- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-24
- Bylos Nr.
- 2-102-941/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02183-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- D. Š., A. P., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- O., Onai M
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant pareiškėjams D. Š., A. P., V. P., A. P., pareiškėjų atstovui Algirdui Juškai, suinteresuotiems asmenimis O.AIDUIM. B., A. B., jos atstovui advokato padėjėjui Vaidui Poplovuchinui, vertėjai iš gestų kalbos Violetai Grygelienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., A. P., V. P. ir A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Onai M. B., A. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai D. Š., A. P., V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs 2012-08-01, yra pareiškėjų tėvas, o pareiškėjai yra L. B. vaikai. Nurodo, kad L. B. 1953-03-02 buvo sudaręs santuoką su J.-R. G. (po santuokos B.), su kuria 1956-05-22 susilaukė dukters A. B. Gimus A. B., J.-R. B. išvyko gyventi į Rusiją. A. B. mokėsi ir gyveno kurčiųjų internatinėse įstaigose Telšiuose, po to išvyko gyventi į Vilnių. Likęs vienas L. B. nuo 1964 m. faktiškai gyveno su visų keturių pareiškėjų mama O. M., mergautinė pavardė – P. L. B. ir J.-R. B. santuoka nutraukta 1977-12-21. 1978-01-20 įregistruota L. B. ir O. M. B. (mergautinė pavardė P.) santuoka. Iki santuokos sudarymo L. B. ir pareiškėjų mama faktinėje santuokoje buvo pragyvenę daugiau kaip 10 metų ir susilaukę 4 vaikų, t.y. pareiškėjų. Pareiškėjams įforminti tėvystę sutrukdė moraliniai sumetimai, o tėvams — pinigų, laisvo laiko nuo darbų bei išmanymo stoka. L. B. pareiškėjus visada pripažino savo vaikais, rūpinosi jais kaip savais, nuolat ir tiesiogiai išlaikė, o pareiškėjai jį laikė savo tėvu, jį nukaršino ir palaidojo, tarp jų buvo susiformavę tėvo ir vaikų santykiai. Mirus L. B. pateikdamos pareiškimus notarei palikimą priėmė pareiškėjų mama ir suinteresuotu asmeniu įtraukta velionio dukra iš pirmos santuokos A. B., užvesta paveldėjimo byla. Pareiškėjų įstatymo nustatytu terminu paduoti pareiškimai nepatenkinti, nes jie neįrodė notarei giminystės ryšio su velioniu, kad jis yra pareiškėjų tėvas. Paveldėjimo byla sustabdyta iki bus išspręstas tėvystės klausimas. Juridinio fakto nustatymas reikalingas palikimui priimti (b.l. 1-3).
Pareiškėjai teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Pareiškėjas A. P. papildomai paaiškino, kad yra vyriausias L. B. ir O. M. B. sūnus. Buvo prisirišęs prie motinos tėvų, todėl gyveno pas juos. Su tėvu bendraudavo kasdien. Tėvas jį vadino sūnumi, išlaikė, leido į mokslus.
Pareiškėjas V. P. papildomai paaiškino, kad iš pradžių su tėvais gyveno pas tėvo L. B. tėvus A. ir S. B. (duomenys neskelbtini) k., dažnai atvažiuodavo ir atostogų metu gyvendavo sesuo A. B. Tarp jų buvo glaudus ryšys, A. vadino jį broliu, jis išmoko gestų kalbą, kartu su tėvo tėvais dalyvavo jos išleistuvėse Telšių kurčnebylių mokykloje. Po to jie išsikėlė gyventi į Viešvėnus, o A. išvyko gyventi į Vilnių. Toliau palaikė ryšį, pas ją gyveno apie mėnesį laiko. Į L. B. jis kreipėsi tėte, o L. B. jį vadino V. arba sūnumi. Jo vaikai L. B. vadino bočium, o šis jo vaikus - anūkais. Tėvas prieš mirtį labai sirgo, buvo amputuota koja, juo labiausiai rūpinosi sesuo D.
