Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Joniškėlio mstl., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs vidurinį mokslą, gyvenantis Pasvalio r., (duomenys neskelbtini), besimokinantis (duomenys neskelbtini) kolegijoje, neteistas kaltinamas pagal LR BK 138 str.1 d.,284 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis B. Š. padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą:

2011m. liepos 23 d., apie 23 val. 15 min., B. Š., Pasvalio rajone Joniškėlio miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame miesto sode, Joniškėlio miesto šventės metu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia sudavė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentėjusiajam B. S. į veidą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiu.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Kaltinamasis B. Š. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Teisiamojo posėdžio metu B. Š. parodė, kad mažai ką pamena. Šventėje vykusiose muštynėse beveik nedalyvavo. Jį laikiusi B., kad nesiveltų į konfliktą. Nuo muštynių vietos stovėjęs gal už 5 metrų. Kai pradėjo kabinėtis prie Ž. V., buvusio greta šokių aikštelės, nuėjęs prie jo. Įvyko susistumdymas. Buvo sumuštas ir su Ž. V. pasitraukė. Susiradę draugų ir tuomet vėl prasidėjo muštynės. Po muštynių nevietiniai ėjo lik mašinos. Su draugu juos sekė, kad pažiūrėti su kokia mašina išvažiuoja. Akmens į juos nemetęs, nors turėjo pasiėmęs patikusį akmenį, kad parsinešti į namus. Ikiteisminio tyrimo metu sakęs tiesą. Liudytojai ir nukentėjusieji davė neteisingus parodymus. Policijos pareigūno parodymai gal ir teisingi. Nukentėjusysis B. S. jį apkalba, norėdamas gauti pinigų. Nei jo, nei jo žmonos nepažinojęs. Pas nukentėjusįjį B. S. nuvyko norėdamas sužinoti kodėl pastarasis parašė pareiškimą policijai ir jį apkaltino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju B. Š. parodė, kad 2011-07-23 buvo Joniškėlio miestelyje įvykusioje miesto šventėje su draugais, gyvenančiais Joniškėlyje. Alkoholinių gėrimų priešingai nei jo draugai, nevartojo, nes vairavo automobilį. Pasibaigus fejerverkams, sugrįžo į miesto sodo šokių aikštelę. Pamatė, kad Ž. V. muša keturi ar penki jam nepažįstami jaunuoliai prie eilėmis sustatytų suoliukų ir nuėjo jo ginti. Bandydamas juos išskirti, tačiau smūgių niekam nesudavė. Jam pačiam du jaunuoliai sudavė po smūgį ir jis atsitraukęs. Ž. V. liko gulėti ant žemės. Pajuto, kad jį apkabino B. ir laikė, sakydama nesikišti. Matė, kad link jaunuolių, mušusių Ž. V., bėga daug žmonių ir prasidėjo muštynės. Kas mušėsi, nematė, buvo tamsu. B. jį laikiusi per visas muštynes. Matė, kad policininkai ir kai kurios moterys bandė sutramdyti besimušančius. Pamatęs, kad tie keturi ar penki jaunuoliai atsistojo už griovio ir nuėjo link jų, norėdamas išsiaiškinti dėl ko viskas įvyko. Jie pasakė, „ko čia, ereli, nori“ ir sudavė porą smūgių į veidą. Nuo suduotų smūgių parkrito, pajuto spyrį į nosį ir spyrius į šonus. Po to jaunuoliai nuėjo. Jautęs, kad iš nosies bėga kraujas. Tai matė V. S., K. B.. Jis su M. P. ėjo jiems iš paskos ir matė, kad jaunuoliai ėjo miesto centro link, įsėdo į sidabrinės spalvos mašiną BMW ir išvažiavo. Dėl sumušimo į medikus nesikreipęs. Po mėnesio nuvyko pas vieną iš jaunuolių pasiaiškinti, dėl Joniškėlio šventėje įvykusių muštynių, paklausti kodėl kaltina dėl padaryto nosies lūžio. Pamatęs jaunuolį, atpažino, kad jis buvo vienas iš tų, kuris šventėje muštynių metu mušė Ž. V. (1t., b.l. 97-99, 101)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis B. S. parodė, kad kaltinamojo B. Š. iki incidento Joniškėlio šventėje, nepažinojo. Tą dieną su žmona G. S., broliu P. S., A. Š. ir A. B. atvyko į šventę Joniškėlio mieste. Buvo leidžiami fejerverkai. Pažiūrėję, nuėjo į aikštę parkelyje. A. Š., žmona G. S., P. S. atsisėdo ant suoliuko , o jis su A. B. nuėjo iki „kebabinės“ nupirkti maisto. Belaukiant eilėje, atbėgo žmona ir pasakė, kad prie brolio ir A. Š. kabinėjasi kažkokie jaunuoliai. Manė, kad tuo viskas užsibaigs ir grįžo prie kebabinės. Tačiau, praėjus kelioms minutėms, pamatė, kad jau vyksta muštynės. Su A. B. nubėgęs skirti. Pakėlęs brolį P. S., kuris nugriuvo ir vėl kėlėsi. Vyko susistumdymas. Kiek aprimus, jaunuoliai vėl puolė, tik jų buvo jau daugiau. Visi pasitraukė į tamsesnį kampą. Staiga iš dešinio šono kažkas sudavė kietu daiktu. Pasilenkęs, sukniubęs, susiėmęs už nosies. Iš nosies pasileido kraujas. Atsisukęs į kairę, pamatė tą patį veidą, kaip vėliau išsiaiškino-B. Š.. Tuo metu priėjusi socialinė darbuotoja padavė servetėlių, kad nusivalyti kraują ir takeliais palydėjo iki automobilio. Sėdant į automobilį dar kažkas metė akmenį, bet nepataikė. Nuvykę į ligoninę. Buvo nustatyta, kad „sutrupinta“ nosies pertvara. Buvo atlikta operacija. Praėjus savaitei ar daugiau į namus atvyko B. Š. su motina, kad atsiprašyti. Siūlė susitaikyti, klausė kiek skolingas. Dėl žalos atlyginimo su juo nesiderėjęs, pasakė, kad ieškinys jau pareikštas. B. Š. paliko telefono numerį. Jo motina prašė skambinti, žadėjo atlyginti, nenorėjo teismų. Po to viskas nutilo. Dėl sužalojimo gydėsi apie mėnesį, buvo sutinęs, ilgai jautė skausmą, į nosį buvo sukišti tamponai, procedūros buvo skausmingos. Dėl patirtos traumos prašo iš kaltinamojo priteisti 8 tūkstančius litų neturtinei žalai atlytinti. Tai žala susijusi su skausmu dėl traumos, nepatogumais kvėpuojant, bendraujant su šeima, vaiku, vykusių vaiko krikštynų metu jautė nepatogumus.

