Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei N. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo (antstolis) A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimą palaikė ieškinyje (b.l.1-3) nurodytais argumentais, kad santykiai su atsakove pašlijo 1998 metais dėl skirtingų jų požiūrių į šeimą, tarpusavio santykius bei atsakovės nenorą gyventi Lietuvoje. Jam atsisakius su ja važiuoti gyventi į Ukrainą ar Rusiją, 1999 metų vasarą atsakovė su visais daiktais tiesiog dingo iš namų. Jai negrįžus, suprato, kad ji jį paliko. Atsakovė daugiau nebepasirodė ir jokių kontaktų su ja nuo to laiko nebeturėjo. Mano, kad atsakovė galėjo ir kitą šeimą sukurti, nes tuomet į pasus atžymų apie santuoką nedarydavo. Per tiek metų užsienyje galėjo pakeisti ir pavardę. Gyvenant santuokoje jie jokio bendro turto neįgijo. Jo turimas turtas yra įgytas dovanojimu, todėl yra asmeninis ir nedalintinas. Teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovei atvykus iš Rusijos jai buvo sunku adaptuotis ir pritapti Lietuvoje. Pripažįsta, kad galbūt per mažai stengėsi, kad atsakovė galėtų gyventi su juo Lietuvoje. Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Atsakovė N. R. į teismo posėdžius neatvyko, apie teismo procesą bei posėdžius informuota viešo paskelbimo būdu, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Trečiasis asmuo (antstolis) A. Š. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Liudytoja L. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žino, jog ieškovas yra vedęs, jo sutuoktinę yra mačiusi. Tačiau R. R. sutuoktinė išvažiavo. Nuo 2000 metų ji gyvena su R. R. ir susilaukė dukters.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu draugauja jau apie 30 metų, apie 20 metų ieškovas su žmona nebegyvena. Sakė, kad ji išvažiavo namo į Rusiją. Ieškovas gyvena su L. R., su kuria turi jau 18 metų dukrą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad R. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir N. (B.) R., gim.(duomenys neskelbtini), susituokė 1994-04-13, Kauno m. CMB (b.l.4). N. R. jokio registruotino turto Lietuvoje neturi, duomenų apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje nėra (b.l.5-6, 8). Iš R. R. antstolis vykdo išieškojimą valstybės naudai pagal Jonavos r. PK Kelių policijos vykdomąjį dokumentą, skolos likutis 585,52 Eur (b.l.7) ir ši skola laikytina asmenine. R. R. gauna netekto darbingumo pensiją, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l.9-10). R. R. dovanojimo sutartimi 2000-01-07 įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2012-02-03 deklaruoja savo gyvenamąją vietą; tuo pačiu adresu ir nuo tos pačios datos deklaruota ir 2001-01-05 gimusi jo duktė G. R. (b.l.11,14-19). Ta pačia dovanojimo sutartimi R. R. įsigijo ir miškų ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, sklypas 2009-05-18 areštuotas antstolio A. Š. (b.l.20-21).

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinių pareigos – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos, nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (CPK 12, 178 str.). CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas nurodo, kad atsakovei nepritapus gyventi Lietuvoje, jis nepalaikė jos minties važiuoti kartu gyventi į Rusiją, todėl atsakovė jį paliko ir išvažiavo viena. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sutuoktinių pareigų nebevykdo apie 19 metų, santuokiniai ryšiai galutinai nutrūkę. Ieškovo teigimu, apie atsakovę nuo išvykimo dienos nieko nebežino. Atsakovei ieškovą palikus ir išvykus, ieškovas po metų pradėjo gyventi su kita moterimi, su kuria susilaukė vaiko. Esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad šeima yra visiškai iširusi ir egzistuoja tik formaliai. Santuokinių ryšių tarp jų nėra, faktiškai jiems ir nesusiformavus, nei vienas iš sutuoktinių nepageidauja jų išsaugoti, sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Vedybinių ryšių tarp sutuoktinių nutrūkimas, šeimyninių ir kitų bendrų interesų bei bendro santuokinio gyvenimo nebuvimas, bendro ūkio nevedimas patvirtina, kad santuoka iširusi ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu (LR CK 3.51 str., 3.53 str. 1 d.). Santuoka tarp šalių nutrauktina konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, nes neapgalvotas santuokos sudarymas, šalių vertinamas kaip klaida, nulėmė santuokos iširimą, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.28 str., 3.53 str. 1, 2 d., 3.61 str.).

Santuoką nutraukus, ieškovo reikalavimu po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų santuokinės pavardės – R. ir R. (LR CK 3.69 str. 1 d.).

Ieškovo po santuokos sudarymo dovanojimu įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninis ir nedalintinas (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas nurodė, kad kreditorinis įsiskolinimas yra jo asmeninis. Antstolis neprieštarauja, kad skola būtų pripažinta ieškovo asmenine prievole ir tenkinama iš ieškovui priklausančios turto dalies. Esant nustatytoms nustatytina, kad kreditorinis įsipareigojimas yra R. R. asmeninis ir mokėtinas iš asmeninių lėšų.

Ieškovas kreipdamasis į teismą 75 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str.1 d. 6 p., 7). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta praktiškai per vieną posėdį, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (LR CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 1994 m. balandžio 13 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 544), tarp ieškovo R. R., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. (B.) R., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turėtas santuokines pavardes – R. ir R.

Nustatyti, kad kreditoriniai įsipareigojimai pagal turtines prievoles yra R. R. asmeniniai ir dengtini iš asmeninių lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.