Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-02-27 · Civilinė byla Nr. 2VP-2310-589/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
2VP-2310-589/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01328-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, J. M.
Kategorijos
  • 3.1.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2VP-2310-589/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01328-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.5.; 3.5.1.; 3.2.7.1 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 27 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, J. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė pareiškimą pakeisti pradinį skolininką B. G. į naują skolininkę J. M. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/02441 vykdant 132,69 Eur skolos išieškojimą iš B. G. išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius). Pareiškėjas nurodo, kad skolininkas B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininko mirties jo palikimą priėmė J. M..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pareiškimai, teismui pateikti vykdymo proceso metu, turi būti išnagrinėti per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis). Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Iš kartu su atstolio pareiškimu pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje 2016 m. spalio 31 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/16/02441 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6744-212/2006 dėl 132,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininko B. G. išieškotojo VSDFV Panevėžio skyriaus naudai. Apie tai, kad B. G. mirė (duomenys neskelbtini) antstoliui tapo žinoma 2016 m. spalio 31 d. (vyk. b. Nr. 0025/16/02441, l. 2-3). Iš 2016 m. lapkričio 2 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl mirusio B. G. palikimo, 2016 m. liepos 4 d. į Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarę Dainą Aliukonienę kreipėsi J. M.. Antstolis, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2016 m. lapkričio 6 d. patvarkymu Nr. S-3.5 vykdomąją bylą sustabdė (vyk. b. Nr. 0025/16/02441, l. 5-6). Vykdomojoje byloje yra antstolio 2016 m. lapkričio 3 d. siųstas šaukimas J. M. atvykti 2016 m. lapkričio 10 d. į antstolio Andriaus Bespalovo kontorą, kuris J. M. neįteiktas (vyk. b. Nr. 0025/16/02441, l. 14).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialinių teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to sprendžiant skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai, turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėjimo. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, o kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L.U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jei priimti tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011, antstolė R.M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos“). Šioje normoje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitiko turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną išlaikymo skolą, o valstybei pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuota, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė G. A. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-18/2012). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011).

Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas sprendžia, kad iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0025/16/02441 dokumentų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad po skolininko B. G. mirties jo palikimą priėmusi J. M. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tiek kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, buvo laiku ir tinkamai informuota apie vykdomą 132,69 Eur skolos išieškojimą iš B. G. išieškotojo VSDFV Panevėžio skyriaus naudai. Antstolio šaukimas, išsiųstas paveldėtojai, nelaikytinas tinkamu paveldėtojos informavimu apie palikėjo skolas, be to jis siųstas pasibaigus įstatymų numatytam terminui, per kurį paveldėtoja turi būti informuota apie palikėjo skolas. Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad teismas šį terminą kreditoriaus ar antstolio prašymu būtų pratęsęs, taip pat nėra. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kreditoriai buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę įstatymų nustatytus terminus kreiptis į įpėdinius informuojant apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R.M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Jonavos paslaugos“, bylos Nr. 3K-3-533/2011).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, materialinių subjektinių skolininko teisių ir pareigų perėmimas materialiojoje teisėje realiai neįvyko, nes nei išieškotojas (kreditorius) VSDFV Panevėžio skyrius, nei antstolis Andrius Bespalovas CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais neinformavo palikėjo B. G. įpėdinės J. M. apie vykdomą 132,69 Eur skolos išieškojimą iš B. G. išieškotojo VSDFV Panevėžio skyriaus naudai, todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48, 290, 291, 593, 596 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą pakeisti mirusį skolininką B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/02441, vykdant 132,69 Eur skolos išieškojimą iš B. G. išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rita Dambrauskaitė