Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. L.“ ieškinį atsakovui I. G., trečiajam asmeniui ūkininkui V. I. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra iš sutarties ar delikto atsirandantys piniginiai reikalavimai, ieškovės prašymu gali būti išspręstas dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais. Teismas, nustatęs, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas ieškinį tenkinti, priima preliminarų sprendimą (Civilinio proceso kodekso 428 straipsnio 1 dalis). Ieškovė piniginius reikalavimus atsakovui grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių dokumentų (2017 m. balandžio 10 d. finansinės nuomos sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų, 2017 m. balandžio 10 d. laidavimo sutarties, priminimo apie neapmokėtas sąskaitas, pranešimo apie finansinės nuomos sutarties nutraukimą, rašto dėl skolos sumokėjimo, mokėjimų suvestinės, kitos bylos medžiagos) nustatyta, kad tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. L.“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Nordea F. L.“) ir trečiojo asmens ūkininko V. I. 2017 m. balandžio 10 d. sudarytos finansinės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartys), dėl purkštuvo „J. D. M740“, grėblio „Kuhn GA 6620“, puspriekabės „W. F. 16S”, šienapjovės „Kuhn (duomenys neskelbtini) traktoriaus „J. D. 6120M“, vartytuvo „Kuhn GF8702“ (toliau – Turtas) finansinės nuomos. Pagal Sutarčių bendrųjų sąlygų 1 punktą ieškovė, kaip lizingo davėja, trečiojo asmens, kaip lizingo gavėjo, prašymu įsigijo Turtą, kurį Daikto perdavimo - priėmimo naudotis ir valdyti akto pagrindu ieškovė trečiajam asmeniui perdavė laikinai valdyti ir naudotis, o trečiasis asmuo Turtą priėmė. 2017 m. balandžio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos trys laidavimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Laidavimo sutartys). Pagal Laidavimo sutarties 1 punktą, atsakovas neatšaukiamai ir besąlygiškai visu savo turtu laidavo už 2017 m. balandžio 10 d. Sutarčių tinkamą ir visišką įvykdymą. Atsakovas įsipareigojo ieškovei atsakyti kaip solidarus skolininkas visu savo turtu, įskaitant ir pinigines lėšas, jeigu trečiasis asmuo, be kita ko, lizingo sutarčių nustatytais terminais nesumokės turto verčių dengimo įmokų (visų ar dalies), palūkanų, delspinigių, kitų netesybų, mokesčių, kitų mokėjimų, neatlygins nuostolių, kylančių pagal lizingo sutartis (laidavimo sutarčių 1.1 ir 1.2 punktai). Atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei tokia pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo, t. y. už visišką prievolių pagal lizingo sutartis įvykdymą.

Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ieškovė 2018 m. gruodžio 31 d. išsiuntė priminimą apie neapmokėtas sąskaitas. Ieškovė šiuo raštu nustatė trečiajam asmeniui 14 dienų terminą pradelstiems finansiniams įsipareigojimams padengti ir kartu įspėjo trečiąjį asmenį, kad ji vienašališkai nutrauks lizingo sutartis, jeigu trečiasis asmuo nustatytu terminu nepašalins sutarčių pažeidimų.

Kadangi trečiasis asmuo nustatytu terminu nesumokėjo įmokų, ieškovė 2019 m. sausio 24 d. išsiuntė trečiajam asmeniui pranešimą dėl finansinės nuomos sutarčių nutraukimo. Šiuo pranešimu dar kartą nustatė papildomai 14 dienų terminą pradelstiems finansiniams įsipareigojimams padengti, be to, įspėjo, kad ieškovė vienašališkai nutrauks lizingo sutartis, jeigu jis nurodytu terminu neįvykdys savo piniginių prievolių. Ieškovė kartu kreipėsi ir į atsakovą, 2019 m. sausio 24 d. raštu dėl skolos sumokėjimo pareikalaudama, kad jis, kaip solidarusis skolininkas, 14 dienų terminu padengtų pradelstus finansinius įsipareigojimus, susidariusius pagal lizingo sutartis.

Trečiasis asmuo ir atsakovas pirmiau nurodytu terminu nepadengė pradelstų finansinių įsipareigojimų, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė lizingo sutartis.

Ieškovės paskaičiavimu trečiojo asmens pradelsti įsipareigojimai – turto verčių dengimo įmokos ir palūkanos, atsiradę iki vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo, sudaro 13741,21 Eur, o netesybos, apskaičiuotos trečiajam asmeniui nemokant turto verčių dengimo įmokų ir palūkanų, – 1518,52 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Byloje nustatyta, jog ieškovė pagal CK 6.574 straipsnio bei Sutarčių reikalavimus, pareikalavo iš atsakovo ir trečiojo asmens sutartinių prievolių įvykdymo, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo savo prievolių ieškovės atžvilgiu neįvykdė.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laiduotojo atsakomybės kreditoriui atsiradimas yra siejamas su pagrindinio skolininko prievolės neįvykdymu. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis). Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, taip pat Laidavimo sutarčių 1 punktu atsakovas atsako ieškovei kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis už lizingo gavėjo ūkininko V. I. prievolių pagal Sutartis įvykdymą.

Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Remiantis CK 6.78 straipsnio 3 dalimi, laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Sutartimis buvo sutarta dėl netinkamo pagrindinių prievolių vykdymo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Trečiajam asmeniui nemokant turto verčių dengimo įmokų ir palūkanų, ieškovė atsakovui paskaičiavo 1518,52 Eur dydžio delspinigius.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas ar trečiasis asmuo aukščiau nurodytas sumas ieškovei būtų sumokėję (CPK 178 straipsnis). Kadangi laiduotojas pagal laidavimo sutartį atsako ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas (CK 6.81 straipsnio 2 dalis), ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 13741,21 Eur skola, 1518,52 Eur delspinigiai.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 172 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis). Ieškovei jos prašymu grąžintina 1375 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 428 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai 13741,21 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 21 centą) skolą, 1518,52 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika eurų 52 centus) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus) žyminį mokestį.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1375 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) permokėtą žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 29 d. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkė pagal civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyse numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.