Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1929-593/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-27
Bylos Nr.
1-1929-593/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis
J. B.
Baudžiamoji byla Nr.1-1929-593/ 2011 m.Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.4.5.1; 1.2.14.5; 2.3.3.
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U TARTIS2011 m.birželio 27 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, parengdama teisme nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. Edgarui Pauliui Staniukaičiui, teistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno m. apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje J. B. kaltinamas pagal LR BK 290 str., t.y. tuo, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiajai specialistei V. D. pagal pavedimą atliekant mokesčių mokėtojos – ūkininkės I. V. mokestinį patikrinimą pagal mokėtojos pateiktą prašymą grąžinti PVM skirtumo likutį, būdamas I. V. įgaliotu asmeniu tvarkyti jos ūkio buhalterinę apskaitą, 2010 05 18 apie 11 val. ir 2010 07 02 apie 09 val. atvyko į Kauno apskrities VMI patalpas, adresu Europos pr. 105, Kaune, kur darbo kabinete Nr. 105, savo pareigas VMI einančiai V. D. grasino susidorojimu bei išplūdo įžeidžiančiais žodžiais, taip pat 2010 06 03 apie 13 val. 15 min. ir 2010 10 12 apie 13 val. 58 min. V. D. paskambinęs telefonu pakartotinai išplūdą ją įžeidžiančiais žodžiais, tokiu būdu ją įžeidė bei pažemino jos garbę ir orumą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

LR BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

LR BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 06 23 nutarime Nr. 53 yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas) (14 p.).

Kaltinamajame akte, įteiktame J. B. nurodyta, jog jis išplūdo įžeidžiančiais žodžiais V. D. bei grasino jai susidorojimu. Teismas yra tos nuomonės, jog pažeista kaltinamojo teisė į tikslų, galutinai suformuluotą kaltinimą, kadangi jame nėra nurodyti būtinieji LR BK 290 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. BK 290 str. numato atsakomybę už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, t.y. už žodžius ar veiksmus, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, kokiais būtent ir kada išsakytais žodžiais ar atliktais veiksmais buvo įžeista V. D..

Šie kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą iš esmės, varžo įstatymų garantuotas kaltinamojo teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas, o būtent aiškus, konkretus ir tikslus nurodymas kaltinamajame akte kada ir kokiais žodžiais ar veiksmais J. B. išplūdo ir tuo įžeidė V. D. – užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

LR BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 02 05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, kaltinimas bei duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra neaiškūs ar jų nėra, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2007 09 01 galiojančioje BPK 234 str. 2 d. redakcijoje nėra punkto, kuris buvo nurodytas senesnėje šio straipsnio redakcijoje, kad kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Teismas nustatė, kad šioje byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 232 str. 1 d. 3 p., 234 str. 2 d., 3 d., 439 str., 440 str.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1929-593/2011, kurioje J. B. kaltinamas nusikaltimu, numatytu LR BK 290 str. perduoti Kauno miesto vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.

Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamąjį ir nukentėjusiąją.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Jankauskienė