Liudytoja G. S. parodė, kad minimą dieną atvykę į Joniškėlio šventę. Po fejerverkų atsistojo prie suoliukų, kur vyko diskoteka. Vyras su A. nuėjo pirkti kebabų, o ji pasilikusi su P. S. ir A. Š.. Tuo metu priėjo du neblaivūs negeranoriškai jų atžvilgiu nusiteikę vaikinai. Vienas jų buvo B. Š.. Pradėjo klausinėti iš kur ir kodėl atvyko. Nubėgusi pakviesti vyrą. Kai su juo grįžo, vaikinų jau nebebuvo. Vyras vėl nuėjo paimti maisto. Tačiau jiems nespėjus paimti maistą, atėjo grupė jaunuolių ir prasidėjo muštynės. Išskyrė policija. Muštynės tai aprimdavo, tai vėl prasidėdavo. Galiausiai pamatė, kad vyras visas kruvinas. Sakė, kad greičiausia jam sulaužė nosį. Prie jų priėjo socialinė darbuotoja ir pasisiūlė nuvesti prie automobilio. Pamačiusi link jų atbėgant grupę jaunuolių su akmenimis. Jų tarpe vėl buvo ir B. Š.. Jis metė akmenį, tačiau nepataikė. Vyrą nuvežė į ligoninę, jam buvo daryta operacija. Jautėsi blogai, skaudėjo, trauma sukėlė didelius nepatogumus. B. Š. pavardę jai pasakiusi nepažįstama moteris vykstant muštynėms.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su B. S. ir dar trimis draugais buvo nuvykęs į šventę Joniškėlyje pažiūrėti fejerverkų. Su B. S. nuėjęs pirkti kebabų. Atbėgusi B. S. žmona, pasakė, kad prie jų kažkas kabinėjasi. Kai nuėję pažiūrėti, jau nieko nebuvo. Tačiau greit patys buvo užpulti, sužalotas B. S.. Buvo prietema, matęs, kad B. S. bėga iš nosies kraujas. Kas sudavė, nematė. Užpulti buvo, nes nevietiniai. Turėjo gintis. Juos gynė policininkas ir kitas nukentėjusysis, kuris irgi buvo sužalotas. Socialinė darbuotoja palydėjo iš muštynių vietos. Beeinančius vijosi jaunuoliai, mėtė akmenis. B. S. minėjo, kad į nosies sritį sudavė iš už nugaros, gal su buteliu ar panašiu daiktu. Pats muštynių metu irgi buvo užpultas, parkritęs, B. S. stojo jo ginti. Po įvykio B. S. būsena buvo bloga. Buvo sužalotas ir sutinęs veidas, sunkiai kvėpavo. Dirbti negalėjo, gydėsi. Iki kilusio konflikto buvo išgėrę po vieną bokalą alaus. Galėjo būti, kad gindamasis nuo užpuolimo kam nors ir sudavė.

