Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1495-730/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2S-1495-730/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08427-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
G. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1495-730/2014

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-08427-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 103.2; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teisės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra G. T., gim. (duomenys neskelbtini), šeimos nariai, pripažinti G. T. šeimos teisę būti įrašytiems į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, sąrašą socialiniam būstui gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-07-23 nutartimi atsisakė priimti ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. P. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teisės pripažinimo ir kartu su priedais grąžino ieškinį padavusiam asmeniui. Teismas motyvavo, kad atsižvelgus į tai, jog teisme jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ( nutartis) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, ieškinį atsisakytina priimti ir jis su pateiktais priedais grąžintinas jį pateikusiam asmeniui. Nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad globotiniai L. R., K. R., A. R., Ž. R., A. R. yra G. T., šeimos nariai, prieštarauja CK 6.588 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Pažymėjo, kad ieškovė kreipiasi į teismą ginčo teisena, tačiau prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kai toks reikalavimas pagal CPK 442 straipsnį nagrinėtinas ypatingąja teisena. Be to, ieškovės reikalavimas pripažinti G. T. šeimos teisę būti įrašytiems į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, sąrašą socialiniam būstui gauti, yra perteklinis, nes pripažinus G. T. šeimą daugiavaike ( pvz., vaikus įsivaikinus), ji galėtų būti įrašyta į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, sąrašą socialiniam būstui gauti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-23 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau-Įstatymo) 2 straipsnio 9 punktas šeimos nariais pripažįsta asmenis, teismo tvarka pripažintus šeimos nariais, todėl ginant nepilnamečių vaikų interesus būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., K. R., A. R., Ž. R., A. R. yra G. T. šeimos nariai. Šis juridinis faktas turi būti nustatytas siekiant leisti G. T. realizuoti teisę, numatytą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tai yra, būti įrašytiems į šeimų auginančių tris ir daugiau vaikų sąrašą socialiniam būstui gauti, taip apginant nepilnamečių vaikų interesus ir jų teisę į būstą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sprendžiant socialinio būsto suteikimo G. T. ir jos globotiniams klausimą, teismo sprendimas, kuriuo globotiniai pripažįstami globėjos šeimos nariais, yra būtinas. Tai nėra ginčas tarp tų pačių šalių, todėl negalima traktuoti, jog yra pateiktas tapatus ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį, pareikštą ginant nepilnamečių vaikų interesus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ieškinį motyvuodamas tuo, kad teisme jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ( nutartis) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustatyta, kad G. T. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu pripažinti L. R., K. R., A. R., Ž. R., A. R. šeimos nariais, pripažinti G. T. šeimos teisę būti įrašytai į šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) sąrašą socialiniam būstui gauti. 2014-06-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos G. T. pareiškimą. Nagrinėjamoje byloje prokuroras pareiškė ieškinį, siekdamas apginti viešąjį interesą, tai yra, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teisės pripažinimo.

Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gina viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, gina viešąjį interesą. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, kas leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Taigi nagrinėjamu atveju civilinės bylos iškėlimą inicijavo ne fizinis asmuo G. T., o prokurorė gindama viešąjį interesą, taigi negalima daryti pagrįstos išvados, kad ginčas kilo tarp tų pačių šalių, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme jau buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ( nutartis) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu.

Be to, formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, jog negalima iš karto atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393). Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad globotiniai L. R., K. R., A. R., Ž. R., A. R. yra G. T., šeimos nariai, prieštarauja CK 6.588 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad ieškovės prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prieštarauja CK 6.588 straipsnio 3 dalies nuostatoms, ieškinio priėmimo stadijoje, tai yra, neišnagrinėjęs bylos iš esmės, išsprendė dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo, todėl pažeidė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Tas pats pasakytina ir apie pirmosios instancijos teismo argumentą, kad ieškovės reikalavimas pripažinti G. T. šeimos teisę būti įrašytiems į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, sąrašą socialiniam būstui gauti, yra perteklinis, nes pripažinus G. T. šeimą daugiavaike ( pvz., vaikus įsivaikinus), ji galėtų būti įrašyta į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, sąrašą socialiniam būstui gauti.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad ieškovė kreipiasi į teismą ginčo teisena, tačiau prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kai toks reikalavimas pagal CPK 442 straipsnį nagrinėtinas ypatingąja teisena. Tačiau ieškovė prašo pripažinti ne tik juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau ir pripažinti G. T. šeimos teisę būti įrašytiems į šeimų, auginančių tris ir daugiau vaikų, sąrašą socialiniam būstui gauti, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byla turėtų būti nagrinėjama ypatingąja teisena.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės ieškinio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims G. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teisės pripažinimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Erinija Kazlauskienė