Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-06-27 · Byla Nr. A2.6.-1832-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
A2.6.-1832-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-01510-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. M.
Nukentėjusysis
E. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-1832-902/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01510-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5.; (S) 52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARI MA S2014 m. birželio 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja I. K.,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M.,nukentėjusiajam E. B.,suinteresuotam asmeniui – automobilio savininkui A. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, pagrindinio išsilavinimo, nedirbančio, nebausto administracine tvarka, neteisto, gyvenančio duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2014 m. gegužės 19 d. apie 17 val. 30 min., Panevėžio r., Kaubariškio soduose, vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. LLY03EKN, neturėdamas teisės vairuoti (neįgyta), nepasirinko saugaus greičio, neįvertino saugaus atstumo tarp priekyje jo važiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priekine dalimi dar kliudė tvoros stulpelį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tvoros stulpelis. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133, 232 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

V. M. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo automobiliu Citroen C5, teisės vairuoti transporto priemonę neturėjo. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad prieš jį važiavusi mašina staiga sustabdė, sudarė jam kliūtį važiuoti, nors jis vairavo atidžiai, stengėsi išvengti kliūties. Automobiliai kontaktavo šonu. Vėliau jis sustojo, bandė tartis su Bajarūnu, kuris vairavo kitą automobilį. Jiems nepavykus susitarti jis nuvažiavo, policijai apie įvykį nepranešė, nes Bajarūnas jam grasino, puolė jį. Žala nėra atlyginta.

Nukentėjusysis E. B. teisme paaiškino, jog 2014 m. gegužės 19 d., apie 17 val. 30 min. Kaubariškio soduose jis vairavo Renault Clio automobilį, važiavo siauru keliuku, todėl posūkyje sulėtino greitį, važiavo nedideliu, apie 10 km/h greičiu, kai jam iš paskos važiavęs automobilis Citroen C5 atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį, automobilis buvo stumiamas, ko pasekoje jis automobilio dešinės pusės priekine dalimi kliudė tvoros stulpelį. Eismo įvykio metu jo (nukentėjusiojo) vairuojamas automobilis buvo žymiai apgadintas, žala apie 700 litų. Kas vairavo kitą automobilį nežino, bet jo sesuo važiavo kitu automobiliu, galimai ir Arminas važiavo kitu automobiliu. Policijos pareigūnus iškvietė jo (nukentėjusiojo) tėvas. Kitas automobilis iš įvykio vietos nesustojęs išvažiavo. Mano, jog dėl eismo įvykio yra kaltas kito automobilio vairuotojas.

Suinteresuotas asmuo A. G. teisme parodė, kad eismo įvykio metu, Kaubariškio soduose, važiavo kartu su V. M., taip pat su jais važiavo Bajarūno sesuo ir Tadas. Jie išvažinėjo iš sodo ir pastebėjo ant kelio užstatytą kitą automobilį. Praleido priešpriešais važiuojančius ir norėjo juos apvažiuoti, bet jie užkirto kelią, ir taip automobiliai susidūrė. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė tartis, tačiau jis pats (A. G.) nebuvo išlipęs iš automobilio. Nukentėjusiojo tėvas juos sekė iki pat ,,Ekrano“ aikštelės.

Liudytojas J. B. teisme parodė, jog 2014 m. gegužės 19 d. vakare gavo pranešimą, kad soduose įvyko eismo įvykis, kurio metu atsitrenkė automobilis ir iš įvykio vietos išvažiavo, buvo pateiktas kito automobilio valstybinis numeris. Įvykio vietoje rado Renault automobilį, kiek pamena, buvo apgadintas automobilio šonas ir priekis nuo stulpelio. Nukentėjusysis nurodė, jog kitas automobilis jam atsitrenkė į galą, o jis tada kliudė stulpelį. Liudytojo nuomone, eismo įvykis įvyko nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, dėl saugaus atstumo nesilaikymo.