Liudytojas A. Š. parodė, kad su B. S., P. S., G. S., A. B. buvo nuvykę į Joniškėlyje vykstančią šventę. Draugams nuėjus pavalgyti, pasilikęs prie scenos. Tuo metu priėjo du jaunuoliai ir ėmė kabinėtis žodžiais. Klausė ar linkuviečiai. Tai buvo priekabiavimas žodžiais. Matėsi agresija, bet tokių pasekmių nesitikėjo. Atvykus daugiau jaunuolių, prasidėjo muštynės. Buvo sužalotas B. S., kas jį sužalojo nematė. Muštynės truko 5-10 minučių.

Liudytojas P. S. parodė, kad su broliu B. S., jo žmona G. S., A. Š. buvo Joniškėlio šventėje. Kai A. su broliu išėjo nusipirkti kebabų, priėjo du jaunuoliai ir ėmė kibti, kilo žodinis konfliktas. Jie buvo neblaivūs. Po kelių minučių atėjo būrys jaunuolių ir prasidėjo muštynės. Atbėgo brolis B. S. su A. B.. Vykstant muštynėms, buvo puolami iš visų pusių. Gavo smūgius į šoną. Kaltinamųjų nepažįsta ir neatpažįsta. Juos išskyrė policijos darbuotojai ar rėmėjai. Buvo išvesti iš muštynių vietos, sėdo į automobilį ir važiavo į ligoninę, nes broliui buvo sulaužyta nosis. Brolis minėjo, kad nosį jam sulaužė Š..

Liudytojas S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nusikaltimo aplinkybes geriau prisiminė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, t.y. po įvykio ir prašo teismą jais remtis. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad 2011-07-23 kartu su patruliu T. A. dirbo Joniškėlio mieste vykusioje šventėje. Šventės metu pasibaigus fejerverkams, po 23 valandos, S. G. pasakė, kad miesto sode vyksta neramumai, kad gali įvykti muštynės. Kai su ja nuėjo į miesto sodą, pamatė, kad tarp suoliukų ir stalų, ant pievos vyksta muštynės. Vietinis jaunimas mušė jam nepažįstamus, nevietinius vyrus. Susidarė įspūdis, kad vietinis jaunimas, t. y. joniškėliečiai, mušė tuos keturis vyrus, nes tie vyrai nuo jų tik gynėsi. Kažkuris iš tų vyrų gulėjo ant žemės, jį kažkas spardė. Bandęs vietinį jaunimą atskirti nuo mušamų vyrų. Paprašė socialinės darbuotojos S., kad ji juos išvestų iš miesto sodo, kad dar labiau nenukentėtų ir sužinotų jų vardus ir pavardes. Apšvietimas miesto sode buvo menkas ir nurodyti, kas kam sudavė, negali. Viskas įvyko labai greitai. Miesto sode vykusių muštynių metu buvo B. Š., M. P., V. S., vienas iš brolių S., Ž. V.. Jų buvo ir daugiau, bet nebepamena kurie. Pasibaigus muštynėms, kalbėjo su B. Š. ir M. P.. Ant jų akivaizdžių smurto žymių, nesimatė. Tik vieno iš jų buvo kruvini marškinėliai. Tačiau, kad jiems būtų bėgęs kraujas, nesimatė. B. Š. ir M. P. aiškino, kad muštynėse nedalyvavo (b.b.1t. 82-83 l.)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. prašo teismo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes įvykis buvo senai ir įvykio detalių nepamena.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, parodė, kad 2011-07-23 su šeima buvo Joniškėlio miesto šventėje. Prieš 23 val. prie Mažupės upės buvo leidžiami fejerverkai. Po fejerverkų su žmona D. sugrįžo į miesto sodą, kur tęsėsi šventė. Kai atėjo į sodą, grojo muzika, žmonės šoko šokių aikštelėje. Stovėjęs prie suoliukų. Pastebėjo, kad prie suoliukų stovi visiškai nematyti trys vyrukai ir viena jauna moteris. Tuo metu dėl kažkokios priežasties muzika nebegrojo muzika ir jie apie tai kalbėjo. Po to iš tų nepažįstamų atsiskyrė du jaunuoliai. Girdėjo sakant, kad eina užsisakyti kebabų. Mergina ir dar vienas jaunuolis liko sėdėti ant suoliukų. Tuomet pamatė, kad link merginos ir vaikino nueina B. Š. su savo draugais. Netrukus pamatė, kaip B. Š. suduoda smūgį ranka jaunuoliui, kuris buvo likęs sėdėti su mergina. Tada tas jaunuolis šūktelėjo ir nuo kebabinės atbėgo kiti du jaunuoliai, kurie buvo nuėję užsisakyti kebabų. Prasidėjo muštynės. Policijos pareigūnas S. L. bandė išskirti. Vieną nepažįstamą jaunuolį joniškėliečiai spardė. Praėjus kelioms minutėms, pasigirdo triukšmas, vėl kilo muštynės tarp tų nepažįstamų jaunuolių ir vietinio jaunimo. Tuomet buvo žymiai buvo daugiau vietinių jaunuolių. Muštynės vyko arčiau griovio, prie krūmų, kur nebuvo jokio apšvietimo. Nuėjo į pagalbą tiems jaunuoliams, nes vietinis jaunimas juos užsipuolė be jokio reikalo. Nematė, kad jie būtų konfliktavę su vietiniais. Jie net negalėjo spėti to padaryti. Juos pamatė tik po fejerverkų, anksčiau šventės metu šių jaunuolių nepastebėjo. Pribėgęs prie vieno joniškėliečio, bandė jį atitraukti nuo mušamo nepažįstamo jaunuolio ir tada pajuto vieną smūgį į veidą, pataikė į žandikaulį. Atsisukus pasižiūrėti, kas sudavė tą smūgį, spyrė į veidą. Už nugaros stovėjęs M. S. atitraukė Ž. V., sakydamas, ką „tu čia, Tilvikai, darai, kam vietinį muši?“ Smūgius sudavė Ž. V.. Su žmona ir sūnumi iš karto išvažiavo į Pasvalio ligoninės priėmimo skyrių, nes suprato, kad lūžo žandikaulis. Skyriuje susitiko vieną iš tų jaunuolių, kuris buvo sumuštas šventės metu. Jam buvo lūžusi nosis. Praėjus kelioms savaitėms, į namus atėjo Ž. V., kuris atsiprašė, bandė išsiaiškinti, kaip viskas įvyko, norėjo atlyginti žalą. Tačiau iki šiol jokios žalos neatlygino. (b.b.1t. 14-18 l.)

Liudytoja apklausta S. G. parodė, kad dirba Joniškėlio apylinkių seniūnijos socialine darbuotoja. Buvo minimoje šventėje. Muštynių pradžios nematė ir nežino jų kilimo priežasties. Šventėje netoli jos buvo partrenktas žmogus, jį spardė, mušė. Su kolege B. B. bandė apginti parverstą žmogų, šaukusi „nemuškit žmogaus“. Buvo dvi grupės, vieni traukėsi, kiti puolė. Puolami buvo nevietiniai žmonės. Buvo tamsu. Policijos nuovados pareigūnas paprašė nevietinius išvesti. Pareigūnas bandė sulaikyti puolančius. Moterį ir nevietinius vyrus palydėjusi iki jų automobilio. Ėję apšviestom gatvėm, kad neužpultų. Vienas iš jų buvo kruvinas. Davusi popierinį rankšluostį. Jie atrodė taikūs, eidami kalbėjo, kad nesitikėjo, jog atvažiavę pasižiūrėti fejerverkų gali gauti. Nukentėjusiojo mašina stovėjo Vytauto gatvėje, prieš Carito valgyklėlę. Kai jie sulipo į automobilį, pamačiusi B. Š., kuris kažką pasiėmė į rankas, užsidėjo kapišoną, apsisuko ir metė akmenį į pravažiuojančią nukentėjusio automašiną, bet nepataikė. Atpažįstanti salėje sėdintį nukentėjusį B. S..

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. B. parodė, kad buvo šventėje. Prasidėjus muštynėms prie pat jos kojų nukrito K.. Apsidairiusi ir pamačiusi, kad kiek tolėliau stumdomasi. Nuėjusi pažiūrėti. Pamačiau B. Š.. Paklaususi „Benai, ką tu čia veiki?“. Jis atsakė „muša Joniškėlį“. Liepusi nesikišti, nes bus problemų. Jis atsakė: „teta ir jūs nesikiškit“. Kol kalbėjosi, laikė B Š. už rankos. Priėjus dukrai išėjusios. Nepastebėjusi ar B. Š. buvo neblaivus.

Liudytoja B. B. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kur nurodė, kad B. Š. liepusi ramintis, minėjusi jo pavardę. Benas užsidėjo gobtuvą ant galvos, bet jam pasakiusi, kad nesislėptų, jog žino, kad jis B. Š.. Smurto žymių ant jo nemačiusi. Jis pasakęs, kad „Joniškėliui niekas nevadovaus ar neskriaus“. Ar ji B. paleido, ar jis pats ištruko, nebeatsimena. Tačiau B. prie jos nebebuvo. Kur jis nuėjo, nebematė. Muštynės vyko toliau (b.b.1t. 71-72 l.).

Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. P. prašo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjus nuo įvykio daug laiko aplinkybių gerai nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011 metų liepos mėnesio pabaigoje, su draugais buvo Joniškėlio miesto šventėje. Prieš 23 val. jis su draugu M. K. išėjo žiūrėti fejerverkų. Grįžę atgal į miesto sodą, nusipirko alaus. Nuėjo iki estrados pasižiūrėti, kas nutiko, kad nebegroja muzika. Sužinojo, kad kažkas sudavė didžėjui ir jis nebesutiko toliau reguliuoti muzikos. Tuo metu kažkas atbėgęs prie estrados pasakė, kad muša Ž. V.. Kas tai pasakė, nepamena. Atsisukę atgal pamatė, kad prie sustatytų suoliukų yra daug žmonių, kad vyksta muštynės. Jam bėgant į tą pusę, kažkas sudavė smūgį į galvą, nuo kurio parkrito ant žemės. Paskui jį kažkas pradėjo spardyti. Dėl suduotų smūgių niekam pretenzijų nereiškia. Matė, kad vietinis jaunimas mušasi su nepažįstamais vyrais. Kiek kuris kam sudavė negali išskirti, nes ta vieta nebuvo apšviesta, jau buvo tamsus metas, tik iš viso to sambrūzdžio suprato, kad vietiniai susimušė su nevietiniais. Be to, buvo išgėręs alaus, todėl ne viską gerai ir pamena. Beieškant pamestos rankinės, priėjo B. Š.. Nesimatė, kad jis būtų buvęs sumuštas ar jam būtų bėgęs kraujas. Pamatė, kad iš miesto sodo išeina nepažįstami vyrai. Tuomet su B. nusprendė juos pasekti, kad pažiūrėti su kokiu automobiliu jie išvažiuoja. Vyrai nuėjo iki pat pagrindinės Vytauto gatvės, susėdo į BMW automobilį. Matė, kaip B. pasiėmė trinkelę, tačiau kažkam surikus, kad mestų akmenį, B. tą trinkelę numetė ant žemės, nesitaikydamas į automobilį (b.b.1t.84-85 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. P., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str.1 d.1 p.), parodė, kad 2011 m. liepos mėnesio pabaigoje ji su draugais buvo Joniškėlio miesto šventėje. Pasibaigus fejerverkams, po 23 valandos nutilo muzika. Išgirdo kalbant, kad įvyko konfliktas su didžėjumi dėl leidžiamos muzikos. Netrukus vėl buvo paleista muzika, buvo tęsiami šokiai. Šokių aikštelėje prie jos priėjo B. Š. ir Ž. V.. Žilvinas buvo visiškai girtas, vos pastovėjo ant kojų. Tuomet su B. jį nuvedė ir pasodino ant suoliuko, buvusio arčiau „kebabinės“ ant ratų. Ant kito suoliuko, atokiau nuo Ž., sėdėjo trys nevietiniai vyrai. Kai sugrįžusi į šokių aikštelę, priėjo B. Š. ir pasakė, kad kažkas trenkė Ž. Priėjusi prie Ž., pamatė, jog jam prakirsta oda po akimi, bėgo kraujas. B. prie Ž. nebebuvo. Toje vietoje, kur pirma matė tuos nepažįstamus man vyrus, jų jau nebebuvo. Tačiau tuo pačiu metu, pamatė, kaip žmonės renkasi į vieną vietą ir ten vyksta muštynės. Pamatė, kad ir Ž. ant suoliuko nebėra. Beno taip pat nesimatė. Muštynės buvo didelės, kas su kuo mušėsi, nebebuvo įmanoma įžiūrėti. Kiek truko muštynės negali pasakyti. Paskui prie pat to didelio alpinariumo rato pamatė stovintį Ž. V.. Nesimatė, kad jis būtų buvęs stipriau sumuštas negu buvo pirma. Parvedusi jį namo (b.b.86-87 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju apklaustas V. S., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 str.1 d.1 p.), parodė, kad šių metų liepos mėnesio pabaigoje jis buvo Joniškėlio miestelyje vykusioje miesto šventėje. Po fejerverkų pamatė, kad netoli krūmų, netoli tos vietos kur buvo prekiaujama, vyksta kažkoks sambrūzdis. Nors ta vieta ir nėra apšviesta, tačiau suprato, kad ten jau vyksta muštynės, buvo rėkaujama, šūkaujama. Kadangi pamatė, kaip nuo žemės kelia B. Š., nuėjo taip pat prie jo. Kas jį kėlė, nepamena. Ar jis tuo momentu buvo sužalotas, negali pasakyti, nes kaip ir minėjo toje vietoje nebuvo apšvietimo, šviesą skleidė tik nuo palapinių buvęs apšvietimas ir kažkiek nuo scenos. Matė du policininkus, kurie bandė išskirti besimušančius. Jis pats į muštynes nesikišo. Pamatęs, kad B. nieko blogo nenutikę, jis normaliai kalbėjo, minėjo, kad gavo į veidą, nuo ko gavo, nesakė. B. tą vakarą daugiau nebematė. Kadangi šventės metu vartojo alkoholį, tai ne viską nuosekliai prisimena, be to, po šventės praėjo nemažai laiko (b.b.1t. 88-89 l.)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. B. prašo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, praėjus nuo įvykio daug laiko ne viską pamena. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju jis parodė, kad buvo 2011 m liepos mėnesio pabaigoje vykusioje Joniškėlio miesto šventėje. Iki pat fejerverkų, kurie buvo leidžiami apie 23 val., jokių muštynių miesto sode, kur vyko pagrindiniai šventės renginiai, nebuvo. Fejerverkus stebėjo būdamas miesto sode. Pasibaigus jiems, dar grojo muzika. Praėjus trumpam laiko tarpui, muzika nutilo. Muziką reguliavęs didžėjus pradėjo rinktis savo daiktus. Buvo pasakyta, kad šokių nebebus, nes kažkas sudavė didžėjui. Matė, kad netoli palapinės, kur buvo prekiaujama alumi, vyksta sambrūzdis. Ta vieta nebuvo apšviesta. Priėjęs arčiau, pamatė, kad vyksta muštynės prie krūmų. Pamatė, kad ant žemės guli B. Š.. Aplink jį stumdėsi žmonės, jis dar tuos žmones praskirstė, sakė, kad baigtų muštis. Pakėlė nuo žemės B.. Ar jis buvo sumuštas, nematė, buvo tamsu. B. kažkur nuėjo (b.b.1t. 90-91 l.). Atsakydamas į klausimus teisiamojo posėdžio metu liudytojas jis parodė, kad šventėje vietiniai mušė nevietinius. Nevietinius sekę su kokiu automobiliu išvažiuoja. Gal B. Š. tuo momentu ir paėmė trinkelę savigynai. Girdėjo, kad konfliktuoti šventėje pradėjo nevietiniai.

