Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2010-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-83/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-01-28
Bylos Nr.
1A-83/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
G. K., D. V.
Advokatai
Juzefas Stankevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-83/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.3; 2.4.6.3.3; 2.4.6.4.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agnei Aguonytei,dalyvaujant prokurorams Adui Laurikėnui, Mindaugui Dūdai,gynėjams advokatams Juzefui Stankevičiui, Vincui Pacevičiui,nuteistiesiems G. K. , D. V. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. K. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. spalio 7 d. iki 2009 m. kovo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p, iš G. K. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 11221,60 Lt.

D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. spalio 10 d. iki 2008 m. sausio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p, iš D. V. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti pinigai – 11221,60 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. ir D. V. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent:

G. K. Anykščių rajone, tiksliau ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytoje vietoje, 2007 m. kovo 22 d., apie 19 val. 10 min. iš D. V. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 919,83 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 481,852 g (52,4%) amfetamino, juos savo automobiliu „Audi A 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno iki Kauno rajono, kur apie 21 val. 03 min. 79-me kelio Kaunas - Marijampolė kilometre, apie 100 m atstumu nuo kavinės „Armėnija“, šią psichotropinę medžiagą už 2500 eurų pardavė tariamiems psichotropinių medžiagų pirkėjams A. B. ir A. S. , veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Be to, G. K. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, 2007-06-07 apie 15 val. 35 min., iš D. V. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 1727,56 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 987,094 g (57,1 %) amfetamino, savo automobiliu „Audi A 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno šią psichotropinę medžiagą iki (duomenys neskelbtini), kur apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 1, ją už 4000 eurų pardavė tariamiems psichotropinių medžiagų pirkėjams A. B. ir A. S. , veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis G. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d..

D. V. Anykščių rajone, ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu tiksliau nenustatytoje vietoje, 2007-03-22 apie 19 val. 10 min. neteisėtai labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 919,83 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 481,852 g (52,4%) amfetamino, perdavė G. K. , o šis savo automobiliu „Audi A 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno šią psichotropinę medžiagą iki Kauno rajono, kur už 2500 eurų pardavė tariamiems psichotropinių medžiagų pirkėjams A. B. ir A. S. , veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį.

Be to, D. V. , tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, 2007-06-07 apie 15 val. 35 min. neteisėtai labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 1727,56 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 987,094 g (57,1%) amfetamino, perdavė G. K. , o šis savo automobiliu „Audi A 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno šią psichotropinę medžiagą iki (duomenys neskelbtini), kur už 4000 eurų pardavė ją tariamiems psichotropinių medžiagų pirkėjams A. B. ir A. S. , veikusiems pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis D. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d..

Šalies argumentai

Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 260 str. 3 d., pašalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. V. , taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę bei nekonfiskuoti 11221,60 Lt.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistojo teigimu, iš byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų ir išklotinių negalima daryti išvados, kad jis padarė kokius nors nusikalstamus veiksmus kartu su D. V. , dauguma jo bei D. V. telefoninių pokalbių yra buitiniai, privatūs ir nesusiję su baudžiamosios bylos medžiaga. Apeliantas nurodo, jog tarp jo ir D. V. vykę telefoniniai pokalbiai apie buitinius reikalus, t. y. apie žemės sklypus, vykdomus santechnikos darbus, vamzdžio atvežimą ir kt. pirmosios instancijos teismo buvo kriminalizuoti ir padarytos nepagrįstos išvados apie jo ir D. V. nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis pažymi, jog prie baudžiamosios bylos buvo pridėti ne visi jo pokalbių su D. V. įrašai ir išklotinės, buvo atrinkti tik naudingi kaltinimui pokalbiai. Todėl, anot apelianto, nesant visų jo ir D. V. pokalbių įrašų ir išklotinių, atsiranda galimybė esamus pokalbius interpretuoti kaltinimo naudai. G. K. teigimu, byloje nėra nei vieno pokalbio, iš kurio būtų galima daryti išvadą, jog jam įgyjant, gabenant ir parduodant didelį kiekį psichotropinių medžiagų šioje veikoje kartu dalyvavo ir D. V. .

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų A. B. ir A. S. parodymus, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs, kadangi minėti liudytojai, tuo pačiu metu buvę toje pačioje vietoje, skirtingai aiškino kai kurias aplinkybes, o būtent: 2008 m. balandžio 11 d. bylos teisminio nagrinėjimo metu A. B. ir A. S. nevienodai aiškino jų pirmo susitikimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai nepaminėjo kaltinimui reikšmingų aplinkybių, susijusių su D. V. . Be to, šių liudytojų parodymai apie D. V. nebuvo fiksuojami techninėmis priemonėmis, todėl tokius liudytojų parodymus, apelianto manymu, teismas turėtų atmesti, kaip nepatvirtintus kitais įrodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo konfiskavo 11221,60 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tirta, kam priklauso tie pinigai. Nuteistojo teigimu, nuo narkotikų pardavimo sandorio ir jo sulaikymo praėjo nemažas laiko tarpas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tie pinigai yra gauti už narkotikus. Apeliantas pažymi, kad tie pinigai nuosavybės teise priklauso T. P. .

Nuteistasis skunde teigia, kad nors jo veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., sudėties objektyviąją pusę, tačiau atsižvelgiant į tas aplinkybes, kad jo nusikalstamą veiką nuo pat pradžių kontroliavo ir iš dalies darė jam įtaką teisėsaugos institucijų pareigūnai, veikę pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, be to, iš jo įgytos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, tokiu būdu esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta, jo veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė jis vienas, todėl iš kaltinimo turi būti pašalinta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. V. .

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad nuo pat sulaikymo pradžios jis pilnai savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, o tik juos papildė, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Nuteistojo nuomone, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nuostatomis, turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog jo nusikalstama veika padaryta dirbtinai sukurtomis ir valstybės sankcionuotomis sąlygomis, aktyviai dalyvaujant nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviams, pasinaudojusiems atsiradusiais įmonės (duomenys neskelbtini) verslo sunkumais Kaliningrado srityje. Apeliantas pažymi, kad pagrindinė jo veikla ir pragyvenimo šaltinis yra darbas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, taip pat jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, išlaiko tris vaikus, iš kurių du studentai ir vienas nepilnametis, būdamas laisvėje prižiūrėjo senus tėvus. Šios aplinkybės, anot nuteistojo, rodo, kad jis nėra pavojinga visuomenei asmenybė ar asmenybė, kuri būtų susijusi su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliantas skunde nurodo, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeisti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai bei pažeistos jo teisės į tinkamą gynybą, kadangi teisiamajame posėdyje liudytojai A. B. ir A. S. parodymus davė rusų kalba, liudytojai kalbėjo labai greitai bei vartojo žodžius, kurių jis (apeliantas) nesuprato.

Nuteistasis skunde teigia, kad, jeigu jam ir G. K. inkriminuota nusikalstama veika išties nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis buvo padaryta, tai ši veika negali būti kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, kadangi asmenys, veikę pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, psichotropines medžiagas iš G. K. įgijo už modelio realizavimui skirtas lėšas ir pardavė šias medžiagas operatyvinės veiklos subjektui, tokiu būdu užkirsdami kelią nusikalstamos veikos plėtrai, nei dėl G. K. , nei dėl jo (apelianto) kaltės reali žala visuomenės saugumui ir sveikatai nebuvo padaryta. Anot apelianto, G. K. ir galimai jo nusikalstama veika dėl psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo ir pardavimo turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įgyti ir parduoti psichotropines medžiagas, kadangi šis nusikaltimas buvo neužbaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

Apelianto teigimu, iš byloje esančių dokumentų – 2007 m. kovo 20 d. Rusijos Federacijos Narkotikų apyvartos kontrolės Federalinės Tarnybos faksu atsiųsto rašto, taip pat Generalinės prokuratūros įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto su policijos pareigūnų rašytais priedais, kuriais remiantis buvo patvirtintas NVIM – analizės akivaizdžiai matyti, kad nebuvo pagrindo sankcionuoti NVIM, o G. K. buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą.

D. V. nurodo, jog dalis jo ir G. K. telefoninių pokalbių buvo klausomasi vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu, o pradėjus ikiteisminį tyrimą, toliau telefoninių pokalbių buvo klausomasi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai telefoniniai pokalbiai tarp sekamų asmenų klausomi Operatyvinės veiklos įstatymo pagrindu, jie sudaro tarnybinę paslaptį ir prieš įdedant juos į ikiteisminio tyrimo bylą, šių pokalbių suvestinės ir jų elektroninės laikmenos Specialiųjų ekspertų komisijos turi būti išslaptintos. Apie išslaptinimą byloje turi būti atitinkamas dokumentas, o ant telefoninių pokalbių suvestinių – spaudas ,,išslaptinta“. Šie reikalavimai, anot apelianto, nebuvo įvykdyti, todėl neteisėtu būdu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais.

Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos BPK 154 str. 7 p. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu įrašyti nereikšmingi pokalbiai, jeigu jie yra ne bendroje laikmenoje prokuroro nutarimu yra sunaikinami. Tačiau telefoninius pokalbius atrinkęs tyrėjas Paplauskas nenurodo, ar jie yra bendroje laikmenoje ar ne, iš bylos duomenų nematyti, ar telefoniniai įrašai buvo sunaikinti, ar ne.

Nuteistasis skunde nurodo, kad:

- byloje esančiuose dokumentuose (t. 1, b. l. 1, 3, 10, 12, 38) minimas tas pats NVIM, tačiau NVIM sankcionavimo data ir NVIM numeris skirtingas;

- prokuroras A.Laurikėnas 2007 m. balandžio 20 d. prašyme teismui leisti asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. B. ir A. S. parodė...., pateikė klaidingą informaciją, kadangi liudytojas A. B. pirmą kartą apklaustas buvo tik 2007 m. birželio 7 d.;

- byloje esantis protokolas dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo nuo 2007 m. birželio 12 d. galimai surašytas tyrėjo Paplausko, kadangi šis teksto lapas nepasirašytas, nenurodytas surašymo laikas;

- byloje esančiame kratos protokole, kurį pasirašė tyrėjas Paplauskas, nurodyta vieta – Anykščių rajonas, Pavarių kaimas, atlikimo laikas – pradžia 10 val. 05 min. – pabaiga 10 val. 45 min., tame pačiame tome esančiame asmens kratos protokole, surašytame Panevėžyje to paties tyrėjo Paplausko nurodytas surašymo laikas – pradžia 10 val. 55 min., pabaiga 11 val. 25 min., kas akivaizdžiai rodo, kad protokolai buvo surašyti nesilaikant įstatymo reikalavimų;

- byloje yra du skirtingi dokumentai – nutarimas ir protokolas, pažymėti tuo pačiu 92 eilės numeriu. Visi nurodyti dokumentai, nuteistojo teigimu, surašyti pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, todėl jų laikyti įrodymais teismas negalėjo.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad teisiamajame posėdyje G. K. nurodė, jog jis (apeliantas) jokiais būdais neprisidėjo prie padarytos nusikalstamos veikos, G. K. patvirtino, kad su juo bendravo tik verslo ir buitiniais klausimais. Šią aplinkybę, anot nuteistojo, patvirtina ir telefoninių pokalbių įrašai, taip pat byloje esantys žemės sklypų pirkimo dokumentai.

Nuteistasis teigia, jog jis ir jo gynėjas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, prašė įpareigoti pateikti visų telefoninių pokalbių įrašus bei paskirti šių įrašų fonoskopinę ekspertizę, taip pat prašė atlikti kartu su psichotropinėmis medžiagomis rasto sąsiuvinio viršelio, ant kurio yra užrašas ,,G. V. 5c kl.“ , ir kuriuo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, grafologinį tyrimą, tačiau šiuos bei visą eilę kitų prašymų pirmosios instancijos teismas be rimtų motyvų atmetė. Anot apelianto, esant nurodytiems šiurkštiems Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimams, dauguma duomenų, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį, negalima laikyti įrodymais, kadangi jie gauti neteisėtais būdais, todėl yra niekiniai.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo D. V. apeliacinis skundas tenkinamas pilnai.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., už kurios padarymą pripažintas kaltu ir nuteistas G. K. , išaiškinta panaudojus nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau - NVIM). Operatyvinės veiklos įstatymo (toliau – OVĮ) 3 str. nurodyta, kad NVIM – tai sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių, atliekami siekiant apginti nuo nusikalstamo kėsinimosi įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą. Kad teismas pripažintų NVIM surinktus duomenis įrodymu byloje, nepakanka, jog NVIM būtų sankcionuotas nepažeidžiant OVĮ nuostatų, bet ir pats jo realizavimas turi būti teisėtas – taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. Juo gali būti tik prisidedama prie tęstinių ar trunkamųjų nusikalstamų veikų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikalstamų veikų. Pagal OVĮ 6 str. 5 d. provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Nustatant provokaciją, turėtų būti ne vien tik atsižvelgiama į NVIM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką). Provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIM dalyvių įsikišimo.

