Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-277-253/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
2A-277-253/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
J. G., A. G., V. G., T. G.
Ieškovas
P. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-277-253/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13993-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.12; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑09‑27 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams J. G. (J. G.), A. G., V. G. (V. G.), T. G., nepilnamečiams D. G. (D. G.), A. G., atstovaujamiems atstovų pagal įstatymą V. G. (V. G.) ir T. G., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir skolos bei netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas iškeldinti atsakovus – J. G., A. G., V. G., T. G. ir nepilnamečius vaikus A. G. bei D. G. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo J. G. 1 731 Eur nuomos mokestį, nesumokėtą už laikotarpį nuo 2014-09-03 iki 2015-10-03 ir 2 000 Eur delspinigių; priteisti iš atsakovo J. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, kad 2014-05-16 turto pardavimo iš varžytinių metu įsigijo Butą su rūsiu, jis iki šio sandorio nuosavybės teise priklausė A. G.. Ieškovas 2014-06-03 nuomos sutarties pagrindu minėtą butą išnuomojo atsakovui J. G.. Sudarytos nuomos sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad butas išnuomojamas nuo 2014-06-03 3 mėnesių terminui, tai yra iki 2014-09-03; sutarties šalys susitarė, kad atsakovas mokės nuomos kainą po 115,84 Eur (400 Lt) per vieną nuomos mėnesį plius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį. Sutarties 5.1 punkte taip pat nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovas įsipareigoja nupirkti butą už sutartą sumą arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sutarties nutraukimo išsikraustyti iš buto kartu su jame gyvenančiais asmenimis. 2014-09-03 suėjus buto nuomos pabaigos terminui atsakovas atsisakė pirkti butą už ieškovo pasiūlytą kainą. Ieškovas nurodė, jog atsakovas be ieškovo sutikimo bute leido gyventi ir kitiems asmenims A. G. (buvusiai sutuoktinei), jų sūnui V. G., sūnaus sutuoktinei T. G. bei V. ir T. G. nepilnamečiams vaikams A. G. ir D. G.. Dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas, būdamas teisėtas Buto savininkas, negali naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu butu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017‑09‑27 sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies ir nuspręsta: iškeldinti atsakovus J. G., A. G., V. G., T. G. su nepilnamečiais vaikais D. G. ir A. G. iš ieškovui P. P. nuosavybės teise priklausančio Buto su visu jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo J. G. 1 731 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-11-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo P. P. naudai; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. G., A. G., V. G., T. G. 1 883,45 Eur bylinėjimosi išlaidų po 470,86 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovo P. P. naudai; grąžinti ieškovui P. P. 255,38 Eur žyminio mokesčio permoką; kitą ieškinio dalį nuspręsta atmesti.Teismas konstatavo, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos – Buto sutarties terminui (2014‑09-03) atsakovai gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute. Įvertinęs atsakovų nurodytas aplinkybes, kad jie šiuo metu ginčo Bute nebegyvena, tačiau iki šiol Bute yra likę jų asmeniniai daiktai bei buto raktai, teismas darė išvadą, kad ieškovas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo, dėl to ieškovo reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo tenkino. Taip pat tenkintas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo J. G. 1 731 Eur nuostolių atlyginimą, pažymint, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai, kaip netesybos, įskaitytini į priteistą 1 731 Eur sumą, kaip nuostolių ieškovui atlyginimas, ir papildomai kaip delspinigiai nepriteistini. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 4 910,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš jų teismas pripažino pagrįstomis 4 156,19 Eur), o atsakovas J. G. patyrė 84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nuspręsta ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 1 883,45 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno po 470,86 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas J. G. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-27 sprendimo dalį, kuria iš atsakovų J. G., A. G., V. G., T. G. priteistos 1 883,45 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš kiekvieno po 470,86 Eur, ir prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo J. G.. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Ginčo teisiniai santykiai realiai buvo susiklostę tik tarp ieškovo ir atsakovo J. G.. Kiti atsakovai į bylą įtraukti tik dėl formalių įstatymo reikalavimų, jie jokių procesinių dokumentų į bylą neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.Daugiau nei metus laiko atsakovai ginčo bute negyveno, tai yra iš esmės buvo įvykdytas pagrindinis ieškovo reikalavimas. Ieškovas dėl šios bylos dalies turėjo reikalavimo visiems atsakovams atsisakyti. Jei ieškovas būtų elgęsis rūpestingiau, sąžiningiau ir apdairiau, kitų atsakovų nebūtų reikėję įtraukti į bylą ir teismas būtų išnagrinėjęs tik ieškovo reikalavimą apeliantui dėl nuostolių atlyginimo, kurį teismas atmetė.Ieškovas tik 2017-07-21 patikslintu ieškiniu į bylą tinkamai įtraukė visus atsakovus. Kadangi byla nagrinėjama dar nuo 2015-11-18, o skundžiamu teismo sprendimu buvo dalijamos ir bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kai kiti atsakovai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, neteisinga ir neproporcinga, kad ieškovui išlaidas turi atlyginti visi atsakovai lygiomis dalimis.Atsiliepimu ieškovas P. P. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą. Ieškovas teigia, kad ginčo santykiai dėl iškeldinimo buvo tarp ieškovo ir visų į bylą įtrauktų atsakovų, o rašytiniai įrodymai byloje paneigia apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad paskutinius bylos nagrinėjimo metus atsakovai ginčo bute iš viso negyveno. Atsakovai iki šiol neperdavė ieškovui buto raktų, ieškovas negali šiuo butu naudotis. Pažymi, kad procesinius dokumentus į bylą pateikė ne tik atsakovas J. G., bet ir atsakovai A. G. bei V. G., o tai, kad T. G. neteikė į bylą procesinių dokumentų ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, nesudaro pagrindo nepriteisti iš jos dalies ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Apeliaciniu skundu atsakovas J. G. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-27 sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija vertina apeliacinio skundo argumentus ir pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, atsižvelgdamas į tai, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios įstatymo nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų taisyklė ,,pralaimėjęs moka“, pagal ją bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies ją laimėjusios šalies naudai. Šalis, dėl kurios priimtas nepalankus, jos teises ir interesus varžantis teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi.Skundžiamu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-27 sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas sprendimu, be kitų reikalavimų, tenkino ieškovo P. P. reikalavimą dėl iškeldinimo. Išnagrinėjus civilinę bylą skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta ieškovo P. P. naudai priteisti 1 883,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas priteisiant iš atsakovų J. G., A. G., V. G. ir T. G. lygiomis dalimis – po 470,86 Eur iš kiekvieno atsakovo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 883,45 Eur. Apeliaciniu skundu atsakovas J. G. pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovui priteistinos bendros bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio neginčija.Apelianto J. G. nuomone, visos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovui tik iš atsakovo J. G.. Apeliantas teigia, kad ginčo teisiniai santykiai realiai buvo susiklostę tik tarp ieškovo ir atsakovo J. G., be to, kiti atsakovai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.Ieškovas pradiniu ieškiniu pareiškė reikalavimą dėl atsakovo J. G. ir su juo gyvenančių asmenų iškeldinimo su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad ginčo Bute savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ne tik J. G., tačiau ir kiti asmenys (A. G., V. G., nepilnamečiai vaikai A. G. ir D. G., taip pat V. P.). Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. G. buvo įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo. Patikslintu ieškiniu ieškovas byloje teismo prašė iškeldinti atsakovus – J. G., A. G., V. G., T. G. ir nepilnamečius vaikus A. G. bei D. G. su visu jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.Byloje nustatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyveno ir / ar juo naudojosi ne tik atsakovas J. G., bet kiti atsakovai – jo artimieji. Matyti, kad byloje ieškovas nuosekliai reikalavo pašalinti jo teisių pažeidimą ir iškeldinti visus asmenis iš ieškovui priklausančio buto. Taigi ginčas buvo kilęs dėl visų Bute gyvenusių ir / ar juo besinaudojusių asmenų iškeldinimo, Ieškovo teisių pažeidimas egzistavo ir bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad kiti atsakovai į bylą įtraukti tik formaliai. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad kiti atsakovai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, esant tokioms aplinkybėms nepripažintini turinčiais esminę teisinę reikšmę sprendžiant dėl ieškovo byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad paskutinius bylos nagrinėjimo metus, tai yra daugiau nei metus laiko, atsakovai ginčo bute negyveno. Apelianto nuomone, taip iš esmės buvo įvykdytas pagrindinis ieškovo reikalavimas (kuris ir buvo patenkintas), dėl to ieškovas, elgdamasis rūpestingai ir sąžiningai, reikalavimo visiems atsakovams dėl šios bylos dalies turėjo atsisakyti. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.Dėl minėtų apeliacinio skundo motyvų dėl ieškovo procesinio elgesio pažymėtina, kad ieškovo ieškinio reikalavimai iš esmės buvo siejami su ieškovo teisių įgyvendinti savo nuosavybės teisę visa apimtimi pažeidimo pašalinimu – asmenų iškeldinimu su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nors atsakovai tvirtino, kad P. P. bute nebegyvena, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog bute yra likę jų asmeniniai daiktai bei buto raktai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacine tvarka neginčijamos. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad vien atsakovams nebegyvenant ginčo bute nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio reikalavimas buvo visiškai patenkintas.Apeliantas teigia, kad kiti atsakovai procesinių dokumentų į bylą neteikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo. Taigi apeliantas iš esmės nurodo, kad kitų atsakovų procesinis elgesys buvo pasyvus. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantas, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. G. ir V. G. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį. Antra, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 12 straipsnis). Taigi atsakovai turi teisę pasirinkti kokiu būdu ir kokia apimtimi naudotis CPK numatytomis savo procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad atsakovai tam tikromis savo, kaip bylos šalių, procesinėmis teisėmis nesinaudojo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovams nekyla pareiga kompensuoti šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, šios turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai tenkintai jos reikalavimų daliai.Šiuo atveju nepalankus teismo sprendimas priimtas dėl visų atsakovų ir jiems sukėlė materialius teisinius padarinius, taigi visiems atsakovams atsiranda ir procesiniai teisiniai padariniai. Visi atsakovai šioje byloje laikytini bylą pralaimėjusia šalimi, dėl to jiems kyla pareiga kompensuoti proporcingą dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų reiškiant ieškinio reikalavimus, kurie patenkinti ginčą iš esmės išnagrinėjus teisme.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir pagrįstai ieškovui atlygintinas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsakovams lygiomis dalimis. Atsakovo J. G. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, dėl to apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Duomenų apie kitų bylos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta, dėl to jų paskirstymo tarp šalių klausimas nenagrinėtinas (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-09-27 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius DobrovolskisAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas