- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-100-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23368-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- L. V.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Gražvydo Poškaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausmės dalimi, ir L. V. paskirta galutinė bausmė ? 1 (vieni) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. V. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. 15.00 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 17.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nulaužusi pakabinamas durų spynas, įsibrovė į V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš patalpų pagrobė benzininį trimerį „Stiga 7000“, kurio vertė 50 eurų, 60 m ilgio benzininio trimerio valą, kurio vertė 12 eurų, rankinį suktuką „VIS PWW Poland“, kurio vertė 5 eurai, 2 vnt. 0,9 l talpos aliejaus, kurių vieneto vertė 1 euras, bendra vertė 2 eurai, bevertį 400 g talpos stiklainį majonezo „Kėdainių originalus su kiaušinių tryniais“, bevertį 500 g talpos stiklainį uogienės, bevertę 500 g pakuotę kavos „Cafe grande“, beverčius 2 kg svogūnų, priklausančius V. M., taip nukentėjusiajam V. M. padarė 62 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. V. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas skyrė jai pernelyg griežtą bausmę. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ji yra aštuonis kartus teista, neįvertino, kad buvo bausta administracine tvarka ir todėl negali būti vertinama, kad ji yra teista aštuonis kartus. Prašoma atsižvelgti į tai, kad ji atsiprašė nukentėjusiojo, kad nukentėjusysis jai atleido ir neturėjo pretenzijų, kad pavogti daiktai yra beverčiai, kad ji pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, taip pat į tai, kad ji yra turėjusi galvos traumą, todėl jai sunku prisiminti. Pažymima, kad turi garbaus amžiaus motiną, kuriai reikia jos pagalbos. Pasižada nenusikalsti, gyventi dorą gyvenimą, gailisi padariusi nusikaltimą.
3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras ? skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistoji L. V. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (L. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų), kaltininkės asmenybę (nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, teista, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausta administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes (kaltininkė nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, būdama recidyvistė). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas L. V. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, taip pat įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
7. Nuteistosios vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodė netinkamą jos teistumų skaičių. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantis išrašas iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad L. V. atžvilgiu buvo priimti aštuoni apkaltinamieji nuosprendžiai, t. y. 1995 m. balandžio 27 d., 1997 m. rugsėjo 24 d., 2003 m. lapkričio 21 d., 2008 m. kovo 21 d., 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. spalio 30 d., 2018 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. (2 t., b. l. 1–9, 11–15), tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pasibaigus BK 97 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis), todėl daroma išvada, kad nusikalstamą veiką L. V. padarė būdama du kartus teista. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas gali atsižvelgti ir į išnykusį teistumą, kaip viena iš kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408-139/2016, 7.4 punktas), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs ir išnykusius teistumus nepažeidė baudžiamojo įstatymo normų, nes šiai aplinkybei nesuteikė išimtinės reikšmės, ji buvo vertinama kartu su kitais L. V. charakterizuojančiais duomenimis. Nuteistosios prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistosios teisinę padėtį vien dėl to, kad ji pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jai atleido. Pažymėtina, kad nukentėjusysis neturėjo pretenzijų nuteistajai, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti pavogti daiktai ir grąžinti nukentėjusiajam (1 t., b. l. 158–164, 187–191). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (turėjo galvos traumą, pasižada nenusikalsti, turi garbaus amžiaus motiną) nesudaro pagrindo švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.
8. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajai paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas L. V. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
9. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistajai buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog L. V. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90 Eur sumą. Atsižlegiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, kad teismo posėdyje dalyvavo nuteistosios gynėjas, kad skundas atmestas, teisėjų kolegija nutaria iš nuteistosios priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistosios L. V. apeliacinį skundą.
Priteisti iš nuteistosios L. V. valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.