Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-71-159/2009

Teisėjas Pranas Rimgaudas Mickus Procesinio sprendimo kategorija

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. vasario 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovams A. L. ir advokatui Edmundui Rusinui, atsakovo atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo labdaros fondo „Vienybė“ direktorės A. L. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-93-47/2008 pagal ieškovo labdaros fondo „Vienybė“ direktorės A. L. patikslintą ieškinį atsakovui valstybės įmonei Tarptautiniam Palangos oro uostui dėl įpareigojimo vykdyti panaudos sutartį ir atsakovo valstybės įmonės Tarptautinio Palangos oro uosto priešieškinį labdaros fondui „Vienybė“ dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2006-03-08 atsakovas raštu informavo apie tai, kad nori nutraukti 1996-07-11 panaudos sutartį abipusiu šalių susitarimu, o 2006-04-12 raštu siūlė neatidėliojant spręsti klausimą ir pasirašyti panaudos sutarties pakeitimą, numatantį panaudos sutarties galiojimą iki 2006-09-01, bei 2006-16-14 raštu buvo nurodyta atvykti pasirašyti minimos panaudos sutarties pakeitimą. 2006-08-24 raštu atsakovas reikalavo 2006-09-01 atvykti ir perduoti patalpas, o neatvykus nurodė, kad patalpos bus perimamos ir be labdaros fondo „Vienybė“. 2006-09-13 raštu prašė atsakovo sustabdyti ir atšaukti numatytą patalpų perėmimo procedūrą, nurodė svarbias priežastis, tačiau 2006-11-22 raštu buvo informuoti apie tai, jog atsakovas vienašališkai nutraukia panaudos sutartį nuo 2006-12-29. Labdaros fondui „Vienybė“ buvo leista tik iki 2007-05-01 laikyti pagal panaudos sutartį naudojamose patalpose savo turtą, o fondo darbuotojams leista patekti į pastatus tik gavus išduotus leidimus. VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas neteisėtai vienašališkai nutraukė 1996-07-11 panaudos sutartį, nors panaudos sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad anksčiau laiko sutartis gali būti nutraukta tik LR Vyriausybės nutarimu, analogiškai, kaip ši sutartis ir buvo sudaryta. Panaudos sutarties 4.4 punkte buvo nustatyta, kad sutarties 4.3 punkte nurodytais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių raštu perspėjus kitą šalį prieš 90 dienų. Remiantis atsakovo 2006-11-22 raštu panaudos sutartis buvo nutraukta praėjus ne 90 dienų, o daugiau nei vienam mėnesiui (t. 1, b. l. 2–5, 147–151).

CK 6.641 str. 2 d. numato, kad panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Panaudos sutartis tarp ginčo šalių buvo pasirašyta daugiau nei prieš 10 metų ir nuo 1996-07-11 panaudos sutarties sudarymo Palangos oro uoste iš esmės pasikeitė situacija. Šiuo metu per Palangos oro uostą keleivius skraidina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio oro kompanijos, jis tapo svarbia Lietuvos regiono gamybinės infrastruktūros dalimi. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria didelį dėmesį šio oro uosto modernizavimui ir plėtrai, nes naujuose LR teisės aktų pakeitimuose, valstybės prisiimtuose tarptautiniuose įsipareigojimuose, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos Sąjungos dokumentuose įtvirtinti žymiai didesni reikalavimai atsakovo infrastruktūrai nei panaudos sutarties sudarymo metu.