Nuteistasis G. K. tiek apeliaciniame skunde, tiek nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, iš esmės neneigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tik neigia, kad bendrininkavo su nuteistuoju D. V. , taip pat teigia, kad liudytojai NVIM vykdytojai A. B. ir A. S. jį provokavo daryti nusikalstamus veiksmus. Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas paneigia šiuos nuteistojo teiginius. Iš liudytojų A. B. ir A. S. parodymų, byloje esančių dokumentų matyti, kad A. B. ir A. S. neprovokavo G. K. daryti nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., pats G. K. buvo aktyvus, siūlė pirkti narkotines medžiagas, derėjosi dėl kainos, kiekio, kokybės. Liudytojas A. S. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio mėnesį jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino G. K. ir pasiūlė susitikti. Į susitikimą jis nuvyko kartu su A. B. , susitikimo Kaliningrade metu G. K. pasiūlė įsigyti laboratoriją amfetaminui gaminti ir technologiją. Iš pradžių su G. K. buvo tartasi dėl sąlygų bei įrenginių narkotikams gaminti, vėliau šio plano buvo atsisakyta. Su G. K. jie vėl susitiko 2006 m. vasario mėnesį Sovietsko mieste. Šio susitikimo metu G. K. pasiūlė iš pradžių įsigyti 1 kg amfetamino kokybei patikrinti, sakė, kad 1 gramas amfetamino kainuos 2,5 euro, bet amfetaminą perduos tik Lietuvos teritorijoje. Susitikimo 2007 m. kovo 22 d. metu jis perdavė G. K. 2500 eurų, o šis perdavė paketą, kuriame buvo kiti du paketai su pilkos spalvos aštraus kvapo turiniu, G. K. pasakė, kad gali parduoti 3 – 6 kilogramus narkotikų, bet žemesne kaina, Be to, G. K. jam perdavė mobilaus ryšio telefono su lietuvišku numeriu kortelę ir paaiškino, kad šį numerį naudos konspiracijos tikslais, aptarė, kad narkotikus telefonu vadins ,,mėsa“. Gauta informacija buvo perduota Lietuvos pareigūnams ir visi veiksmai dėl narkotinių medžiagų pirkimo iš G. K. buvo derinami su pareigūnais. Liudytojo teigimu, pagrindinė iniciatyva narkotinių medžiagų pardavime buvo iš G. K. , jis pats siūlė ir narkotikų kiekį, ir kainą. Liudytojas A. B. parodė, jog 2005 metais operatyvinė grupė gavo informaciją, kad vyriškis, vardu Gintaras, ieško Kaliningrado mieste asmenų, galinčių pirkti narkotikus ar juos gaminti. Liudytojas A. B. davė analogiškus parodymus kaip ir A. S. apie susitikimų su G. K. , kurių metu G. K. jiems su A. S. pardavė narkotines medžiagas, aplinkybes. Liudytojo A. B. teigimu, susitikimo su G. K. metu buvo pokalbis apie platesnį narkotikų ratą, apie galimybę jų gauti, tačiau jie neragino G. K. ieškoti narkotinių medžiagų. Iš įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto matyti, kad dar 2005 m. birželio 7 d. iš Rusijos Federacijos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės komiteto Kaliningrado sričiai buvo gauta informacija, kad Lietuvos Respublikos pilietis G. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini) užsiima narkotinių medžiagų gaminimu bei platinimu Lietuvos Respublikos teritorijoje bei užsienyje (Kaliningrado srityje, Skandinavijos šalyse) (t. 3.t., b. l. 136 – 142). Rusijos Federacijos Narkotikų apyvartos kontrolės federalinės tarnybos Kaliningrado srities valdybos 2005 m. birželio 7 d. rašte Lietuvos policijos generaliniam komisarui nurodyta, kad Rusijos Federacijos narkotikų apyvartos kontrolės federalinės tarnybos Kaliningrado srities valdyba turi informacijos, kad Lietuvos Respublikos pilietis G. K. artimiausiu metu Rusijos teritorijoje, konkrečiai Kaliningrado srityje, ketina parduoti technologijas ir tiekti įrangą bei reikiamą medžiagą narkotikui – amfetaminui – gaminti. Kaliningrado srities teritorijoje anksčiau atlikus operatyvinius veiksmus nurodyto asmens atžvilgiu buvo išaiškinta, kad G. K. yra aktyvus organizuotos nusikalstamos grupuotės narys ir dalyvauja organizuojant narkotinės medžiagos – amfetamino – gamybą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vėliau amfetaminas tiekiamas į Skandinavijos regiono šalis. Nustatyta, kad G. K. lankėsi Kaliningrado srityje 2005 m. birželio 3 d. (t. 4, b. l. 143 – 144).

