- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- ATP-634-648/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00479-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo K. S. pripažintas kaltu padarius ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas su automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, taip pat nuraukta byla dėl ATPK 123 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d., 17.20 val., Molėtų r. sav., Dubingių mstl., vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d., taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimu K. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 25 parų administracinis areštas su automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, byla dalyje dėl ATPK 123 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. S. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų parodymais, nors juos paneigia liudytojų R. Ž. ir R. S., kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, parodymai, kurie sutampa su jo pateikiamomis įvykių aplinkybėmis, tuo tarpu policijos pareigūnų parodymai yra visiškai priešingi, taip pat nurodo, kad jis buvo sulaikytas ne prie mašinos, po to, kai su R. Ž. išgėrė alkoholinio kokteilio, būtų nelogiška stabdomam sustoti ir pateikus dalį dokumentų imti bėgti, esant prieštaringiems įrodymams, byla turėjo būti nutraukta. Be to, byloje nėra nustatytas girtumo lygis promilėmis, atliekant medicininę apžiūrą nebuvo paimtas kraujas ar liepta pasitikrinti alkotesteriu. Taip pat byla nutrauktina ir dėl dokumentų nepateikimo, nes jį surakinus antrankiais buvo atimta galimybė pateikti dokumentus.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
K. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos remiantis įrodymais. Įrodymais administracinio teisės pažeidimo bylose yra laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kiti dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).
Nors K. S. neigia padaręs pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas, tačiau jo kaltę pagrindžia byloje esantys įrodymai.
Aplinkybę, jog K. S. vairavo automobilį patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai N. G. ir G. M., kurie parodė, kad vykdydami neviešą patruliavimą sustabdė automobilį Audi A4, vairuotojas pateikė tik automobilio draudimo dokumentus ir staiga nuvažiavo per kiemus, vydamiesi nuvažiuojantį automobilį pamatė, kad jis yra paliktas namo kieme, o vairuotojas nubėgo į parduotuvę, bėgantį vairuotoją jie matė visą laiką, vairuotojas buvo sulaikytas parduotuvėje. Nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų priešiškai nusistatę pažeidėjo atžvilgiu ir dėl to būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, jų parodymai atitinka surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymai sutampa dėl visų esminių įvykio aplinkybių, vien tai, jog policijos pareigūnų parodymai nesutampa dėl to, ar jie bendravo su kiemo, kuriame pažeidėjas buvo palikęs automobilį, savininke, nėra pagrindas nesivadovauti policijos pareigūnų parodymais, nes ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant, ar buvo padarytas pažeidimas. Policijos pareigūnų parodymai paneigia K. S. paaiškinimus, kad policijos pareigūnai jo nestabdė ir nesivijo, o jis buvo sulaikytas tada, kai išgėręs su draugu alkoholinio kokteilio grįžo užrakinti automobilio, iš policijos pareigūnų parodymų darytina išvada, kad K. S. iki jo sulaikymo negalėjo spėti išgerti alkoholio. Tokie K. S. paaiškinimai laikytini jo gynybine versija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. K. S. versiją taip pat paneigia tai, jog byloje esančiame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 13 jis pats nurodė, jog paskutinį kartą alkoholį vartojo apie 13-14 valandą, nors teisme paaiškino, kad alkoholį su R. Ž. gėrė apie 17 valandą. Liudytojų R. Ž. ir R. S. parodymai taip pat vertintini kritiškai, jie neatitinka įvykio aplinkybių ir galimai dėl to, kad jie pažįsta pažeidėją, yra suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Be to, tiek R. Ž., tiek R. S. pripažino, kad nematė K. S. sulaikymo momento.
2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymas atliekamas tikrinimo arba medicininės apžiūros būdu. Policijos pareigūnai N. G. ir G. M. patvirtino, kad K. S. policijos komisariate atsisakė tikrintis girtumą, todėl jis buvo pristatytas į ligoninę atlikti medicininės apžiūros. K. S. medicininė apžiūra buvo atlikta bei buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 13, kurio išvadoje nurodyta, kad K. S. yra neblaivus, jam nustatyta nedidelė intoksikacija alkoholiu ir jis vairuoti negali. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti atliktos medicininės apžiūros teisėtumu. Kadangi K. S. girtumas buvo nustatytas vienu iš dviejų leidžiamų būdų, todėl aplinkybė, kad K. S. automobilį vairavo neblaivus laikytina įrodyta. Be to, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte K. S. pats prisipažino vartojęs alkoholį. Policijos pareigūnų N. G. ir G. M. tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuota, jog nuo K. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Pažymėtina, kad ATPK 130² straipsnyje, skirtingai nei ATPK 126 straipsnyje, atsakomybė yra numatyta už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, neatsižvelgiant į tai, koks neblaivumo laipsnis yra nustatytas. Todėl šiuo atveju svarbu ne kiek tiksliai promilių buvo nustatyta, bet tai, jog buvo nustatyta, kad K. S. yra neblaivus ir negali vairuoti, kas yra pakankamas pagrindas atsakomybei pagal ATPK 130² straipsnį atsirasti.
Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad K. S. neturėjo galimybės pateikti automobilio registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono, nes jam buvo surakintos rankos. Pažymėtina, kad antrankiai pažeidėjui buvo uždėti jį sulaikius po to, kai jis bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, tuo tarpu pateikti dokumentus jo buvo paprašyta dar prieš bandymą pabėgti nuo policijos pareigūnų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. S., paprašytas pateikti dokumentus, pateikė automobilio draudimo liudijimą, todėl pažeidėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visus prašomus dokumentus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad K. S. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo yra įrodyta, pažeidimai kvalifikuoti teisingai, Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas ir apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nutarimą nepakeistą ir K. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.