- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- I-1098-0764/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Egidija Smalakienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB „Leidykla Lilita“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės
- Advokatai
- Dalius Balceris
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Daliui Balceriui, atsakovės atstovei Gražinai Beliant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Leidykla Lilita“ skundą atsakovei Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie LR Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Leidykla Lilita“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 3-9) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – Tarnyba, atsakovė) 2008-12-29 nutarimą Nr. 3K08/318 (toliau – Nutarimas) arba, jeigu teismas, įvertinęs visas aplinkybes nuspręstų, kad pareiškėja pažeidė LR alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) alkoholio reklamos draudimus, skirti mažesnę piniginę baudą nei numatyta Tarnybos Nutarime.
Paaiškino, kad Nutarimu atsakovė pareiškėjai paskyrė 10 000 Lt baudą už Įstatymo 29 str. 1 d. 7 p. ir 11 p. pažeidimus. Nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad Tarnyba nustatė, jog pareiškėja žurnalo „FHM“ 2008 m. (Nr. 56) 96 ir 98-99 psl. paskelbė draudžiamą alkoholio reklamą ir padarė išvadą, kad pateikta informacija yra siejanti alkoholio vartojimą su raminančiomis, gydomosiomis savybėmis bei pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Mano, kad Tarnyba neatsižvelgė į įmonės raštu pateiktus paaiškinimus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą Nutarimą. Tvirtino, kad pareiškėjai nebuvo pateikti visi įrodymai, kuriais remiantis Tarnyba grindžia Nutarimo pagrįstumą. Tarnyba nepateikė pareiškėjai jokių įrodymų, kad pareiškėjos publikacijose esanti informacija apie imbierinį alų atitinka alkoholinio alaus apibūdinimus ir laikytina būtent alkoholinio imbierinio alus reklama. Pareiškėjai to nežinant, ji bylos nagrinėjimo Tarnyboje metu negalėjo pateikti argumentų dėl imbierinio alaus klasifikacijos pagal Kombinuotą nomenklatūrą (kodas 2206) ir jo priskyrimo alkoholinių gėrimų kategorijai. Tarnyba taip pat nepateikė įrodymų, kad kita žurnalo „FHM“ 2008 m. (Nr. 56) 96 psl. pateikta informacija kvalifikuotina kaip prieštaraujanti LR visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 p. ir LR reklamos įstatymo 2 str. 4 d. bei laikytina klaidinančia reklama. Pažymėjo, kad Tarnybos argumentai, jog imbierinis alus gali būti priskiriamas tik alkoholinių gėrimų kategorijai, kad pareiškėjos veiksmai prieštarauja LR visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 p. ir LR reklamos įstatymo 2 str. 4 d., pareiškėjai tapo žinomi tik priėmus Nutarimą. Mano, kad tokiais veiksmais Tarnyba pažeidė pareiškėjos teisę į gynybą. Tvirtino, kad Nutarimas prieštarauja LR viešojo administravimo įstatyme numatytiems įstatymo viršenybės, objektyvumo principams ir 8 str. 1 d., todėl turi būti panaikintas. Tarnyba Nutarime jos laisvu pasirinkimu cituoja tik dalį žurnalo „FHM“ 2008 m. (Nr.56) 96 psl. paskelbtos publikacijos ir konstatuoja, kad nurodyta informacija yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su raminančiomis, gydomosiomis savybėmis, bei pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Pabrėžė, kad visas „FHM“ 2008 m.