Iš techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių tarp NVIM dalyvių A. B. ir A. S. bei G. K. garso įrašų (t. 1, b. l. 38 - 68) matyti, kad pats G. K. aktyviai derasi dėl narkotinių medžiagų kainų, kiekio, giria parduodamų narkotinių medžiagų kokybę, aiškina, kad ir pats galėtų atvežti narkotinių medžiagų į Kaliningrado sritį, tik tada jų kaina būtų didesnė, aiškina ir tariasi, kaip konspiraciškai palaikyti ryšį su A. B. ir A. S. , kaip telefoninių pokalbių metu šifruoti pokalbius apie narkotines medžiagas (G. K. aiškina, kad reikia kalbėti apie kiaules, jų svorį, kokybę ir kt.). Šie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad G. K. nusikalstamą veiką padarė ne dėl NVIM dalyvių kurstymo, spaudimo, provokavimo ar kitokio poveikio, o realizuodamas savo paties nusikalstamus ketinimus.

Nuteistasis G. K. įrodinėja, kad jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. (kaip baigtas nusikaltimas), o pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 3 d., kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, kadangi iš jo įgytos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, tokiu būdu esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta, G. K. nuomone, jo prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turėjo būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat, teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. nuostatomis, turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, jog jo nusikalstama veika padaryta dirbtinai sukurtomis ir valstybės sankcionuotomis sąlygomis, aktyviai dalyvaujant nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviams, dėl to, anot G. K. , yra sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 1 p. ir paskirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę

Nuteistasis G. K. teisingai nurodo, kad jo nusikalstama veika, už kurios padarymą yra pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo kontroliuojama teisėsaugos pareigūnų, jo A. S. ir A. B. parduotos narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, o buvo perimtos teisėsaugos pareigūnų. Tačiau įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.) numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už narkotinių medžiagų platinimą, bet ir už narkotinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą. Nusikaltimas laikomas baigtu tiek padarius straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų visumą, tiek padarius bet kurią iš nurodytų alternatyvių veikų, todėl, nors G. K. parduotos A. B. ir A. S. narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos, t. y. nebuvo realizuotos asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas, tačiau G. K. padaryta nusikalstama veika laikoma baigtu nusikaltimu jau nuo narkotinių medžiagų gabenimo momento. Pirmosios instancijos teismas G. K. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d.

Nuteistasis G. K. , tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, teik apeliacinės instancijos teisme iš esmės pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tačiau ne bet koks kaltės pripažinimas laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybes, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar ją darant dalyvavusius asmenis pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: 1) kad kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką arba nustatyti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar bylą nagrinėjant teisme. Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kai laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo, prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai padeda tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu neigė, tvirtindamas, kad su A. B. ir A. S. kalbėjosi apie narkotines medžiagas, rusai prašė jo šių medžiagų, tačiau jis atsisakė jiems padėti, su A. B. ir A. S. jis bendravo dėl mėsos, kadangi tuo metu jis eksportavo galvijus ir mėsą iš Lietuvos į Kaliningradą. 2007 m. pavasarį jis susitiko su A. S. ir A. B. kavinėje ir jų prašymu nuvažiavo prie Ukmergės miesto, ten benzino kolonėlėje paliko savo nerakintą automobilį, į kurį kažkas įdėjo mėsos pavyzdžius. Mėsos pavyzdžius jis nuvežė A. S. ir A. B. , šie už tai jam sumokėjo eurais. Antrojo susitikimo su A. S. ir A. B. metu, jis vėl vežė jiems mėsos pavyzdžius, už kuriuos taip pat buvo sumokėta eurais (t. 2, b. l. 133 – 134). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis G. K. savo kaltės, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neneigė, pripažino esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau nuteistojo G. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, analizė leidžia daryti išvadą, kad G. K. pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę ne geranoriškai, laisva valia, bet dėl byloje surinktų įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių jo kaltę, G. K. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kadangi dėl surinktų įrodymų neigti kaltės nebuvo prasmės. Tokia nuteistojo G. K. pozicija nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