Liudytoja K. K. nurodė, kad praėjus nuo įvykio daug laiko aplinkybių nepamena, pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad šventėje B. Š. alkoholio nevartojo, nes vairavo automobilį. Po fejerverkų nutilus muzikai prie jų priėjo B. Š. ir Ž. V.. B. Š. iš nosies bėgo kraujas, ar buvo sužalotas Ž. V., nepamena. B. Š. sakė, kad gynė Ž. V. (1 t., b.l.74-75).

Liudytojas V. K. parodė, kad jis buvo Joniškėlio šventėje. Vyko šokiai, su žmona stovėjo prie šokių aikštelės, išgirdo garsus, o vėliau už kelių metrų pamatė, kad kažkas spardo pargriuvusį žmogų. Bandęs skirti. Pats gavo smūgį ir pargriuvo. Kai atsikėlė, jau nieko nebuvo. Pačiam irgi buvo suduota, tačiau pareiškimo nerašęs.

Liudytojas T. A. parodė, kad 2011-07-23 Joniškėlio miestelyje vyko šventė. Buvo paskirtas dirbti su apylinkės inspektoriumi S. L.. Iki 23 val. jokių incidentų šventėje nebuvo, po fejerverkų kaimo sode įvyko vadinamos muštynės. Susimušė vietinis jaunimas su nepažįstamais vyriškiais. Kas jose dalyvavo ir kas kam kiek sudavė smūgių, nežino, buvo tamsu, nematė. Siekė išskirti konflikto dalyvius. Konflikto aplinkybių neaiškinęs.

Be nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinamojo B. Š. kaltė pagrįsta ir dokumentine bylos medžiaga.

Tarnybiniame pranešime (1t.,b.l.8) nurodoma, kad Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariate 2011-07-24 00:43 val. gautas pranešimas, jog į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi B. S., gim. 1990 m. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad 2013-07-23, apie 23:15 val. Joniškėlio miestelio šventėje, viešoje vietoje , buvo sumušti B. S. ir V. B..

Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla dėl V. B. sužalojimo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą (3 t., b.l.123).

2011-09-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad B. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, suduodant nemažiau vieno smūgio kumščiu ar panašiai. Sužalojimas padarytas užduotyje nurodytu laiku , t.y 2011-07-23 (1 t., b.l.30).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra Joniškėlio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame miesto sode (1t.b.l.11-13).

Taigi, remiantis šiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais konstatuotina, kad B. Š., Pasvalio rajone Joniškėlio miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame miesto sode, Joniškėlio miesto šventės metu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia sudavė vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentėjusiajam B. S. į veidą, taip padarydamas jam nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžį, ir taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo B. S. sveikatą. nenustatytu daiktu suduodamas smūgį į veidą nukentėjusiajam B. S., padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimu. Jo padarytos nusikalstamo veikos kvalifikuotinos pagal LR BK 138 str.,1 d. ir 284 str.1 d.. Nusikalstamai tyčiniai, baigti, padaryti esant idealiajai jų sutapčiai.