(Nr. 56) 96 psl. publikacijos tekstas yra skirtas pateikti skaitytojui informaciją apie žinomas priemones, kurios gali sumažinti pagirių sindromą. Tarnybos išvada Nutarime, kad vien žodžių junginio „imbierinis alus“ vartojimas „FHM“ 2008 m. (Nr. 56) 96 psl. publikacijoje savaime reiškia, kad pateikiama informacija apie alkoholinį alų, negali būti laikoma pagrįsta. Remiantis Nutarime nurodyta 2002-08-30 Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta alkoholinių gėrimų grupių, pogrupių ir (ar) kategorijų klasifikacija, negalima laikyti, kad imbierinis alus visais atvejais yra tik alkoholinis gėrimas. Žurnalo „FHM“ 2008 m. (Nr. 56) publikacijose nėra paskelbta jokio imbierinio alaus butelio, pažymėto alkoholinio alaus prekių ženklu, kitų vaizdų, kurie leistų pagrįstai tvirtinti, kad informacija skelbiama apie alkoholinį gėrimą-imbierinį alų. Visa tai patvirtina, kad pareiškėja nesiekė ir neturi jokių interesų reklamuoti alkoholinį imbierinį alų. Vertina, kad žurnalo „FHM“ 2008 (Nr. 56) 96 psl. ir 97 psl. paskelbta informacija negali būti laikoma reklama, nes publikacijoje nėra jokios informacijos apie alkoholinius gėrimus, kuri galėtų skatinti įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat mano, kad informaciją apie aperityvus „Akashi-Tai Honjozo Gensu“, „Campari Bitter“ bei nurodytos šių gėrimų kainos yra teisinga ir negali būti paneigiama vien subjektyvia Tarnybos nuomone, kaip neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Teigė, kad nurodytų gėrimų aprašymai, nesant LR Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarime nurodytų pagrindinių reklamos požymių bei jokių įrodymų, kad pareiškėjai kokiu nors būdu yra atsilyginta už reklamą ar gauta kita pareiškėjos materialinė nauda (pelno didinimas, prekių ženklo reklama, bandymas įsitvirtinti rinkoje) negali būti laikoma alkoholinių gėrimų reklama. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymas ir Tarnybos nuostatai nesuteikia teisės Tarnybai vertinti visuomenė informavimo priemonėse paskelbtos informacijos (reklamos) klaidinamo pobūdžio, todėl Nutarimas laikytinas nepagrįstu. Nutarime nurodytose publikacijų dalyse pareiškėja nėra pateikusi jokios neteisingos informacijos apie alkoholinius gėrimus. Nurodytos publikacijos turi būti vertinamos kaip vientisas tekstas ir skaitomos bendrame visos informacijos kontekste. Nesant „FHM“ 2008 m. (Nr. 56) 96 ir 98-99 psl. paskelbtoje informacijoje jokių komercinių požymių, kurie būtų susiję su pareiškėjos ūkine, finansine veikla, kuria būtų siekiama skatinti įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus, todėl Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad tokia informacija apie alkoholinis gėrimus gali būti laikoma alkoholinių gėrimų reklama. Pareiškėjos veiksmai, paskelbus ginčijamas publikacijas, negalėjo sukelti žalingų pasekmių, nuostolių ar padaryti žalos. Tarnyba vertino tik vieną lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėja neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma tyrimui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad publikacijos „FHM“ 2008 m. 96-97 ir 98-99 psl. negalėjo objektyviai sukelti jokių žalingų pasekmių, nuostolių ar žalos kokiems nors asmenims, kad pareiškėja netrukdė ir prisidėjo prie Tarnybos tyrimo, teismui nusprendus, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo reikalavimus, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, prašė teismo paskirti pareiškėjai mažesne piniginę baudą nei nustatyta minimali piniginė bauda
Atsakovė Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Leidykla Lilita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 29-33) nurodė, kad pareiškėjai buvo taikytos ekonominės sankcijos už Įstatymo 29 str. 1 d. 7 p., 11 p. pažeidimus, nes jai priklausančiame žurnale „FHM“ pateikė draudžiamą alkoholinių gėrimų reklamą. Tvirtino, kad pareiškėja pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, t. y. pateikė tiek rašytinį, tiek žodinį paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, todėl daro išvadą, kad pareiškėja suprato jai inkriminuojamos veikos pobūdį. Protokole buvo nurodyta visa Įstatymo pažeidimo faktinė situacija, kiti atsakovės tyrimo metu surinkti duomenys, todėl pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti argumentus. Pareiškėja dalyvavo bylos nagrinėjime Tarnyboje, teikė paaiškinimus, todėl jokios jos procesinės teisės pažeistos