Tai, kad G. K. veikė kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, vykdančių NVIM, taip pat nelaikytina G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes, visų pirma, tokios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenumato įstatymas, o, antra, taikyti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d. pagrindo nėra, nes, kaip jau aptarta anksčiau išanalizuotais įrodymais, G. K. nebuvo nei provokuojamas, nei skatinamas, nei įkalbinėjamas daryti nusikalstamą veiką, jis nusikalto pats, savo iniciatyva (jeigu G. K. būtų NVIM dalyvių išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, tai būtų ne jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o aplinkybė, įrodanti nuteistojo nekaltumą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos).

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. ir 3 d. 1 p. nuostatas, kaip apeliaciniame skunde prašo nuteistasis G. K. , sąlygų nėra, pirmosios instancijos teismas teisingai skyrė bausmę įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d.). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pagrindiniai įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. – faktiniai duomenys, gauti kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, t. y. įrašyti G. K. ir D. V. telefoniniai pokalbiai, G. K. slapto sekimo metu gauti faktiniai duomenys, šiukšlių maiše, kuriame G. K. perdavė narkotines medžiagas A. S. ir A. B. , rasti popieriaus lapai, ant kurių yra G. V. vardas ir pavardė. Pirmosios instancijos teisme pakankami išsamiai išanalizuoti ir nuosprendyje aptarti šie įrodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas remiasi ne objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, o telefoninių pokalbių interpretacijomis, loginėmis prielaidomis, kurios iš esmės neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, tačiau nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą apie asmens kaltumą. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, o ne spėjimais ar prielaidomis, visos abejonės, kurių negalima pašalinti bylos nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) naudai.