Liudytoja M. B. teisme parodė, jog pagal gautą iškvietimą nuvyko į Kaubariškį, kur rado apgadintą automobilį. Apklausė vairuotoją, nufotografavo. Įvykio vietoje pasilikusiam automobiliui buvo apgadinta galinė dalis ir priekis. Vairuotojas nurodė, jog kitas automobilis kliudė jo galinę dalį, o tada jis kliudė stulpelį.

Tai, jog V. M. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus administracinės teisės pažeidimus, patvirtina byloje surinkta medžiaga: 2014-05-29 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-12999473-14 (5-6 b.l.); pažyma apie asmens baustumą (9-11 b.l.); policijos pareigūnų – patrulės M. B. ir vyr. patrulio J. B. tarnybiniai pranešimai (14;15 b.l.) ir šių policijos pareigūnų parodymai teisme, kur jie nurodė jog yra įsitikinę, jog eismo įvykis įvyko dėl automobilio Citroen C5, valst. Nr. LLY03EKN, vairuotojo kaltės, kuris neįvertino saugaus atstumo tarp priekyje jo važiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje jį apgadino, o šis, priekine dalimi dar kliudė stulpelį; eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (16,17 b.l.); fotonuotraukos (18-21 b.l.), nukentėjusiojo E. B. parodymais teisme apie įvykio aplinkybes. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas yra įsitikinęs, jog tiesiogine eismo įvykio priežastimi buvo nepakankamai rūpestingas būtent V. M. automobilio vairavimas, kadangi jis nepasirinko saugaus greičio, neįvertino saugaus atstumo tarp priekyje jo važiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris dar kliudė tvoros stulpelį. Šiuo atveju, vertintina ir įvykio situacija – siauras keliukas, kelio posūkis, kas reikalavo didesnio atsargumo ir atidumo vairuojant transporto priemonę. Tuo tarpu, V. M. paaiškinimas teisme, kur jis ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio, vertinamas gynimusi nuo pareikšto kaltinimo, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes tokį jo paaiškinimą paneigia aukščiau nurodyta bylos medžiaga. Suinteresuoto asmens A. G. paaiškinimas apie kito automobilio ,,užstatymą“ dėl aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat nepaneigia to fakto, jog vairuojant automobilį Citroen C5, valst. Nr. LLY03EKN, nebuvo pasirinktas saugus greitis, neįvertintas saugus atstumas iki priekyje važiavusio kito automobilio, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad

V. M. 2014 m. gegužės 19 d. apie 17 val. 30 min. (šiuo atveju pagal nukentėjusiojo paaiškinimą tikslintinas įvykio laikas), Panevėžio r., Kaubariškio soduose, vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. LLY03EKN, neturėdamas teisės vairuoti (neįgyta), nepasirinko saugaus greičio, neįvertino saugaus atstumo tarp priekyje jo važiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje jis priekine dalimi kliudė tvoros stulpelį, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 p. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 p. nustatyta tvarka; 231.2 p. nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 232 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi po eismo įvykio V. M. turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir apie eismo įvykį pranešti policijai, nesutariant dėl įvykio aplinkybių, tačiau jis to nepadarė dėl nepateisinamų priežasčių ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog įvykio vietoje prieš V. M. buvo smurtaujama, jam buvo grasinama, todėl jo išvykimas iš įvykio vietos po eismo įvykio yra nepateisinamas. Be to, nematyti, jog jis neturėjo realios galimybės apie įvykį pranešti policijai. V. M. neturėjo teisės vairuoti, kas rodo, jog jis turėjo dingstį tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas laiko, kad V. M. sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., todėl jis baustinas už šį pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, jog V. M. padaryti administraciniai teisės pažeidimai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracines nuobaudas V. M., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu administracine tvarka, anksčiau nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimų padarymo motyvus ir aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančią aplinkybių, į visas bylos aplinkybes, šiuo metu nedirba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str. ir 30² str., teisingumo ir protingumo kriterijais, V. M. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirti administracinę nuobaudą – minimalią baudą be transporto priemonės konfiskavimo, už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą – minimalią baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinant ir paskiriant galutinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30² str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- už Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

- už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti, jas apimant, ir V. M. paskirti galutinę nuobaudą – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja I. K.