nebuvo. Pareiškėja prieš nagrinėjant bylą Tarnyboje, buvo susipažinusi, kad atsakovės vertinimu reklaminės frazės „imbierinis alus ... tavo žiniai, yra tiesiog nealkoholinis limonadas, apramina suaudrintą skrandžio gleivinę ... ir galvos skausmą jis malšina, ne ką blogiau“; „Imbierinis alus ne tik nuramina alkoholio suerzintą skrandžio gleivinę, bet ir malšina galvos skausmą“ yra alkoholio reklama. Pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai, jog imbierinis alus nėra alkoholinis gėrimas, todėl nepažeidžia Įstatymo nuostatų, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatyme nurodyta, kad alkoholiniai gėrimai yra gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento). Ginčo atveju „imbierinis alus“ suponuoja išvadą, kad tai yra alkoholinis gėrimas, nes paprastai, jeigu gėrimas nėra alkoholinis, yra nurodoma, kad tai nealkoholinis alus, ar nealkoholinis putojantis vynas ir pan. Žodis „alus“, jei šalia nėra prierašo „nealkoholinis“, vidutiniam vartotojui yra siejamas su alkoholiniu gėrimu. Pabrėžė, kad nagrinėjamo pažeidimo sudėčiai pakanka, kad pačiame žurnalo straipsnyje yra pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, būdama pakankamai apdairi, pati turėjo pasidomėti kokiai alkoholinių gėrimų grupei priklauso imbierinis alus, o ne teigti, kad atsakovė jai nesuteikė informacijos. Mano, kad netikslinga teigti, jog imbierinis alus yra tiesiog nealkoholinis gėrimas, nes vartotojas yra klaidinamas dėl tikrųjų tokio gėrimo savybių, kurios iš tikrųjų daro žalingą poveikį žmogaus organizmui. Informacija, siejanti alkoholinio gėrimo vartojimą su raminančiomis, gydomosiomis savybėmis, yra neteisinga ir klaidinanti. Pareiškėjos argumentai, kad iš paskelbtų straipsnių ji negavo komercinės naudos, jos veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tam, jog informacija būtų kvalifikuota kaip reklama, nebūtina, kad ji būtų kieno nors užsakyta arba apmokėta. Taigi, pareiškėja pažeidė Įstatymą. Žurnale „FHM“ nurodyti teiginiai apie alkoholio vartojimo naudingumą žmogaus organizmui draudžiamu būdu skatina jo įsigijimą ir vartojimą. Pareiškėja neigia nustatytą faktą, kad cituojamose frazėse pateikta neteisinga ir (ar) klaidinanti reklama, tačiau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pateiktą informaciją laikyti teisinga ir neklaidinančia vartotojų. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad nustatant reklamos faktą nebūtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp alkoholinio gėrimo vartojimo ir konkretaus jos sukelto poveikio, užtenka, kad informacija apie alkoholinį gėrimą būtų pateikta tokia forma, kad potencialaus pirkėjo ar vartotojo sąmonėje susiformuotų kodas „alkoholis“ – fizinė, psichinė sveikata, išeitis, stimulas“. Akcentavo, kad Nutarimas už Įstatymo 29 str. 1 d. 7 p., 11 p. pažeidimus buvo priimtas neviršijant atsakovės kompetencijos, nes Įstatymo 34 str. 14 d. suteikia teisę tirti, nagrinėti ir priimi nutarimus dėl Įstatymo pažeidimų. Atsakovė, priimdama Nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, atsakovė savo kompetencijos ribose skyrė minimalią baudą, paskirta bauda nėra per griežta ar neadekvati padarytam pažeidimui. Nutarime konstatuota, kad „įmonė Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, tai laikytina lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgiama mažinant baudos dydį nuo baudos vidurkio 30 000 iki minimumo“.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, taip pat proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas tenkintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 3K08/318 paskirta 10 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 11 punkto pažeidimus (b. l. 10-12).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2008 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 3K08/318 pagrįstumo bei teisėtumo ir pareiškėjai paskirtosios baudos dydžio.
