- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 1-65-1008/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Kaltinamasis
- A. S.
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2015 m. lapkričio 28 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, svetainėje, būdamas neblaivus, konflikto metu, tiksliai nenustatytu daiktu, vieną kartą trenkė savo mamai S. S. į galvą.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog A. S., 2014 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. 51-1-00464-14 ir baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės ir už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 23 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose, būdamas neblaivus, kilus konfliktui tris kartus ranka sudavė savo mamai S. S. į veidą, t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku grįžęs į namus neblaivus, be priežasties trenkė savo mamai. Šventė draugo gimtadienį, buvo išgėręs daug alkoholio, todėl visų aplinkybių neprisimena, mamos atsiprašė, ji jam atleido, daugiau nesmurtauja, su mama santykiai šiuo metu geri.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
nukentėjusiosios S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2015-11-28 paryčiais, kažkur apie 07.00 val. jos sūnus A. S. grįžo į namus neblaivus, parsinešė butelį degtinės, kurį ji kartu su vyru ir sūnumi gėrė svetainėje. Sūnus garsiai leido muziką, dėl to ji jam priekaištavo, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. S. kažkokiu daiktu trenkė jai į galvą. Po smūgio jai pasidarė šilta, pajuto, kad bėga kraujas. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba, kuri jai suteikė pirminę pagalbą. Dėl sukelto fizinio skausmo sūnus jos atsiprašė, ji sūnui atleido ir jokių pretenzijų neturi (I t., 17 b. l.);
liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2015-11-28 paryčiais, kažkur apie 07.00 val. jo sūnus A. S. grįžo į namus neblaivus, parsinešė butelį degtinės, kuri jis kartu su žmona S. S. ir sūnumi gėrė svetainėje. Apie 8.00 val. pas jį atėjo draugas, su kuriuo jis išėjo į virtuvę parūkyti, o žmona su sūnumi pasiliko svetainėje. Būnant virtuvėje išgirdo žmonos šauksmą, nubėgęs į svetainę, pamatė, kad iš ant sofos sėdinčios žmonos galvos bėga kraujas. Kai paklausė, kas atsitiko, žmona jam pasakė, kad sūnus ją mušė (I t., 27–28 b. l.);
2015-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ROIK Nr. 0115000673934, kuriame nurodyta, jog į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. S. paaiškino, kad jos sūnus A. S. smogė buteliu jai į galvą. Nuo smūgio prakirsta galva, bute ant žemės primėtyta sudaužyto butelio šukių. Smurtą rodantys požymiai: kraujuojanti kirstinė žaizda (04) (I t., 15–16 b. l.);
2015-11-28 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta preliminari S. S. diagnozė – paviršinis plaukuotos dalies galvos sužalojimas (I t., 22 b. l.).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. S. nenustatytu daiktu sudavęs savo mamai S. S. į galvą, kuriai po suduoto smūgio buvo suteikta būtina greitoji medicinos pagalba ir diagnozuotas paviršinis plaukuotos dalies galvos sužalojimas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei GMP kvietimo kortelės duomenimis.
Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. S. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. S., 2014 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014-11-23 veika) numatytą nusikalstamą veiką pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, spręstina dėl jo atsakomybės ir už tą veiką, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiąja.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino pa-daręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, analogišką nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baustas administracine tvarka pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį už narkotinių medžiagų vartojimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – A. S. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikaltimą, šiuo laikotarpiu baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą; VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių ligų registre nėra (I t., 37 b. l.), 2016 m. sausio 11 d. profesinio mokymo sutarties Nr. 1-010 pagrindu mokosi (duomenys neskelbtini) (II t., 83, 84–85); naują nusikalstamą veiką padarė vėl būdamas girtas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis, paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. S. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. (II t., 29–30 b. l.), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.
Kaltinamajam išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
BK 42 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
Kaltinamasis smurtavo prieš savo artimąjį – kartu gyvenančią mamą, todėl, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, jam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297–305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2015-11-28) ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant: per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos; pradėti dirbti.
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014-11-23) ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant: per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos; pradėti dirbti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos; pradėti dirbti.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 valandos iki 6 valandos; pradėti dirbti.
Į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką, išbūtą nuo 2014 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam A. S., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.