B. Š. parodymus, kad jis muštynėse nedalyvavo, nes jį tuo tarpu laikiusi ir neleidusi veltis į muštynes B., kad nuo muštynių vietos stovėjęs atokiau, kad pats buvo sumuštas ir su Ž. V. pasitraukė, kad po muštynių link nukentėjusio automobilio ėjęs tik pažiūrėti kokiu automobiliu jis atvažiavo, kad akmenų į jo automobilį nemėtęs, o akmenį pasiėmęs tik dėl to akmens grožio, norėdamas jį parsinešti į namus, kad nukentėjusysis B. S. jį apkaltino norėdamas pasipelnyti, teismas vertina tik kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, kuri visiškai paneigta nukentėjusiųjų B. S. ir V. B., liudytojų A. B., G. S., A. Š., S. G., P. S., B. B., M. S., S. L.. M. P., K. B. parodymais, dokumentine bylos medžiaga.. Nukentėjusysis B. S. nurodė, kad šventės metu jį sumušė būtent B. Š.. Būtent B. Š., praėjus savaitei ar daugiau po įvykio, atvyko pas jį į namus su savo motina, siūlė atsilyginti ir nesikreipti į teismą. G. S. paliudijo, kad šventės metu prie jų kabinėjosi būtent B. Š.. Tuo metu sužinojusi ir jo pavardę. Kai socialinė darbuotoja lydėjo juos iš muštynių vietos prie automobilio, mačiusi, kad būtent B. Š. atėjo su draugais ir metė akmenį į jų automobilį. Liudytoja S. G. paliudijo, kad žmonės atvykę iš (duomenys neskelbtini) šventės metu buvo nusiteikę taikiai, nenorėjo muštis, kad išvedusi juos iš muštynių vietos prie automobilio, kad jiems susėdus į automobilį, pasirodė būtent B. Š. ir būtent jis metė akmenį. Liudytojas M. P. paliudijo, kad po įvykusių muštynių matydami, jog iš miesto sodo išeina nevietiniai vyrai , su B. Š. juos sekė, norėdami sužinoti kokiu automobiliu jie išvažiuoja, matė, kad B. Š. pasiėmė trinkelę, o kažkam sušukus, kad mestų akmenį, jį numetęs. Liudytoja B. B. paliudijo, kad šventės metu liepusi B. Š. nesivelti į muštynes, laikiusi jį, tačiau B. Š. liepęs jai nesikišti. Liudytoja parodė, kad minėjo B. Š. pavardę, o B. Š. užsidėjus gobtuvą ant galvos, perspėjusi, kad žinoma, jog jis - B. Š.. Liudytojai A. Š., A. B. paliudijo, kad prie jų kabinėjosi du jaunuoliai ir neužilgo prasidėjo muštynės, kurių metu B. S. buvo sulaužyta nosis.

Taigi, visetu ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų kaltinamojo B. Š. kaltė visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šalintina iš kaltinimo jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikaltimų padarymas, esant apsvaigus nuo alkoholio. Ji neįrodyta. Pats kaltinamasis šią aplinkybę kategoriškai neigia. Byloje nėra surinkta objektyvių neginčijamų įrodymų, kad B. Š. buvo neblaivus.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta žala, ji neatlyginta, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis 2011-12-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str.1 d., paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę (1 t.,b.l.129-144), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b.l.106-107), charakterizuojamas teigiamai (1 t.,b.l. 113,112l.)

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Jos trukmė nustatytina remiantis LR BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes.

Nukentėjusysis B. S. pareiškė 8 tūkstančių civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Įstatymas numato, kad nusikalstama veika padarytą žalą atlygina asmuo, padaręs šią veiką. B. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus visiškai įrodyta ir nukentėjusysis turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio nuostatą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus, iškentėtus skausmus ir kt..

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžimu. Sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.30,1 t.). Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis buvo gydytas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija. Akivaizdu, kad esant tokiam sveikatos sutrikdymui, nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą, patyrė skausmingus nepatogumus gydymosi periodu, turėjo sunkumų bendraujant. Taigi, nukentėjusiajam yra padaryta neturtinė žala ir ji turi būti atlyginta.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę ir į kaltės formą, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nustatytas byloje aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus ir nukentėjusiojo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį sumažina iki 4 tūkstančių litų. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padaryto nusikaltimo ir jo sukeltų padarinių.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos 1208,51 Lt civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas (1 t.,b.l.37,38-39).

Nukentėjusiajam B. S. priteistinos iš kaltinamojo B. Š. 3100,00 Lt išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti ( BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

B. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str.1 d., ir nuteisti:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams;

-pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) m., nuo 23 valandos iki 06 valandos.

Remiantis Lietuvos respublikos BK 63 str.1 d.5 d.1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės apribojimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) m., nuo 23 valandos iki 06 valandos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

Kardomąją priemonę panaikinti nuosprendžiui įteisėjus.

Priteisti iš B. Š. nukentėjusiajam B. S. 4000,00Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš B. Š. nukentėjusiajam B. S. 3100,00 Lt (tris tūkstančius ir vieną šimtą litų) advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš B. Š. Panevėžio teritorinei ligonių kasai 1208,51 Lt B. S. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.