Bylos duomenys tvirtina, kad VTAKT prie LRV 2008-12-10 pranešimu Nr. 3S-2541 ir 2008-12-18 pakartotiniu pranešimu Nr. 3S-2588 pareiškėją informavo, jog tarnyba nustatė, kad pareiškėjai priklausančiame žurnale „For him magazine“ pateikta draudžiama alkoholinių gėrimų reklama: - žurnalo 96 psl. Straipsnyje „Sugrįžk o gyvenime...“ 8 skiltis pavadinta „Imbierinis alus...tavo žiniai, yra tiesiog nealkoholinis limonadas, apramina suaudrintą skrandžio gleivinę...ir galvos skausmą jis malšina ne ką blogiau“; žurnalo 97 psl. Pavaizduota stiklinė gėrimo, puslapio viršuje šone užrašyta „Būtina sveikata“, šalia stiklinės apačioje užrašyta „Imbierinis alus ne tik nuramina alkoholio suerzintą skrandžio gleivinę, bet ir ma;šina galvos skausmą“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su raminančiomis, gydomosiomis savybėmis bei pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 7 p., 11 p. reikalavimų pažeidimas); - žurnalo 98-99 psl. Straipsnyje „kartu su maistu/ Ko gurktelėti prieš valgį, o ko – po jo...“ pristatomi alkoholiniai gėrimai, pavaizduoti apraižomų alkoholinių gėrimų buteliai. Straipsnyje teigiama, kad „tradicinis japoniškas ryžių vynas („AkashiTai Honjozo Genshu“)...puikiai žadina apetitą“, „Aperityvo (itališko vyno „Prosecco Valdobibiadene Brut Jeio Bisol“) misija – prabudinti tavo skonio receptorius ir užburti apetitą pietums“, „šis vynas) ištaigingai kutena gerklę“, „(trauktinė „Campari Bitter“)...apetitą sukels“. Tai yra alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis savybėmis bei pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 7 p., 11 p. reikalavimų pažeidimas); „nuo pirmo (romo „La Mauny Millesime Rhum 1995“) gurkšnio prarasi žadą“, „tobula tekila (Tapatio Anejo) yra taip įmantriai brandinta, kad norisi pačiam pavirsti kirminu ir joje užsikonservuoti“ tai yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (AKĮ 29 str. 1 d. 11 p. reikalavimo pažeidimas) (b. l. 21-22, 35-36).
Tarnyba, 2008-12-10 protokolu Nr. 305 suformulavo pareiškėjai kaltinimus, paminėtus 2008-12-10 pranešime Nr. 3S-2541 ir 2008-12-18 pakartotiniame pranešime Nr. 3S-2588 bei konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 7 p., 11 p. ir skundžiamu nutarimu paskyrė pareiškėjai 10000 Lt piniginę baudą (b. l. 41, 10-12).
Alkoholio kontrolės įstatymo (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi 2008-10-14 įstatymo Nr. I-857 redakcija) 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.
To paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: 1) skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; 2) kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; 3) kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; 4) siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; 5) siejanti alkoholio vartojimą su vairavimu; 6) siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; 8) siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; 9) palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą; 10) pateikianti didesnę tūrinę etilo alkoholio koncentraciją kaip alkoholinių gėrimų privalumą; 11) pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki dešimties tūkstančių litų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per penkerius metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų bauda.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 8 d.).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio nuostatų aiškinimo bei taikymo praktika Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atitinkamų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimas, o ši įstatymo nuostata suformuluota absoliutaus draudimo pavidalu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1171/2006 UAB „Stilsena“ vs. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės)
Teismas, įvertinęs pareiškėjai priklausančiame žurnale „For him magazine“ 96 psl. ir 98-99 psl. pateiktą informaciją apie atitinkamus gėrimus, mano, kad tarnyba teisingai vertino šios informacijos turinio atitikimą Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 dalyje pateiktai alkoholio reklamos sąvokai ir pagrįstai pripažino, jog tai alkoholinių gėrimų reklama.
