- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2A-597-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Margarita Dzelzienė, Rimutė Markelevičienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- O. D. V.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-109-837/2010, pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei O. D. V. dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-4) ir 2009-11-30 patikslintu ieškiniu (b.l. 88-89), kuriais prašė pripažinti P. A. A., a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 1 / 2 dalį 4/10 dalis gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. 2796-8000-2016, ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. 2796-8000-2038, ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. 2796-8000-2049, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė nurodė, kad 1997-10-30 mirė jos tėvas P. A. A., kuris nuo 1973 m. iki mirties su atsakove gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose (buvo sugyventiniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 nutartimi pripažino, kad tarp P. A. A. ir atsakovės L. M. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl šiuo laikotarpiu jų įgyto turto dalys yra lygios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartimi taip pat buvo konstatuotas bendras šalių gyvenimas, turto įgijimo faktas bei jungtinė veikla. Atsakovė, būdama nesąžininga, į dalintiną turtą neįtraukė dalies įgyto turto, kuris buvo įgytas ieškovės tėvui ir atsakovei gyvenant kartu ir yra registruotas atsakovės vardu, t.y. dalį 4/10 gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. 2796-8000-2016, ūkinio pastato, unikalus Nr. 2796-8000-2038, ½ dalį kitų statinių, unikalus Nr. 2796-8000-2049, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6782 ir 1996-12-17 mainų sutarties Nr. 8560 pagrindu už 36 000 Lt. Kadangi minėtais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovė O. D. V. kartu su P. A. A. vedė bendrą ūkį, ir pripažintas jungtinės veiklos sutarties sudarymas, ieškovės tėvui turi būti pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį atsakovei priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-20 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės L. M. 65,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2005 nustatė, kad tarp atsakovės O. D. V. ir velionio P. A. A. buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukurti dalinę nuosavybę. Šioje ir kitose šalių nurodytose tų pačių šalių bylose nebuvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamojoje byloje dėl nuosavybės teisių į ginčijamo turto ½ dalį pripažinimo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl dalies bendro sugyventinių turto pripažinimo. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Atsakovės O. D. V. ir P. A. A. santuoka nebuvo sudaryta, tačiau neįregistravę santuokos jie kartu išgyveno 24 metus. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Ginčijamas turtas atsakovės buvo įsigytas pagal 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. D. pardavė, o O. D. V. nupirko 4/10 dalis gyvenamojo namo 1A1p, ½ garažo 3G1b, ½ ūkio pastato 4J1b, ½ kiemo pastatų, investicinius čekius ir avansinę įmoką už žemės sklypą, esančių adresu (duomenys neskelbtini). 1996-12-17 mainų sutarties pagrindu atsakovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ garažo 3G1b su turto bendrasavininke E. A. Š. išmainė į ½ ūkio pastato 4J1b. Liudytojai J. A. ir V. A. parodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo atsakovė O. D. V., o P. A. A. į šį turtą nepretendavo. Taigi ginčijamo turto pirkėja ir savininkė yra O. D. V.. Ieškovė be savo paaiškinimo nepateikė teismui jokių įrodymų, kad P. A. A. savo lėšomis prisidėjo prie paminėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo ar pagerinimo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė tų aplinkybių, kurios patvirtintų įstatyme įtvirtintą teisinį pagrindą bendraturčiams reikalauti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, t.y. ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (b.l. 134-137), apeliacinės instancijos teisme ieškovė L. M. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Ieškovė – apeliantė nurodė, kad pirmos instancijos teismas, nenagrinėdamas aplinkybių dėl bendros jungtinės veiklos sutarties tarp atsakovės ir P. A. A. sudarymo, konstatuoto Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyse kitose bylose, visiškai netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 str., 279 str. Civilinėje byloje nereikia įrodinėti fakto, kuriuo šalis remiasi ir kuris teismo jau nustatytas anksčiau nagrinėtoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 str. 1 d. 2 p.), teismo sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys teismo nustatytų faktų nebegali ginčyti (CPK 279 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-06-29 nutartyje konstatavo, kad atsakovė D. V. ir palikėjas P. A. A. nuo 1973m. iki palikėjo mirties gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose (buvo sugyventiniai), tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, o šiuo laikotarpiu įgyto turto dalys yra lygios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartimi buvo paliktas nepakeistu Panevėžio apygardos teismo 2008-12-10 sprendimas, kuriuo priteista ½ dalis žemės sklypo. Taigi įsitesėjusiomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis konstatuotos aplinkybės ir faktai leidžia spręsti, jog visas atsakovės D. O. V. ir ieškovės tėvo P. A. A. įgytas turtas yra įgytas iš bendrų lėšų ir dalintinas lygiomis dalimis.
Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigyto 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6782 ir 1996-12-17 mainų sutarties Nr. 8560 pagrindu pirkėja ir savininkė yra O. D. V.. Nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutarties ir 1996-12-17 mainų sutarties pagrindu, t.y. teismų pripažintu jungtinės veiklos sutarties laikotarpiu. Esant galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriais nustačius bendros jungtinės veiklos sutarties buvimas tarp atsakovės ir P. A. A., ieškinys turėjo būti patenkintas. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais šalių įgyto turto dalys buvo pripažintos lygiomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 148-149), apeliacinės instancijos teisme atsakovė O. D. V. prašė apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-20 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė pripažino, kad su P. A. A. buvo faktiniai sugyventiniai ir sudarė faktinę šeimą, kurioje savo darbu ir lėšomis siekė sukurti ir įgijo bendrą turtą, t.y. tam tikras turtas buvo sukurtas jungtinės veiklos pasėkoje: santaupos, žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame kartu ir gyveno. Turtas laikomas sukurtu jungtinės veiklos pasėkoje, kai jam sukurti įdėtos bendros sugyventinių lėšos ir bendras darbas (CK 6.970 str.), o nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytas ginčo turtas nebuvo sukurtas jungtinės veiklos pasėkoje ir nelaikytinas bendru.
Iki atsakovės ir P. A. A. bendro gyvenimo pradžios atsakovės vardu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nors ji jame negyveno. Šį butą atsakovė gavo pagal 1978-07-10 orderį, o 1986 m jame apsigyveno atsakovės dukra. Vėliau butas buvo įgytas pagal 1992-06-17 pirkimo-pardavimo sutartį už atsakovės ir jos dukros B. D. investicinius čekius. Prie buto pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame 1991-12-21 pareiškime dėl buto pirkimo taip pat nurodyta, kad butą susitarė pirkti atsakovė kartu dukros šeima. Atsakovė gyveno kartu su P. A. A. adresu (duomenys neskelbtini), bet tuo metu galioję įstatymai nenumatė asmenų registracijos nebaigtame statyti gyvenamajame name, todėl registruota gyvenamoji vieta buvo nurodyta adresu ,(duomenys neskelbtini) Atsakovė kartu su P. A. A. bendromis lėšomis ir darbu įrenginėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tikėdamiesi kartu jame gyventi. Atsakovė pažymėjo, kad jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ji kaip įnašo į jungtinės veiklos rezultatų kūrimą neįnešė, jis liko kaip atskiras ūkinis vienetas ir jos asmeninė, iki jungtinės veiklos pradžios įgyta nuosavybė.
Vėliau atsakovės dukrai B. D. nusprendus pagerinti gyvenimo sąlygas, buvo įgytas ginčo nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas už B. D. pinigines lėšas: dalį lėšų B. D. turėjo pati, dalį skolinosi iš J. A., kuriai skola grąžinta pardavus minėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini) 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutartis dėl ginčijamo turto įsigijimo su A. D. buvo sudaryta atsakovės vardu, siekiant apsaugoti atsakovės ir jos dukros turtinius interesus dėl galimų nesutarimų jos šeimoje. Teigia, kad P. A. A. nei savo lėšomis, nei darbu, nei kitu būdu neprisidėjo prie dalies ginčo gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ar pagerinimo. Nesant bendros veiklos, nesant bendrų įnašų, nėra ir bendro jungtinės veiklos pasėkoje sukurto turto, taigi jis negali būti bendroji dalinė atsakovės ir P.A. A. nuosavybė, o buvo ir yra atsakovės asmeninė nuosavybė, ir P. A. A. į šį turtą niekada nepretendavo.
Kartu atsakovė nurodė, kad nepakanka vien konstatuoti faktą, kad sandorio sudarymo metu P. A. A. ir O. D. V. veikė jungtinės veiklos pagrindais, būtina įrodyti sandorio sudarymo metu sugyventinių valią įgyti ginčo turtą kaip bendrąją dalinę nuosavybę. Ieškovė – apeliantė šių aplinkybių neįrodė. Ieškovės nurodytas turtas įgytas pirkimo -pardavimo sutartimi buvo 1996-08-19, t.y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui ir dar iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo. Tuo metu galiojęs CK 84 str. 1d. numatė bendrą trijų metų ieškininės senaties terminą, kurį ieškovė praleido, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu (CK 1.125 str., 1.131 str.)
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d.1p.).
1. 1996-08-19 pirkimo-pardavimo sutartimi A. D. pardavė, o O. D. V. nupirko už 18 000 rublių 4/10 dalis gyvenamojo namo 1A1p, ½ garažo 3G1b, ½ ūkio pastato 4J1b, ½ kiemo pastatų, investicinius čekius ir avansinę įmoką už žemės sklypą, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 50);
2. 1996-12-17 mainų sutartimi atsakovė O. D. V. jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ garažo 3G1b, esančio (duomenys neskelbtini) išmainė su turto bendrasavininke E. A. Š. į pastarosios ½ ūkio pastato 4J1b (b.l. 51).
Šalys iš esmės pripažįsta ir neginčija faktų, kad atsakovė O. D. V. ir P. A. A. nuo 1973m. iki P. A. A. mirties 1997-10-30, gyveno faktiniuose santuokiniuose santykiuose, t.y. buvo sugyventiniai.
Apeliantės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-29 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-109/2009) buvo nagrinėjami klausimai dėl atsakovės O. D. V. ir P. A. A., gyvenusių faktiniuose santuokiniuose santykiuose (buvus sugyventiniais), tarp kurių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios laikotarpiu 1995-04-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. P. A. iš V. B. įgijo 0,1147 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šioje byloje teismai iš tikro nustatė, kad sugyventiniai D. V. ir P. A. A. kartu augino gėles, kurias pardavę gautus pinigus investavo į A. P. A. vardu įgyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybą, todėl ir prie namo esantį 0,1147 ha žemės sklypą sugyventiniai D. V. ir P. A. A. įsigijo iš bendrai dirbant sukauptų lėšų (b.l. 14-18). Apeliantės nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose teismai nenagrinėjo ir nenustatė, kad atsakovei O. D. V. ir P. A. A., gyvenant faktiniuose santuokiniuose santykiuose (buvus sugyventiniais), buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis įsigyti dalį namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadangi nurodytose bylose sugyventiniai įgijo visai kitą turtą, t.y. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).
Ieškovė-apeliantė L. M. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad O. D. V. 1996m. įsigyjant ginčo turtą, t.y. namų valdos dalį, esančią (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos bendrai su P. A. A. įgytos lėšos arba P. A. A. asmeninės lėšos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad P. A. A., iš tikro gyvendamas faktiniuose santuokiniuose santykiuose su O.D. V., siekė 1996m. ginčo turtą kartu su O. D. V. įsigyti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad P. A. A. gyveno ar naudojosi namų valdos dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), o byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo namų valdoje gyveno atsakovės O. D. V. dukra B. D. su šeima. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamame sprendime visiškai teisingai nurodė, kad nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui netaikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, dėl ko sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu.
Apeliacinio skundo motyvai pripažinti nepagrįstais, todėl jų pagrindu naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.