- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-14
- Bylos Nr.
- e2-1647-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00814-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,Grosela“, uždarosios akcinės bendrovės „Palomenės ūkis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės restruktūrizuojamos kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2202-260/2016 pagal ieškovių žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,Grosela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Palomenės ūkis“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai kooperatinei bendrovei ,,Blauzdžių agroservisas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės ŽŪKB ,,Grosela“ ir UAB „Palomenės ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės KB ,,Blauzdžių agroservisas“: 1) ieškovei ŽŪKB „Grosela“ 77 792,56 Eur skolą, 6 791,49 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovei UAB „Palomenės ūkis“ 8 875,56 Eur skolą, 774,73 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas galimai palankus teismo sprendimas bus neįgyvendintas, kadangi atsakovė iš esmės neneigia savo įsiskolinimų fakto, tačiau galimai dėl blogos finansinės padėties ar nesąžiningo vengimo atsiskaityti, skolų negrąžina. Blogą atsakovės finansinę padėtį patvirtina jos skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, 2016 m. gegužės 30 d. raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė turi finansinių sunkumų ir galimai kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2015 metų atsakovės pelno nuostolių ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2015 metais atsakovės nuostoliai buvo 275 627 Eur. Didelė ieškinio suma suponuoja poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir gali nulemti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovių reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei KB „Blauzdžių agroservisas“ 94 234,34 Eur reikalavimo ribose priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Iš areštuotų piniginių lėšų leido atsakovei atsiskaityti su ieškovėmis. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovės grindė ieškinio reikalavimą ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovių pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas joms palankus teismo sprendimas. Teismas sprendė, kad prašomų priteisti skolų suma atsakovei yra didelė, nes atsakovė socialinio draudimo fondo biudžetui turi 5 120,70 Eur įsiskolinimą, 2015 metais atsakovė dirbo nuostolingai (nuostoliai siekė 275 627 Eur), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovės vadovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Pripažinęs, kad reikalavimo suma atsakovei pagal jos turtinę padėtį yra didelė, teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to yra pagrindas manyti, jog atsakovė sužinojusi apie ieškinį, gali bandyti paslėpti, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti turtą, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė RKB ,,Blauzdžių agroservisas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovių pateikti skolų suderinimo aktai, kuriais buhalterinę apskaitą vedantys asmenys suderino buhalterinių registrų duomenis, sandorių turinio neatskleidžia, todėl negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais pareikšto reikalavimo tikėtinumo prima facie vertinimo pagrįstumą. Visos su ieškovėmis sukurtos sutartinės prievolės yra neterminuotos ir alternatyvios, leidžiančios atsakovės valia atsiskaityti atlygintinomis paslaugomis bei turtu arba piniginėmis lėšomis, kai bus įvykdyti pradelsti piniginiai įsipareigojimai tretiesiems asmenims.Negi palankaus sprendimo atveju, grėsmės, kad atsakovė neįvykdys sprendimo ar jį apsunkins nėra, nes atsakovės finansinė situacija nėra bloga. Atsakovė vykdo veiklą, jos balanse apskaitytas turtas vertinamas 1 823 769 Eur (pareikšto reikalavimo dalis vertine išraiška sudaro tik 5,17 procento turto vertės), įsipareigojimų dydis 1 128 551 Eur, nuosavas kapitalas 695 218 Eur. Todėl 94 234,34 Eur suma atsakovei yra santykinai nedidelė.Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad net ir didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Aplinkybė, kad atsakovė yra prisiėmusi įsipareigojimus, kurių įvykdymo ar neįvykdymo padarinių atsiradimo rizika jai tenka, taip pat savaime nesudaro pagrindo pritaikyti ieškovių pageidaujamos apimties laikinąsias apsaugos priemones.Duomenys apie turto ir lėšų areštą menkina įmonės įvaizdį, apsunkina jos veiklą. Siekiamus laikinosiomis apsaugos priemonėmis tikslus (neapsunkinti sprendimo įvykdymo jo priėmimo atveju) atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, galima pasiekti ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės ŽŪKB ,,Grosela“ ir UAB „Palomenės ūkis“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai įvertino ir nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga. KB „Blauzdžių agroservisas“ vadovas jau kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Taip pat, blogą atsakovės finansinę padėtį patvirtina jos skola socialinio draudimo fondo biudžetui ir 2015 metų pelno nuostolių ataskaita. Be to, 2015 metų balansas patvirtina, kad atsakovės turimas ilgalaikis turtas sudarė 625 588 Eur, o mokėtinų įsipareigojimų suma 1 128 551 Eur. Tai, kad atsakovės turimas ilgalaikis turtas yra dvigubai mažesnis, nei įsipareigojimai sudaro realią grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas bus neįgyvendintas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Ieškinio reikalavimo sumą (94 234,34 Eur) teismas pagrįstai įvertino kaip didelę atsakovei pagal jos turtinę padėtį. Atsakovės teiginiai apie rašytinių įrodymų įrodomąją vertę, nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Šie teiginiai galėtų būti vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovės neįvykdytus įsipareigojimus pagrindžia su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (skolų suderinimo aktai).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo į bylą apeliacinės instancijos teisme
Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.Apeliantė atskirojo skundo argumentams pagrįsti pateikė naujus įrodymus (metinių finansinių ataskaitų rinkinį). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas nepranešus apeliantei, jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti atsikirtimus, paaiškinimus ir pateikti įrodymus, sprendžia, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į byloje kilusio ginčo pobūdį bei siekdamas nustatyti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apeliantės duomenis. Bylos šalys, kurios yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui nebuvo įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos – pagrįsto ieškovių reikalavimo. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio / priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio / priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (liet. „ieškinio preliminaraus pagrįstumo“) doktriną atliekamo ieškinio / priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir (ar) kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl skolos ir palūkanų priteisimo, o ieškovės savo reikalavimus grindė šalių 2015 m. sausio 26 d., 2015 m. sausio 27 d., 2016 m. balandžio 18 d., pasirašytais skolos suderinimo aktais. Apeliantė, nesutikdama su jai pareikštais reikalavimais teigė, kad jos prievolės ieškovėms yra neterminuotos ir alternatyvios, leidžiančios atsakovės valia atsiskaityti atlygintinomis paslaugomis, turtu ir (arba) piniginėmis lėšomis. Nustatyta, kad šioje byloje Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. preliminariu sprendimo ieškovių ieškinys buvo patenkintas, tačiau, kaip patvirtina teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. galutiniu sprendimu panaikino šioje byloje 2016 m. birželio 27 d. priimtą preliminarų sprendimą ir bylos dalį dėl 77 792,56 Eur skolos priteisimo ieškovei ŽŪKB „Grosela“ bei dėl 8 875,56 Eur skolos priteisimo ieškovei UAB „Palomenės ūkis“ nutraukė, o likusią ieškovių reikalavimų dalį, susijusią su palūkanų priteisimu, atmetė. Nors minėtas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. galutinis sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau pagal bylos duomenis ir aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abejonės dėl galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo šioje konkrečioje byloje priėmimo. Taigi, nesant pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Vadinasi, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį šiuo aspektu, darytina išvada, kad sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį reglamentuoja CPK 144 straipsnis, turi būti nustatoma ir grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.Prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti apeliantei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas bankuose ir (ar) turtines teises, neviršijant 94 234,34 Eur sumos, ieškovės įrodinėjo sunkią apeliantės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas ieškovių nurodytas aplinkybes, susijusias su apeliantės finansine padėtimi, pripažino keliančias grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau motyvų, pagrindžiančių, kodėl vien didelės turtinės vertės pareikštas ieškinio reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip savaime sukeliantis grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma apeliantei gali būti laikoma didele, vien ši aplinkybė pati savaime negali būti vertinama kaip besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškinyje nurodyto reikalavimo dydis iš esmės priklauso ir nuo ieškovių valios, ir todėl sprendžiant, kad didelės vertės reikalavimo nurodymas jau sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtų suabsoliutinti ieškovių interesai. Be to, didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, kiekio ar vertės. Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje jau buvo pasisakyta minėtu aspektu, t. y. kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016.).Vadinasi, tokia priemonė galėtų būti taikoma tuo atveju, jei būtų kokių nors duomenų, jog apeliantė turimą turtą ketintų perleisti, slėpti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, siekdama sumažinti turto masę, kad iš jos nebūtų galima ateityje išieškoti pagal ieškovei palankų teismo sprendimą.Nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste ieškovės neįrodinėjo apeliantės nesąžiningumo bei nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad apeliantė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių, patvirtinančių galimą apeliantės nesąžiningumą, taip pat nenustatė (CPK 178 straipsnis), o vien ieškinio pateikimas ir jame nurodytas reikalavimo mastas, kaip buvo nurodyta pirmiau, apeliantės nesąžiningumo nepreziumuoja. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju taikė nenustatęs privalomųjų sąlygų, lemiančių grėsmės būsimo galbūt ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Jų nesant, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.Remiantis išdėstytu, atskirojo skundo reikalavimas panaikinti taikytą apeliantės turtui areštą tenkinamas, pirmosios instancijos teismui šį klausimą išsprendus neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovių žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,Grosela“ (juridinio asmens kodas 156739425) ir uždarosios akcinės bendrovės „Palomenės ūkis“ (juridinio asmens kodas 301729597) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei restruktūrizuojamai kooperatinei bendrovei ,,Blauzdžių agroservisas (juridinio asmens kodas 256713470) taikymo atmesti.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui Valstybės įmonei Registrų centras bei šalims.