2007 m. kovo 22 d., kai G. K. perdavė A. S. ir A. B. , veikusiems pagal NVIM, 919,83 g. šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 481,852 g (52,4%) amfetamino, G. K. ir D. V. telefonu kalbėjo keletą kartų, tame tarpe ir apie žemės apžiūrėjimą, pirkimą, notarus, D. V. pasakė, kad G. K. išmestų juodraščius. Narkotinės medžiagos, perduotos NVIM dalyviams, buvo įdėtos į šiukšlių maišą, kuriame buvo lapas iš G. V. anglų kalbos pratybų sąsiuvinio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie faktai rodo, jog maišas su buitinėmis šiukšlėmis, kuriame buvo amfetaminas, G. K. pakliuvo ne iš kur nors kitur, o, būtent, iš D. V. rankų. 2007 m. birželio 6 d. ir 2007 m. birželio 7 d., kai G. K. perdavė A. S. ir A. B. , veikusiems pagal NVIM, 1727,56 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 987,094 g (57,1 %) amfetamino, G. K. ir D. V. kalbėjosi apie 2 m ilgio vamzdį, G. K. kvietė D. V. atvažiuoti į pirtį, 2007 m. birželio 7 d. D. V. atvažiavo pas G. K. į sodybą, esančią(duomenys neskelbtini), ir po 13 minučių išvažiavo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, būtent, D. V. tuo metu ir atvežė bei G. K. perdavė narkotines medžiagas. Telefoninius pokalbius buitinėmis temomis tarp G. K. ir D. V. galima interpretuoti tokia prasme, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. laikyti, kad nuteistieji užšifruotai kalba apie narkotines medžiagas, tačiau galimos ir kitos interpretacijos, galima šiuos pokalbius suprasti ir pažodžiui, kaip aiškina nuteistieji G. K. ir D. V. . Įrašyti telefoniniai pokalbiai nėra pakankamas įrodomasis pagrindas priimti asmeniui apkaltinamąjį nuosprendį. G. K. kaltumas, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodytas visuma byloje surinktų įrodymų – paties G. K. , liudytojų A. S. , A. B. parodymais, faktiniais duomenimis, gautais atliekant operatyvinio pobūdžio veiksmus, tuo tarpu jokių D. V. kaltės įrodymų, apart nurodytų, byloje nėra. Pirminė operatyvinė informacija, kurios pagrindu buvo sankcionuota slapta D. V. ir G. K. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, buvo tik apie G. K. nusikalstamą veiką, D. V. paminėtas tik kaip asmuo, su kuriuo G. K. bendrauja platindamas narkotines medžiagas (t. 3, b. l. 136 – 144, t. 1, b. l. 3 – 9), sankcionuojant NVIM, taip pat buvo minimas tik G. K. (t. 1, b. l. 10). NVIM ir kitų neviešo pobūdžio priemonių taikymo tikslas buvo nustatyti G. K. galimus bendrininkus, narkotinių medžiagų gaminimo bei laikymo vietas, narkotikų transportavimo schemas, sunaikinti narkotinių medžiagų laboratoriją, tinkamai uždokumentuoti vykdomą neteisėtą veiką bei kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t. 1, b. l. 9, 10 – 11). Šiuo tikslu nuo 2007 m. kovo 16 d. buvo vykdoma tiek G. K. , tiek D. V. slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė (t. 3, b. l. 140 – 142, t. 4, b. l. 34, 35), nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki pat G. K. ir D. V. sulaikymo G. K. ir D. V. buvo paskirtas slaptas sekimas, t. y. darytina išvada, kad nuo 2007 m. kovo 16 d. tiek G. K. , tiek D. V. veiksmai buvo stebimi ir kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų. Pagal kaltinimo esmę, būtent, D. V. ir turėjo būti tas asmuo, kuris arba pats gamino narkotines medžiagas, arba betarpiškai bendravo su asmenimis, gaminančiais narkotines medžiagas. Tačiau, išskyrus D. V. telefoninius pokalbius su G. K. , byloje nėra jokios informacijos, kad D. V. būtų bendravęs su kitais asmenimis, iš kurių galėjo gauti narkotinių medžiagų, nei 2007 m. kovo 22 d., nei 2007 m. birželio 7 d. arba prieš šias datas, kai pagal kaltinimą, D. V. turėjo paimti ir atgabenti G. K. narkotines medžiagas, nėra jokių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės metu padarytų įrašų, nėra D. V. slapto sekimo protokolų, iš kurių būtų matyti visi D. V. veiksmai, kontaktai, būtų galima patikrinti su kuo D. V. bendravo tomis dienomis. Byloje nėra net G. K. ir D. V. telefoninių pokalbių išklotinių, iš kurių būtų matyti šių asmenų visi kontaktai, būtų galima nustatyti G. K. ir D. V. buvimo vietas. D. V. pripažintas kaltu, kad 2007 m. kovo 22 d., apie 19 val. 10 min. Anykščių rajone ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu tiksliai nenustatytoje vietoje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – amfetamino – perdavė G. K. . Tačiau, nesant informacijos apie G. K. ir D. V. mobilaus ryšio telefonų prisijungimą prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų, nėra galimybės patikrinti, ar G. K. ir D. V. buvo toje pačioje vietovėje. Šiuos įrodymus buvo būtina surinkti ikiteisminio tyrimo metu, šiuo metu tokią informaciją nustatyti nebėra galimybės (t. 4, b. l. 174 – 181). 2007 m. birželio 7 d., kai D. V. pagal kaltinimą, turėjo paimti ir nuvežti narkotines medžiagas į G. K. sodybą, D. V. nebuvo sekamas (t. 4, b.l. 182), kitų D. V. slapto sekimo protokolų, kurie galėtų parodyti D. V. kontaktus, byloje taip pat nėra. Teisėsaugos pareigūnai turėjo visas įstatymų nustatytas galimybes uždokumentuoti D. V. tariamai neteisėtą veiką, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Nesant byloje duomenų apie tai, iš ko, kada, kur D. V. galėjo įgyti narkotines medžiagas (tuo tikslu ir buvo taikomos operatyvinio pobūdžio priemonės), darytina išvada, kad D. V. šių veikų neatliko, tuo pačiu nepakanka įrodymų, kad D. V. gabeno narkotines medžiaga bei perdavė jas G. K. .

