Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Patalavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – penkios klasės, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 214 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., pagrobdamas nedidelės vertės svetimą turtą įvykdė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., o būtent:

2013 m. balandžio 13 d., apie 12 val., iš J. B. striukės, kabojusios ant kabyklos buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kišenės, esant laisvam priėjimui, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 200, kurio vertė 240Lt;

taip pat, A. R., neteisėtai įgydamas, laikydamas ir perduodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įvykdė nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., o būtent:

2013 m. balandžio 13 d., apie 12 val., iš J. B. striukės, kabojusios ant kabyklos buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kišenės, esant laisvam priėjimui, pagrobė, t. y. neteisėtai įgijo J. B. AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo atsiskaitymo kortelę ir iki 2013-04-13 18 val. neteisėtai laikė ją adresu (duomenys neskelbtini), kol kartu su tapatybės patvirtinimo duomenimis, kuriuos sužinojo iš J. B. šiam naudojantis minėta kortele, neteisėtai perdavė D. K. finansinėms operacijoms atlikti, kuris 2013 m. balandžio 13 d. apie 20 val. 48 min., bankomate Nr. H168/HB, kuris yra adresu Kaunas, M. Gimbutienės g. 3, suvedė PIN kodą ir nuo J. B. sąskaitos vienos pinigų išgryninimo operacijos metu paėmė 1660 Lt, iš kurių 200 Lt perdavė jam, - tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimą mokėjimo instrumentą ir juos duomenis finansinei operacijai inicijuoti.

Kaltinamojo kaltę įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę (b. l. 97-98), taip pat neabejotinai įrodo: nukentėjusiojo J. B. (b. l. 4, 9-17), liudytojų A. K. (b. l. 48-49), D. K. (b. l. 67-68), specialaus liudytojo L. U. (b. l. 89-90) parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 8), daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai (b. l. 5-7, 50, 51-52) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, pagrobdamas nedidelės vertės svetimą turtą įvykdė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 4 d.; taip pat, kaltinamasis, neteisėtai įgydamas, laikydamas, perduodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įvykdė nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 str. 1 d.

BK 178 str. 4 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 214 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką - tyčinį apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nėra (b. l. 15-16).

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamasis su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės rūšimi – areštu ir jo dydžiu sutinka (b. l. 124).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., gali būti paskirta alternatyvi bausmė – areštas nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų (BK 10 str., 12 str., 49 str. 3 d.); už nusikalstamą veiką – apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d., gali būti paskirta alternatyvi bausmė – areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 10 str., 11 str. 2, 4 d., 49 str. 3 d.);

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi ir pripažindamas kaltę bei bendradarbiaudamas su teisėsauga duodamas parodymus padėjo išaiškinti šią veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšis – baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis tyčinis nusikaltimas, jų pobūdį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str.).

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšis – baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis tyčinis nusikaltimas, stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą; kaltinamojo asmenybę: neteistas – teisiamas pirmąjį kartą, kaltinamojo atžvilgiu galioja paskirtos ir neįvykdytos administracinės nuobaudos (b. l. 120-121, ATPK 36 str.), nedirba (b. l. 118), registruotas darbo biržoj (b. l. 117). Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su prokurorės kaltinamajam siūlomomis skirti bausmių rūšimis – areštais ir jų dydžiais, nes skirtinos bausmės atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse; paskyrus bausmes jos bendrintinos; manytina, kad subendrinta bausmė turėtų būti pakankama pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str.; kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus subendrintą bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 214 str. 1 d. ir paskirti bausmes – areštą:

pagal LR BK 178 str. 4 d. – areštą 20 parų;

pagal LR BK 214 str. 1 d. – areštą 50 parų;

paskirtąsias bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų;

paskirtą subednrintą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu, t. y. 20 (dvidešimt) parų;

baumės - arešto pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo (suėmimo) dienos;

bausmę atlikti areštinėje.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

Išaiškinti, kad nuteistasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.