2002-10-29 LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Techninės infrastruktūros dalyje), 2002-11-12 LR Seimo nutarimu Nr. 1X-1187 patvirtintoje valstybės ilgalaikės raidos strategijoje (Transporto ir tranzito dalis), LR Vyriausybės 2004-2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse (Transporto ir komunikacijos dalis), patvirtintose 2005-03-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 315, numatyta šio oro uosto infrastruktūros plėtra. Buvo parengtas Tarptautinio Palangos oro uosto detalusis planas, iš kurio matyti, kad pagal panaudos sutartį ieškovui perduoti pastatai yra rekonstruotini keičiant paskirtį ir įrengiant vienkartinių krovinių terminalo vystymo zoną (indeksas 2) bei orlaivių smulkaus remonto bazės ir karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo tarnybų vystymo zonas (indeksas 3). Šiems detaliajame plane numatytiems darbams įgyvendinti yra reikalingi pastatai, kuriuos panaudos pagrindu naudoja ieškovas. Vaikų stovyklos veiklos vystymas kontroliuojamoje oro uosto teritorijoje nėra įmanomas dėl to, kad šioje teritorijoje yra galima tik su oro uosto reikmėmis susijusi veikla (Aviacijos įstatymo 44 str. 3 d.), darytina išvada, kad tolesnis vaikų stovyklos veiklos vystymas Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje neabejotinai pažeistų viešąjį interesą, susijusį su aviacijos sauga. Vaikų poilsio stovykla patenka į oro uosto „C“ zoną, kurioje triukšmo lygis viršija sanitarines normas, vaikų poilsis yra objektyviai negalimas, pažeidžia pagrindines Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punkte garantuojamas vaikų teises į sveiką ir saugią aplinką (t. 1, b. l. 159–162).