2007 m. kovo 22 d. G. K. perduotame NVIM dalyviams maiše su šiukšlėmis, kuriame buvo įdėtos narkotinės medžiagos, rastas lapas su 5c klasės mokinės G. V. pavarde. Nors byloje nebuvo apklausta pati G. V. , nebuvo paskirta rašysenos ekspertizė, tačiau iš liudytojos A. K. parodymų, kitų byloje esančių įrodymų (t. 2, b. l. 141 – 144) darytina išvada, kad tai yra lapas iš D. V. dukters sąsiuvinio. Pirmosios instancijos teismas tai laikė neginčijamu įrodymu, kad narkotines medžiagas G. K. gavo, būtent, iš D. V. rankų. Tačiau narkotinės medžiagos buvo įpakuotos į plastikinius paketus, įdėtos į šiukšlių maišus, ant narkotinių medžiagų įpakavimo nerasta jokių D. V. pėdsakų – rankų, biologinių, mikrodalelių ir kt. Iš nuteistųjų G. K. ir D. V. parodymų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės protokolų matyti, kad G. K. ir D. V. bendravo pakankamai intensyviai, susitikdavo šeimomis, tiek D. V. , tiek G. K. yra buvę vienas kito namuose, todėl vien faktas, kad D. V. dukros sąsiuvinio lapas buvo šiukšlių maiše, kuriame G. K. gabeno narkotines medžiagas, nėra pakankamas pagrindas D. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nėra nustatyta, kaip šis lapas pateko į šiukšlių maišą kartu su narkotinėmis medžiagomis, vien to fakto, kad šiukšlių maišas nekruvinas, nepakanka paneigti G. K. ir D. V. pateiktos versijos, kad sąsiuvinio lapas pas G. K. galėjo pakliūti su D. V. dovanota žvėriena ar kitu būdu.

Pažymėtina, kad iš 2007 m. birželio 12 d. slapto sekimo protokolo matyti, jog 2007 m. birželio 7 d. G. K. bendravo ne tik su D. V. , jis tą dieną, 9.25 val. su nepilnamečiu vaikinu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) (daugiabutis namas) ir abudu užėjo, 10.36 val. jie atvažiavo į J. B. g., kur minėtas vaikinas išlipo, o G. K. , atvažiavęs adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į ten esančias biurų patalpas, 12.26 val. G. K. vėl atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo ir užėjo į vidų, 13.04 val. G. K. su nepilnamečiu vaikinu grįžo į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166 - 167). Narkotines medžiagas G. K. galėjo įgyti ne tik iš D. V. , bet ir iš bet kurio kito asmens, su kuriuo jis tuo metu bendravo.

D. V. turi būti išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

D. V. savo apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria, jo nuomone, renkant įrodymus, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė D. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarytiems baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimams. Pripažinus, kad surinktų įrodymų visetas nėra pakankamas, kad būtų priimtas D. V. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis ir D. V. išteisinus, tariamų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų analizė netenka prasmės.

Neįrodžius D. V. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., lieka nenustatyta ir kada, iš ko, kur G. K. įgijo narkotines medžiagas, todėl narkotinių medžiagų įgijimas iš nuosprendžio turi būti pašalintas, taip pat iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinta nuoroda, kad G. K. veikė bendrininkų grupe. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, G. K. paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas G. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., padarymą paskyrė dešimties metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje nustatytos bausmės minimumui. Dėl to, net ir susiaurinus G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimus.

Nuteistasis G. K. taip pat prašo nekonfiskuoti 11221,60 Lt, nes sulaikymo metu iš jo paimti pinigai gauti ne iš nusikalstamos veikos, šie pinigai nuosavybės teise priklauso T. P. . Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra plačiau aptartas pinigų konfiskavimo klausimas, nurodant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., iš nusikalstamos veikos gauti pinigai konfiskuotini.

Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. G. K. iš nusikalstamos veikos gavo 6500 eurų – 2500 eurų 2007 m. kovo 22 d. ir 4000 eurų 2007 m. birželio 7 d. Pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, kad nusikalstamą veiką G. K. padarė bendrininkų grupe su D. V. , todėl, kaip matyti iš konfiskuotų pinigų sumos, iš nusikalstamos veikos gautus 6500 eurų konfiskavo iš abiejų nuteistųjų po pusę šios sumos, konvertavus į litus. Taikant Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuojami ne būtinai tie patys pinigų banknotai, kurie betarpiškai gauti iš nusikalstamos veikos, konfiskuojama pinigų suma, atitinkanti iš nusikalstamos veikos gautų pinigų sumai. Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. nuteistojo G. K. atžvilgiu pritaikytas teisėtai ir pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl D. V. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendį.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. už neteisėtą, turint tikslą platinti, labai didelio kiekio - 481,852 g ir 987,094 g psichotropinės medžiagos - amfetamino įgijimą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad G. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., padarė bendrininkų grupe.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Valdimaras BavėjanasKęstutis Jucys