patekimo į gamtą sustabdyti negalėjo.
3. Teismas niekuo nepagrindė savo motyvo, jog UAB „Grinda“ pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe privalo tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti lietaus nuotekų tinklus, o jei to nepadaro ir dėl to atsiranda žala aplinkai, privalo už tai atsakyti. Vilniaus miesto savivaldybė nėra pavedusi UAB „Grinda“ valyti nuotekų, todėl jai negali kilti atsakomybė už tai, kad nuotekos, kurios pateko į gamtą, buvo neišvalytos. UAB „Grinda“ neturi jokių jai priklausančių ar eksploatuojamų taršos objektų, kurių veiklos įtakoje būtų galėjusi pati išleisti teršalus į aplinką. Lietaus nuotekinės tvarkymo sutartyse taip pat nėra numatyta bendrovės atsakomybė už trečiųjų asmenų taršą per lietaus nuotekų tinklą.
4. A. V. nėra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas, nes už aplinkos teršimą tiesiogiai atsakingas yra asmuo, išpylęs teršalus gatvėje, kurie per lietaus nuotekinę pateko į aplinką t.y. aplinką užteršė ne A. V. .
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija, kurios nutarimas skundžiamas, su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Grinda“ Vilniaus RAAD pateikė paraišką TIPK leidimui gauti, kurios pagrindu 2005 m. gegužės 5 d. šiai įmonei išduotas TIPK leidimas. Leidimo 2 punkte nustatyta, jog UAB „Grinda“ eksploatuoja lietaus nuotekyną. Pagal sutartis UAB „Grinda“ atlieka mokamas paslaugas miesto įmonėms ir organizacijoms, priimant į miesto lietaus nuotekyną abonentų nuotekas, dalinai jas apvalant ir išleidžiant į aplinką. TIPK leidime nustatytos per UAB „Grinda“ eksploatuojamų lietaus nuotekų išleistuvų didžiausios leistinos teršalų nuotekose koncentracijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, TIPK leidimo 6 punktu, juridiniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus, privalo laikytis leidime nurodytų sąlygų ir neviršyti aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti nutarimą, kuriuo A. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už nuotekų išleidimą į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus).
Administracinė atsakomybė galima tik tada, kada nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl pavedimo uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti privalomąsias paslaugas“ 1.2 punkte nurodyta pavesti uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“ teikti šias privalomąsias paslaugas: „1.2 lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo“ (b. l. 9). Valyti lietaus nuotekas UAB „Grinda“ nebuvo pavesta. Įsipareigojimas valyti lietaus nuotekas UAB „Grinda“ nebuvo nustatytas ir 2006 m. lapkričio 30 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kurioje išvardyta, kas sudaro lietaus nuotekų tinklų priežiūros paslaugas. Šios sutarties 1.1.10 punkte nurodyta, kad į lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą įeina keturių valymo įrenginių (Karoliniškių VĮ, Verkių VĮ, Liudvinavo VĮ, Vaidotų VĮ) apsauga ir priežiūra (b. l. 14). Tačiau UAB „Grinda“ nebuvo įpareigota įrengti trūkstamus valymo įrenginius ir valyti lietaus nuotekas tuose Vilniaus miesto savivaldybės jai perduotuose eksploatuoti lietaus nuotekų tinkluose, kuriuose valymo įrenginiai nebuvo įrengti. 2005 m. gegužės 5 d. UAB „Grinda“ buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. 4.7.V-02-86, galiojantis iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tarp TIPK leidimo 2.2 punkte nurodytų UAB „Grinda“ veiklos rūšių yra nurodytas lietaus nuotekyno ir valymo įrenginių eksploatavimas. TIPK leidimo 2.2 punkte toliau paaiškinama, kad dalis lietaus nuotekų išleidžiama į atvirus vandens telkinius per valymo įrenginius, kurių kol kas yra tik treji ir jie lietaus nuotekas gali apvalyti tik nuo 7-8 proc. miesto teritorijos. TIPK leidimo 6 p. nustatyta, kad ūkinė veikla turi būti vykdoma ir kontroliuojama, laikantis šiame leidime nustatytų sąlygų. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie TIPK leidimo punktai turi būti taikomi ir aiškinami sistemiškai ir TIPK leidime nurodomi reikalavimai į aplinką išmetamų nuotekų sudėčiai taikytini tik UAB „Grinda“ eksploatuojamų lietaus nuotekų tinklų, kuriuose yra įrengti nuotekų valymo įrenginiai, atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole pažymėta, kad institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas paaiškino, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nustatyta, kad būtų buvę pažeisti technologiniai reikalavimai (b. l. 48). Kadangi remiantis bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog UAB „Grinda“ būtų pažeidusi savo sutartines pareigas prižiūrėdama ir eksploatuodama lietaus nuotekų tinklus, kuriuose nėra įrengtų nuotekų valymo įrenginių, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Grinda“ galėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei su nuotekomis išleidžiamų teršalų kiekis viršytų TIPK leidime nurodytus leistinus normatyvus tuose jos eksploatuojamuose lietaus nuotekų tinkluose, kuriuose yra įrengti valymo įrenginiai, t. y. kur egzistuoja galimybė išvalyti nuotekas taip, kad teršalai nuotekose neviršytų TIPK leidime nurodytų normatyvų. Byloje neginčijamai konstatuota, kad padidintas teršalų kiekis rastas lietaus nuotekų išleistuvuose Nr. 22 ir 25, kurie, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pagal projektą neturi teršalų valymo ar sulaikymo įrengimų. Šie duomenys byloje paneigti ar užginčyti nebuvo. TIPK leidimo 4 punkte nurodoma leidimo sąlyga, pagal kurią priemonės nuotekų ištekėjimui uždaryti turi būti įrengtos tik naujai statomiems objektams, tuo tarpu jau esamiems objektams privaloma įranga nuotekų ištekėjimui sulaikyti nėra numatyta. Teisinių santykių atsiradimo metu galiojusių Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 687 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti 15 punkte buvo nurodoma, kad esami išleistuvai privalo turėti nuotekų tvarkymo sistemos uždarymo priemones tik nuo 2008 m. Taigi nesant ir neprivalant būti atitinkamoms techninėms priemonėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vadovaujama bendrovė neturėjo techninių galimybių sulaikyti ištekančias užterštas nuotekas. Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra kaltės. Remdamasi išvardytomis aplinkybėmis, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Grinda“ neturėjo galimybės užtikrinti, kad į aplinką per jai eksploatuoti perduotus lietaus nuotekų tinklus, kuriuose neįrengti valymo įrenginiai, patektų tik tinkamai išvalytos, TIPK leidime nurodytas sąlygas atitinkančios nuotekos. Byla nutrauktina, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartį, Vilniaus Regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.