2002-10-29 LR Seimo nutarimu patvirtinto ir atsakovės nurodyto LR teritorijos bendrojo plano 5.1 d. „Techninė infrastruktūra“ numatytas ne skubus, kaip to reikalauja LR CK 6.641 str. 2 d., bet iki 2020 metų oro uosto kilimo ir leidimosi tako modernizavimas, kuris nesusijęs su panaudos objektais. Atsakovo cituojamoje 2002-11-12 LR Seimo nutarimu patvirtintoje Ilgalaikės raidos strategijos 3 dalyje (transportas ir tranzitas) nėra kalbama apie nenumatytas ir nepaprastas aplinkybes ir skubumą, o tik apie infrastruktūros modernizavimą, kas nėra susiję su panaudos objektais. Analogiški reikalavimai, susiję su modernizavimu, yra nustatomi ir kituose atsakovo minimuose teisės aktuose. Atsakovas CK 6.641 str. 2 d. nurodytų būtinųjų panaudos sutarties nutraukimo sąlygų nesieja su konkrečia faktine situacija, neanalizuoja jos nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, skubaus ir neišvengiamo reikalingumo, kas nesudarė galimybės nutraukti panaudos sutarties pagal CK 6.641 str. 2 d. Šių bylai svarbių esminių juridinių aplinkybių Palangos miesto apylinkės teismas netyrė, nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Kaip matyti iš 2006-11-22 atsakovo rašto ir 2008-02-27 dienos priešieškinio, priešieškinyje nurodoma visiškai priešinga sutarties nutraukimo argumentacija – atsakovas pripažįsta ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją, kad sutartis vienvaldiškai ne teismo tvarka negali būti nutraukiama, tai prieštarauja atsakovo pozicijai dėl panaudos sutarties nutraukimo vienvaldiškai 2006-11-22 dienos raštu. Iki 2008-02-27 dienos, kai atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl panaudos sutarties nutraukimo, visi jo veiksmai dėl panaudos sutarties nutraukimo buvo vienvaldiški, neteisėti, pažeidė ieškovo turtinius ir neturtinius interesus. Atsakovo ir teismo nurodyta vienintelė aplinkybė, jog ginčo objektai patenka į kontroliuojamą teritoriją, nėra pakankamas pagrindas panaudos sutartį nutraukti prieš terminą, kadangi ieškovas visada sutiko ir sutinka, kad jiems bei stovyklautojams būtų išduoti reikalingi leidimai. Be to, atsakovas cituoja LR Vyriausybės 2005-04-18 nutarimu Nr. 412-3 patvirtintą Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programą, kuri yra riboto naudojimo ir nėra viešai prieinamas teisės aktas, ir teismas, nenurodydamas jokių pateisinančių aplinkybių, nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo išreikalauti riboto naudojimo teisės aktus, kuriais remiantis grindžiami atsakovo reikalavimai (t. 2, b. l. 2–4).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LR Vyriausybės 1996-05-16 nutarimu Nr. 579 „Dėl negyvenamųjų patalpų Palangoje, Liepojos plente, perdavimo pagal panaudos sutartį labdaros fondui „Vienybė“ buvo nutarta leisti Palangos oro uostui perduoti laikinai neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį labdaros fondui „Vienybė“ negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (373,3 kv. m bendro ploto), 5A (81,5 kv. m bendro ploto), 5B (125,1 kv. m bendro ploto), 5C (58,2 kv. m bendro ploto), 5D (34,8 kv. m bendro ploto) ir 7 (642,4 kv. m bendro ploto) vaikų ir jaunimo laisvalaikio saviraiškos poilsio programoms vykdyti (t. 1, b. l. 16). 1996-07-11 tarp VĮ „Palangos aerouostas“ ir labdaros fondo „Vienybė“ buvo pasirašyta panaudos sutartis, galiosianti iki 2011 m., 2001-02-27 – susitarimas dėl sutarties sąlygų dalinio pakeitimo, juo 1996-07-11 panaudos sutartis buvo papildyta 2.1.16 punktu. 2002-06-03, remiantis 2002-05-28 ir 2002-05-21 VĮ „Palangos aerouostas“ raštais, buvo pasirašytas panaudos sutarties pakeitimas, kuriuo tos pačios dienos aktu buvo sugrąžintas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004-10-25 buvo pasirašytas 1996-07-11 panaudos sutarties dalinio pakeitimo susitarimas, kuriuo susitarta, jog labdaros fondas moka už sunaudotą elektros energiją (t. 1, b. l. 17–19, 24–28). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1996-07-11 tarp šalių buvo sudaryta rašytinė, terminuota, neatlygintinė panaudos sutartis (CK 366 str., 367 str., 1994-05-17 įstatymo Nr. I-459 redakcija). 1996-07-11 panaudos sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, kad sutartis anksčiau laiko gali būti nutraukta tik LR Vyriausybės nutarimu, įtraukus panaudos objektą į privatizuojamų objektų sąrašą, abipusiu susitarimu ir jeigu viena iš sutarties šalių nevykdo savo įsipareigojimų, nurodytų joje, o minimos sutarties 4.4 punktu buvo susitarta, kad sutarties 4.3 punkte nurodytais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienai iš šalių raštu perspėjus kitą šalį prieš 90 dienų (t. 1, b. l. 18). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytu teiginiais, kad ginčo panaudos sutartis tarp ginčo šalių buvo pasirašyta daugiau nei prieš 10 metų ir kad nuo 1996-07-11 panaudos sutarties sudarymo Palangos oro uoste iš esmės pasikeitė situacija: 1) jis įtrauktas į Lietuvos strateginę reikšmę turinčių objektų sąrašą; 2) orlaivių skrydžių saugai ir aviacijos saugumui keliami didesni reikalavimai, nustatyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos Sąjungos dokumentuose; 3) Civilinės aviacijos administracija 2006-11-15 saugumo tikrinimo aktu nustatė, kad vaikų stovyklos veikla pažeidžia Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 24, 48, 55 punktus; 4) Tarptautinio Palangos oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje vaikų stovyklos veiklos vystymas nėra įmanomas ir pagal aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 48, 49, 55 punktai, Aviacijos įstatymo 44 str. 3 d., 66 str. 5 d.); 5) vaikų poilsis yra objektyviai negalimas, pažeidžia pagrindines Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punkte garantuojamas vaikų teises į sveiką ir saugią aplinką.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių sudaryta 1996-07-11 panaudos sutartis buvo vykdoma ir įsigaliojus 2000 m. CK. Pagal 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 str. 1 d. Civilinis kodeksas taikomas prievoliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems po Kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad CK 6. 641 str. 2 d. nustato, kad panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Šios bylos atveju nustatyta, kad panaudos davėjas, 2006-03-08 raštu „Dėl 1996-07-11 panaudos sutarties nutraukimo“ pranešęs panaudos gavėjui – labdaros fondui „Vienybė“, kad remdamasis Civilinės aviacijos administracijos 2006-11-15 saugumo tikrinimo akte nurodytu įpareigojimu skubiai nutraukti 1996-07-11 panaudos sutartis, 2006-11-12 raštu nurodė, kad 2006-12-29 vienašališkai nutraukia panaudos sutartį (t. 1, b. l. 29, 38).