Pareiškėja D. Š. papildomai paaiškino, kad L. B. vadino ją dukra. Kai tėvas sirgo, ji juo rūpinosi ir vežiojo po ligonines. A. pamena nuo 5-6 metų. A. ją vadino ir kitiems pristatydavo seserimi. Augino sesers A. 1981 m. gimusią dukrą S. iki 3 metų.
Pareiškėjas A. P. papildomai paaiškino, kad tėvas jį mažą pasiimdavo iš mokyklos, kartu važiuodavo traktoriumi. L. B. vadino tėčiu, o šis jį sūnumi. A. B. yra sesuo, ją pristatydavo kaip seserį, su ja susikalbėdavo iš lūpų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. M. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka. Nurodo, kad su L. B. apie 10 metų išgyveno nesusituokę, nes jis niekaip negalėjo nutraukti santuokos su į Rusiją išvykusia ir ten likusia gyventi J.-R. G. L. B. ir J.-R. B. santuoka nutraukta 1977-12-21 ir L. B. jau 1978-01-20 susituokė su ja. Iki santuokos su L. B. gyveno kaip sugyventiniai, susilaukė 4 vaikų. L. B. vaikus pripažino, jais rūpinosi ir juos išlaikė, tarp jų buvo tėvo ir vaikų santykiai (b.l. 36-37). Papildomai paaiškino, kad ji ir L. B. pradėjo gyventi kartu nuo 1964 m., kai gimė sūnus A., pas L. B. tėvus A. ir S. B.. L. B. iki 1977 m. negalėjo išsiskirti su pirmąja žmona, nes ji nebuvo grįžusi iš Rusijos, nerašė laiškų, nedavė sutikimo skyryboms.
Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad į bylą neįtrauktas suinteresuotas asmuo L. B. ir J.-R. G. (po santuokos B.) dukra A. B., gimusi 1954 m. Visi pareiškėjai gimė nesusituokusiai motinai, spėjamam vaiko tėvui esant santuokoje su kita moterimi. Byloje nėra duomenų, kad L. B. ir J.-R. G. (santuokinė pavardė B.) būtų pasinaudoję bent viena įstatymo numatyta galimybe dėl santuokos nutraukimo pareiškėjų nurodytu faktinės santuokos laikotarpiu nuo 1964 m. iki 1978-01-20, todėl faktinės santuokos pripažinimas neturėtų būti galimas. Pareiškėjų pateikti dokumentai neįrodo tėvystės fakto. O. M. B. ir pareiškime nurodyti liudytojai yra suinteresuoti ir neobjektyvūs (b.l. 25-28). Papildomai paaiškino, kad tėvas su O. M. gyveno kartu nuo tada, kai A. buvo kūdikis. Ji augo pas senelius - tėvo tėvus. 1962-1963 m. gyveno ir mokėsi Telšių kurčiųjų mokykloje, ją pasiimdavo tėvas, močiutė, tėvo brolis D. 1972 m. išvažiavo į Vilnių. Kol ji gyveno pas senelius, tėvas L. B. su O. M. ir vaikais gyveno tame pačiame name kitame gale. Tik A. gyveno pas kitus senelius. Nežino, ar pareiškėjai yra L. B. vaikai. Niekada nematė pamotės nėščios. Tėvas nėra sakęs, kad pareiškėjai ne jo vaikai. Tėvas juos pilnai išlaikė, o ji nieko negaudavo. Su pareiškėjais bendravo, nes jie buvo šalia. Anksčiau juos iš mandagumo vadino seserimi ir broliais. Jų seserimi ir broliais nelaiko, nes jie jos niekur nekvietė. Daugiausiai bendraudavo ir geriausiai sutardavo su V. Gimus dukrai S., D. ir pamotė padėjo ją auginti, nes ji kitų giminių neturi, svetimų žmonių pagalbos neprašė. Turėjo 3 metais vyresnę seserį A., apie ją nieko nežino, nuo mažens jos nematė, prieš 8 metus kreipėsi pagalbos ją surasti į laidą „Atleisk“, bet atsakymo negavo. Su motina paskutinį kartą bendravo būdama 20 metų, motinos kontaktų nežino, veiksmų jos buvimo vietai nustatyti nesiėmė.