Pareiškėjas skunde teigia, kad imbierinis alus nėra alkoholinis gėrimas bei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip daiktinį įrodymą pateikė šio alaus butelį (žr. teismo posėdžio protokolą). Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str., alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento). Teismas, apžiūrėjęs posėdžio metu pateiktą imbierinio alaus butelį, nustatė, kad jo etiketėje nėra nurodyta, jog tai bealkoholinis alus ar, kaip teigia pareiškėja, limonadas, be to, ir pareiškėjai priklausančiame žurnale „For him magazine“ pateiktoje informacijoje nenurodyta, jog tai nealkoholinis alus ar limonadas. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam priklausančiame žurnale nėra atvaizduotas imbierinio alaus butelis, iš kurio etiketės galima būtų spręsti, jog tai alkoholinis gėrimas. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad vien tik iš pateiktos informacijos turinio, t. y. vertinant pateiktosios informacijos apie imbierinį alų pobūdį, matyti, kad ji atitinka alkoholinio gėrimo apibūdinimą ir jo reklamą, todėl teismo manymu, šie pareiškėjos argumentas atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde dėsto, kad tarnyba nepateikė pareiškėjai įrodymų, dėl jai pranešime ir protokole suformuluotų kaltinimų t y. kodėl imbierinį alų tarnyba laiko alkoholiniu gėrimu. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, mano, jog tarnyba pakankamai aiškiai ir suprantamai išdėstė pareiškėjos veikos kvalifikavimo pagrindimą. Skundžiamame nutarime išsamiai nurodyta, kodėl pareiškėjo veika tarnybos kvalifikuotina kaip alkoholinių gėrimų reklama, be to, tai nuosekliai pagrįsta teisės aktais.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, jog tarnybos nuostatai nesuteikia teisės tarnybai vertinti visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos informacijos klaidinamo pobūdžio. Teismas pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 14 d. aiškiai reglamentuoja, kad baudas už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimus skiria Tarnyba ir savivaldybių institucijos (už išorinės reklamos draudimo pažeidimus), todėl darytina išvada, kad tarnyba turi teisę tirti, nustatyti, vertinti kvalifikuoti anksčiau paminėtame straipsnyje nurodytas veikas bei skirti atitinkamas baudas.
Pareiškėja skunde prašo įvertinti visas jos veiką lengvinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, bei pareiškėjos teisinę padėtį lengvinančias aplinkybes ( pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė) bei atsižvelgdama į pareiškėjos vykdomos veiklos nuostolingumą(b. l. 17) ir bendrą ekonominę situaciją šalyje, sprendžia, kad paskirtos sankcijos žemutinė riba yra pakankamai griežta ir, vadovaudamasi teisingumo, protingumo kriterijais, konstatuoja, jog yra pagrindas pareiškėjai paskirtą minimalią baudą sumažinti ir skirti pareiškėjai 3000 Lt baudą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, ginčijamas 2008-12-29 nutarimas Nr. 3K08/318 Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į ankščiau teismo išdėstytą poziciją, skundžiamas nutarimas keistinas, ir vietoje paskirtosios 10000 Lt piniginės baudas, paskiriant pareiškėjai 3000 Lt piniginę baudą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str., Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 4 d., 29 str. 1 d., 34 str. 6-7 d.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Leidykla Lilita““ skundą patenkinti iš dalies.
Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-12-29 nutarimą Nr. 3K08/318 Taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pakeisti ir vietoje paskirtosios 10000 Lt piniginės baudos, paskirti pareiškėjai UAB „Leidykla Lilita“ 3000 Lt piniginę baudą.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.