Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-724-619/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
2S-724-619/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32885-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-724-619/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32885-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 2.6.3.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančio fizinio asmens B. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties fizinio asmens B. L. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama fizinio asmens B. L. bankroto byla.

2. Bankrutuojančio fizinio asmens B. L. bankroto administratorius pateikė teismui prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo Swedbank, AB ir patvirtinti naujo kreditoriaus UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi pakeitė kreditorių Swedbank, AB jo teisių perėmėju UAB „Gelvora“.

4. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CPK 48 str. 1 d. bei Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 str. 4 d., bankroto administratoriaus V. Š. prašymą pakeisti kreditorių jo teisių perėmėju laikė pagrįstu ir tenkintino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu bankrutuojantis fizinis asmuo B. L. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį.

6. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis vien tik administratoriaus V. Š. prašymu pakeisti kreditorių, kadangi šis administratorius buvo nušalintas 2020 m. sausio 22 d. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas yra šališkas apelianto atžvilgiu, kadangi netaikė CK 6.165 str. 5 d. spręsdamas klausimą dėl kreditorių N. K. ir R. S. įtraukimo į kreditorinių reikalavimų sąrašą pagal 2010 m. gegužės 21 d. preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria fizinio asmens bankroto byloje pakeistas kreditorius jo teisių perėmėju.

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjui B. L. iškelta bankroto byla. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens B. L. kreditorių finansinius reikalavimus 183 045,71 Eur sumai, įskaitant ir „Swedbank“ AB – 213,41 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. 2020 m. vasario 20 d. Bankrutuojančio fizinio asmens B. L. bankroto administratorius V. Š. pateikė teismui prašymą išbraukti iš kreditorių sąrašo Swedbank, AB ir patvirtinti naujo kreditoriaus UAB „Gelvora“ kreditorinį reikalavimą.

10. Pažymėtina, jog FABĮ 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba kitam asmeniui. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kreditorius, taip pat turi teisę atsisakyti visų ar dalies reikalavimų (FABĮ 24 straipsnio 4 punktas). Kreditoriaus teisę perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.101–6.110 straipsniai. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Gelvora“ pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo iš Swedbank, AB į UAB „Gelvora“ fizinio asmens B. L. bankroto byloje. Naujasis kreditorius pateikė įrodymus patvirtinančius, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, Swedbank, AB perleidžia UAB „Gelvora“ sutarties priede Nr. 1 nurodytus 167 pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tame tarpe ir 213,41 EUR reikalavimo teisę į B. L. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokiems įrodymams byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė pradinį kreditorių Swedbank, AB į naująjį kreditorių UAB „Gelvora“. Pažymėtina, jog apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nenurodo jokių argumentų susijusių su kreditoriaus pakeitimo nepagrįstumu, nepateikė įrodymų, jog Reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų negaliojanti ar ginčijama. Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti administratoriaus V. Š. pateiktą prašymą, kadangi šis administratorius atstatydintas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi, t.y. vėliau nei administratorius pateikė prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo. Apelianto argumentai susiję su teismo šališkumu sprendžiant klausimą dėl kitų kreditorių reikalavimų atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, jog apelianto skunde nurodyti argumentai dėl teisėjo (teismo) šališkumo yra susiję su pirmosios instancijos teismo atliktais procesiniais veiksmais, t. y. apelianto nurodytos teisės normos netaikymu. Tačiau teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė