Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Algirdo Gapučio ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. D. paskirta subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. D. paskirta galutinė laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. D. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016-02-14 iki 2016-05-26.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 14 d. apie 17.40 val. iš individualios Z. S. įmonės – parduotuvės „Maisto prekės ir gėrimai“, esančios Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, individualiai Z. S. įmonei priklausantį turtą – 6 vnt. alaus „Tauras stipriausias 7.5%“, bendros 6 eurų vertės.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 14 d. apie 19.00 val. Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, Mikėnų kaime, (duomenys neskelbtini), prie individualios Z. S. įmonės – ,,Maisto prekės ir gėrimai“ parduotuvės durų, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą pardavėjos V. M. atžvilgiu – sugriebęs parduotuvės signalizaciją įjungusią ir grotuotas duris užrakinusią V. M. už rūbų krūtinės srityje, sakydamas jai, kad turi šautuvą, reikalavo duoti alaus, cigarečių, po ko, po šių jo grasinimų įbauginta V. M. išjungė signalizaciją ir vėl atrakino apsaugines parduotuvės grotas, taip įsibrovė į parduotuvės patalpas, kur, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, toliau grasino tuoj pat pavartoti fizinį smurtą V. M. atžvilgiu – viena ranka laikė sugriebęs V. M. už rūbų krūtinės srityje, kitoje rankoje laikė iškėlęs akmenį V. M. virš galvos, grasindamas juo sužaloti nukentėjusiąją, reikalavo jam duoti prekes ir pagrobė svetimą, individualiai Z. S. įmonei priklausantį turtą, bendros 21,15 euro vertės: vieną pakelį cigarečių „Rocket“, 4,95 euro vertės, vieną pakelį cigarečių „Chesterfield“, 2,90 euro vertės, šokoladą „Kinder“, 0,70 euro vertės, 2 pakuotes (12 vnt.) alaus „Kalnapilis 7.30“, bendros 12,60 euro vertės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. neginčija savo kaltės ir padarytų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta, jo nuomone, per griežta, bausme ir prašo ją sušvelninti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Išanalizavusi bylos medžiagą ir skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. D. bausmę, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties ir apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, kurios keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

V. D. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, kurių viena priskiriama apysunkių (BK 178 str. 2 d.), kita – sunkių (BK 180 str. 2 d.) nusikaltimų kategorijai. Nors V. D. yra jauno amžiaus (jam 21 metai), tačiau teisiamas jau devintą kartą, įskaitant ir teistumą užsienyje, daugiausia teistas už analogiškus turtinio pobūdžio (vagystės, plėšimai) nusikaltimus, nusikalto praėjus vos daugiau kaip mėnesiui po to, kai buvo išleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei, jo nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir jų laikytis bei leidžia teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, priešingai, jos padarytos dėl paties nuteistojo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus V. D. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Apeliantui skiriamos net ir laisvės atėmimo bausmės nepadeda keisti jo požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio bei bendruomeninio gyvenimo normas, V. D. nesistengia laikytis įstatymų ir jų nepažeidinėti, priešingai, jis toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes apylinkės teismas priėjo teisingą išvadą, kad bausmės tikslus – atimti apeliantui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo galima tik vienintele – terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taigi darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės savo rūšimi yra pagrįstos ir teisingos.

Nagrinėjamu atveju skiriant apeliantui bausmę atsižvelgta ir į tai, kad V. D. net šešis kartus yra baustas administracine tvarka, iš jų du kartus už smulkų svetimo turto pagrobimą, kitos administracinės nuobaudos skirtos arba už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje arba girto pasirodymą viešoje vietoje. Dėl V. D. elgesio Vadoklių seniūnija nusiskundimų negavo, tačiau pataisos namai, iš kurių apeliantas išėjo vos daugiau kaip prieš mėnesį iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, jo elgesį bausmės atlikimo metu vertina tik patenkinamai. Charakteristikoje nurodoma, kad V. D. bausmės atlikimo metu nesimokė, nedirbo, visuomeninėje nuteistųjų veikloje nedalyvavo, ne visada sugebėjo laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir koreguoti savo elgesį teigiama linkme (bausmės atlikimo metu 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuobaudomis baustas tris kartus, vieną kartą skatintas), ne visada adekvačiai reagavo į duodamas pastabas bei ne visada darė atitinkamas išvadas. Skirdamas V. D. bausmę apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į pagrobtų prekių vertę, įvertino tai, kad nukentėjusiajai nebuvo padaryta sužalojimų, kad yra viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui). Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms V. D. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamų veikų padarymą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis. Skirdamas subendrintą bausmę apylinkės teismas tinkamai taikė BK 63 str. numatytas bausmių bendrinimo taisykles, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas bausmes bendrino taikydamas jam palankesnį bausmių sudėjimo būdą – dalinį, po ko, nustatęs subendrintą bausmę, vadovaudamasis 64¹ str. nuostatomis, t. y. atsižvelgęs į tai, kad apeliantas savo kaltę pripažino ir kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir V. D. už dviejų nusikalstamų veikų, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą paskyrė galutinę subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Kolegijos vertinimu, tokia skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta galutinė bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Atsižvelgus į apelianto asmenybę, jo ankstesnius teistumus, į tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, padarytos V. D. vos daugiau kaip prieš mėnesį išėjus iš pataisos namų, kur jis atliko ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo kolegija neturi jokio pagrindo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Įvertinusi pirmiau išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu V. D. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga ir proporcinga jo asmenybės neigiamam charakterizavimui bei jo padarytų veikų pavojingumui, nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.). Apeliantas skunde apygardos teismui iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl tenkinti nuteistojo prašymą ir švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Atsižvelgus į tai nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.