Liudytojas D. B., mirusiojo L. B. brolis, parodė, kad kai jis 1963 m. grįžo iš kariuomenės, L., pirmai žmonai išvykus į Rusiją, jau turėjo kitą moterį O. Brolis su O. gyveno pas tėvus tame pačiame name, tik skirtinguose galuose. Gimė 4 vaikai. Liudvikas vaikus pripažino, vaikai jį vadino tėvu. Senieji B. anūkus pripažino.
Liudytoja A. B., mirusiojo L. B. brolio žmona, parodė, kad O. pažįsta nuo 1964 m., jau buvo gimęs A. Atsimena, kaip svečiavosi pas tuo metu būsimo vyro tėvus ir pietų grįžęs L. rodė nuotrauką sakydamas, kad joje jo būsimoji ir sūnelis A. L. ir O. susilaukė keturių vaikų. Visi giminės pareiškėjus laikė Liudviko vaikais, abejonių nebuvo. Pareiškėjai su seserimi A. bendravo, ji laikė juos broliais ir seserimis.
Liudytojos M. A. L. ir Z. B. parodė, kad gyveno kaimynystėje su L. ir O. Pirmosios žmonos paliktas L. ir O. gyveno kartu nuo 1964 m., išsiskyrę nebuvo, susilaukė keturių vaikų – pareiškėjų. Vaikai L. vadino tėvu. L. vaikus pripažino, juos pats augino. L. tėvai pareiškėjus pripažino anūkais, mylėjo ir gerbė jų motiną O.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų parodymai ir rašytiniai byloje esantys įrodymai.
L. B. 1953-03-02 buvo sudaręs santuoką su J.-R. G. (b.l. 5). Ši santuoka nutraukta 1977-12-21, ištuokos akto įrašas Nr. 136 (b.l. 6). L. B. ir O.-M. P. susituokė 1978-01-20, iš karto pirmos santuokos nutraukimo (b.l. 13).
A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu nurodytas L. (b.l. 9), krikšto liudijime tėvu nurodytas L. B. (b.l. 15). V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime duomenų apie tėvą nėra (b.l. 8). D. Š. (iki santuokos P.), gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu nurodytas L. (b.l. 7, 11). A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu nurodytas L. P. (b.l. 10). Telšių rajono Žarėnų apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1964-1966 m., 1967-1970 m., 1971-1972 m., 1973-1975 m. ūkinėse knygose O. M. P. nurodyta kaip L. B. sugyventinė arba tiesiog kaip šeimos narys; A. P., V. P., vėliau ir D. P. bei A. P. nurodyti kaip L. B., gimusio 1932-11-26, vaikai arba (1967-1970 m. ir 1971-1972 m. knygose) kaip globojami ir prižiūrimi šeimos nariai (b.l. 87, 88, 89, 90). Telšių rajono Viešvėnų kaimo 1976-1979 m., 1980-1982 m., 1983-1985 m., 1986-1990 m., 1991-1997 m. ūkinėse knygose O. M. B. nurodyta kaip L. B. žmona, A. P., V. P., D. P. ir A. P. nurodyti kaip L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b.l. 78, 80, 81, 82, 83).
Su pareiškimu pateiktoje fotonuotraukos kopijoje užfiksuota kaip su velioniu A. B. (L. B. tėvu) atsisveikina L. B., A. B. ir pareiškėjai A. P., V. P., D. Š. (b.l. 16 pirma fotonuotraukos kopija). 2015-01-26 teismo posėdyje pateiktos trys fotonuotraukos (b.l. 60). Dvejose iš jų, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens O. M. B. paaiškinimais, užfiksuotos pareiškėjos D. Š. krikšto dienos akimirkos. Vienoje užfiksuotas L. B., O. M. B. ir krikšto kūdikis. Kitoje L. B., O. M. B., krikšto kūdikis laikomas, labiausiai tikėtina, krikšto mamos bei pareiškėjai A. P. ir V. P., L. B. rankas laiko ant A. P. pečių. Trečioje nuotraukoje užfiksuotas L. B. Vilniuje su O. M. B., A. B. ir jos dukra, V. P. ir dviem jo sūnumis.