Apeliantas labdaros fondas „Vienybė“ apeliaciniame skunde teigia, kad 2008-02-27 priešieškinyje atsakovas pripažįsta ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją, kad sutartis vienvaldiškai ne teismo tvarka negali būti nutraukiama, tačiau tokia pozicija prieštarauja atsakovo pozicijai dėl panaudos sutarties nutraukimo vienvaldiškai 2006-11-22 rašte. Iki 2008-02-27, kai atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl panaudos sutarties nutraukimo, visi jo veiksmai dėl panaudos sutarties nutraukimo buvo vienvaldiški, neteisėti, pažeidė ieškovo turtinius ir neturtinius interesus, todėl atsakovo ir teismo nurodyta vienintelė aplinkybė, jog ginčo objektai patenka į kontroliuojamą teritoriją, nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti prieš terminą panaudos sutartį, nes ieškovas visada sutiko ir sutinka, kad jiems bei stovyklautojams būtų išduoti reikalingi leidimai. Be to, atsakovo nurodyta LR Vyriausybės 2005-04-18 nutarimu Nr. 412-3 patvirtinta Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programa yra riboto naudojamo ir nėra viešai prieinamas teisės aktas. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais apelianto labdaros fondo „Vienybė“ apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad atsakovo veiksmai dėl panaudos sutarties nutraukimo buvo vienašališki ir galbūt neteisėti ar pažeidę ieškovo turtinius interesus, todėl mano, kad apeliantui dėl jo galbūt pažeistų turtinių interesų yra neužkirstas kelias kreiptis į teismą dėl jo galbūt patirtų nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 1) kad VĮ Tarptautinis Palangos oro uostas įtrauktas į Lietuvos strateginę reikšmę turinčių objektų sąrašą; 2) orlaivių skrydžių saugai ir aviacijos saugumui keliami didesni reikalavimai, nustatyti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Europos Sąjungos dokumentuose; 3) Civilinės aviacijos administracijos 2006-11-15 saugumo tikrinimo aktu nustatytas faktas, kad vaikų stovyklos veikla pažeidžia Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 24, 48, 55 punktus; 4) kad VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje vaikų stovyklos veiklos vystymas neįmanomas ir pagal aviacijos saugumą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas (Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 48, 49, 55 punktai, Aviacijos įstatymo 44 str. 3 d., 66 str. 5 d.); 5) vaikų poilsis yra objektyviai negalimas, pažeidžia pagrindines Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punkte garantuojamas vaikų teises į sveiką ir saugią aplinką; 6) 2002-10-29 LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Techninės infrastruktūros dalyje); 7) 2002-10-29 LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (Techninės infrastruktūros dalyje); 8) 2002-11-12 LR Seimo nutarimu Nr. 1X-1187 patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija (Transporto ir tranzito dalis); 9) LR Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonėse (Transporto ir komunikacijos dalis), patvirtintose 2005-03-24 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 315, numatyta šio oro uosto infrastruktūros plėtra; 10) VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto detaliojo plano parengimas, patvirtinantis, kad pagal panaudos sutartį ieškovui perduoti pastatai yra rekonstruotini keičiant paskirtį ir įrengiant vienkartinių krovinių terminalo vystymo zoną (indeksas 2) bei orlaivių smulkaus remonto bazės ir karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo tarnybų vystymo zonas (indeksas 3), sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui patenkinti priešieškinį ir vadovaujantis CK 6. 641 str. 2 d. nuostatomis nutraukti 1996-07-11 panaudos sutartį, sudarytą tarp VĮ „Palangos aerouostas“ ir labdaros fondo „Vienybė“ su 2001-02-27, 2002-06-03, 2004-10-25 pakeitimais, o labdaros fondo „Vienybė“ ieškinį atmesti, nes anksčiau nutartyje aptarti duomenys ir įrodymai patvirtina bylą nagrinėjusio teismo sprendime padaryta išvadą, kad pačiam panaudos davėjui – VĮ Tarptautiniam Palangos oro uostui dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių skubiai ir neišvengiamai reikalingos pagal panaudos sutartį ieškovo naudotos negyvenamosios patalpos.

Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.