Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Č. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 64-7-7959 nubaustas 200 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalį už tai, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 10.51 val. jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo kelio ženklo ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais Č. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „D. K. eismo taisyklių patvirtinimo”, 1 priedo „Kelio ženklai“ kelio ženklo Nr. 332 reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą. Tačiau apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, 2015 m. sausio 28 d. nutarime padarė išvadą, kad Institucijos vedėjo pavaduotojo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Č. K. apeliacinis skundas netenkintinas

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų (redakcija, galiojusi iki 2014 m., gruodžio 31 d.). KET 1 priedo 332 punkte įtvirtinta, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas.

Administracinė teisena Č. K. atžvilgiu buvo pradėta Institucijos specialistų G. Ž. ir A. A. 2014 m. rugsėjo 3 d. pranešimu Nr. 64-4-1772 „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“, kuriuo pranešta, kad 2014 m. rugsėjo 3 d., 10.51 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas automobilis „VW Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis kelio ženklo Nr. 332 ,,Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, kad minėto automobilio savininkas Č. K., kuris neneigia, jog jis pastatė automobilį minėto ženklo galiojimo zonoje. Tačiau, anot apelianto, jis šio ženklo nematė, nes šį ženklą pastebėti jam trukdė kelkraštyje stovintys automobiliai bei medžių šakos su lapais, be to paties ženklo dažai buvo apsitrynę. Tačiau aukštesnės instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas pažeidimo vietoje stovintis kelio ženklas, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad kelio ženklas yra gerame stovyje ir aiškiai matomas. Be to, tai patvirtina ir apylinkės teisme liudytojais apklausti pažeidimą fiksavę pareigūnai G. Ž. ir A. A.. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukštesnysis teismas apelianto argumentus, jog minėti liudytojai teismui teikė nelogiškus ir melagingus parodymus, vertina kritiškai. Aukštesnysis teismas pastebi, kad šių liudytojų parodymai nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie anksčiau buvo pažįstami, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti apeliantą. Be to atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad vairuotojas visada privalo būti atidus, apdairus, laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ne tik vairuodamas transporto priemonę, bet ir ją parkuodamas automobilių stovėjimo vietose. Tai, kad statydamas automobilį nepastebėjo kelio ženklo, atsakomybės nešalina.

Kaip minėta, bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). Tad šiuo atveju pareigūnų padarytos nuotraukos yra šių pareigūnų pranešime nurodytas aplinkybes patvirtinantis įrodymas. Byloje nėra duomenų, kad šios nuotraukos būtų sumaketuotos. O tai, kad jos padarytos nesertifikuota įranga, nešalina Č. K. atsakomybės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, juolab, kad pats apeliantas neneigia, jog jo automobilis stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tik jis šio ženklo nematė. Todėl teismas pagrįstai fotonuotraukas pripažino įrodymais ir jas vertino, kaip įrodymus patvirtinančius Č. K. kaltę. Ir, nors apeliantas skunde teigia, jog pareigūnai kelio ženklą fotografavo iš pačios geriausios padėties, kuri visiškai neatitinka vairuotojo vairuojamos situacijos už automobilio vairo, kadangi sėdint žemame automobilyje keičiasi apžvalgos matomumo ratas, akivaizdu, kad pareigūnai ženklo buvimo vietą fotografavo, be kita ko, ir nuo važiuojamosios kelio dalies pusės, kai tuo tarpu apelianto nuotraukos (b. l. 34, 35) darytos iš dešinės, t. y. iš priešingos pusės. Tad tokia pozicija vertintina kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kita vertus, apelianto pateikta nuotrauka (b. l. 32) taip pat patvirtina tai, kad kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ aiškiai matomas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą procesinį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebeatkartoja.

Tačiau, apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl priimto pareigūno nutarimo ir atsisakydamas skundą tenkinti privalo priimti ne nutarimą, kaip šiuo konkrečiu atveju, o nutartį ( ATPK 302str.1d.1p.,4d.). Atsižvelgus į tai, kad pirmos instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, ši klaida, kaip nekeičianti priimto sprendimo esmės, ištaisytina įrašant vietoje nutarimo - nutartį.

Atsižvelgusi į visa tai kas aptarta nutartyje bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą ir Č. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą, ir 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nutarimą laikyti 2015-01-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.