L. B. mirė 2012-08-01 (b.l. 4). Po jo mirties palikimą priėmė O. M. B. ir A. B., Telšių r. 2-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 182/2012, pareiškėjai paveldėjimo byloje yra suinteresuoti asmenys, paveldėjimo byla 2012-11-05 sustabdyta gavus parnešimą apie bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto tėvystės nustatymo iniciavimą(b.l. 17).
Suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, kad į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukta L. B. dukra iš pirmos santuokos A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie A. B., gimusią (duomenys neskelbtini) m., nėra (b.l. 41). Gyventojų registro tarnybos 2014-12-30 pažymoje apie asmens duomenis nurodytas tik vienas L. B. vaikas — A. B. (b.l. 45). Pačios A. B. paaiškinimais ji sesers nuo mažens nematė, kontakto su ja neturėjo, paieškos tarnyba per 8 metus jos nerado. Pagrindo išvadai, kad į byla įtraukti ne visi suinteresuoti asmenys, nėra.
Taikant civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940-12-01 iki 1968-10-01, teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio 1969-12-02 įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 straipsniu. Tėvystės faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-19 nutartis Nr. 3K-3-209/2001). Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968-10-01 iki 2001-07-01, teismas, spęsdamas klausimą dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko, gimusio iš nesančių tarpusavyje santuokoje, asmenų, tėvui, turi vadovautis tuo metu galiojusiu LR Santuokos ir šeimos kodekso 56 str. ir privalo atsižvelgti į 55 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendro ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Ona M. B. ir L. B. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1964 m. iki L. B. mirties 2012-08-01. Vaikai, kuriems prašoma nustatyti tėvystę gimė jų bendro gyvenimo laikotarpiu. Mirusysis juos pripažino ir laikė savo vaikais, juos mylėjo ir išlaikė. Su pareiškimu nesutinkanti suinteresuotas asmuo A. B. L. B. socialinės tėvystės neneigia, priešingai savo paaiškinimais ją visiškai patvirtina. Kelia abejonių dėl biologinės pareiškėjų kilmės, tuo pačiu nurodo, kad tėvas tėvystės pareiškėjams niekada neneigė. Iš jos paaiškinimų, kreipinių skirtų pareiškėjams, bei fotonuotraukų, matyti, kad ją pačią su pareiškėjais siejo ir sieja šeiminiai ryšiai. Bendruomenės nariams ir kitiems mirusiojo šeimos nariams abejonių dėl pareiškėjų kilmės nekilo ir nekyla. Trijų iš keturių vaikų gimimo liudijimuose nurodytas jų tėvo vardas – L., L. Vyriausiojo pareiškėjo A. P. krikšto liudijime tėvu nurodytas L. B.
Byloje esančių įrodymų pakanka juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti ir jie patikimai patvirtina mirusiojo asmens tėvystę. Darytina išvada, kad L. B. yra pareiškėjų D. Š., A. P., V. P. ir A. P. biologinis tėvas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. yra pareiškėjų D. Š., A. P., V. P. ir A. P. tėvas, o D. Š., A. P., V. P. ir A. P. yra L. B. vaikai (1969-12-02 įsako „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 10 str., LR SŠK 55 str. 2 d., 56 str., LR CPK 391 str., 444 str. 2 d. 9 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), miręs 2012-08-01, yra A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. P., V. P., D. Š. ir A. P. yra L. B. vaikai.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas, kad mirusiojo vaikai įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį ir paveldėjimo teisės liudijimams gauti.
Įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti A. P., V. P., D. Š. ir A. P. gimimo akto įrašuose žinias apie jų tėvą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.