- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- I-670-353/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- Ž. N., UAB „Ebonitas“, VĮ Registrų centrui
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant pareiškėjai J. M. , taip pat atstovaujančiai trečiąjį suinteresuotą asmenį B. M. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. M. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą išregistruoti 2006 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo, esančio Panevėžiuko k., Kauno raj. savivaldybėje, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartį. Skunde nurodė, jog 2008 m. sausio 31 d. pareiškėja pateikė atsakovui prašymą išregistruoti pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Panevėžiuko k., Kauno raj. savivaldybėje, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovas 2008 m. vasario 6 d. sprendimu prašymo netenkino, argumentuodamas tuo, jog remiantis Nekilnojamoj turto registro įstatymo normomis, juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami juridinio fakto pabaigą patvirtinantys dokumentai, o nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nėra nuginčyti įstatymo numatyta tvarka. Ginčijamas atsakovo sprendimas neišregistruoti žemės sklypo pažeidžia pareiškėjos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teises, kadangi Nekilnojamojo turto registre esant viešam įrašui apie niekinės, taigi negaliojančios, sutarties pagrindu įregistruotą minėto sklypo nuomą, pareiškėja negali laisvai įgyvendinti savo turtinių teisių jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies atžvilgiu. Centrinis registratorius 2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 105 paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą. Pareiškėjos nuomone ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, remiantis LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 punktu, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, turi būti patikrinama, ar pateiktuose dokumentuose yra visi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. numatyti duomenys. Antra, nuomos sutarties preambulėje nurodytos trys sutarties šalys, tačiau sutartis pasirašyta ne visų sutarties šalių. Trečia, 2006 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis, kaip neatitinkanti rašytinės formos sandoriams taikomų pasirašymo reikalavimų, prieštarauja CK 1.80 str. 1 dalies prasme imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuomos sutartis negalėjo būti įtraukta į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, todėl įregistravimas traktuotinas kaip neteisėtas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas K. Jonaitis taip pat nurodė, jog šiuo metu sutartis nėra pasibaigusi, ruošiami dokumentai ją nuginčyti. Žemės nuomos sutarties įregistravimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, jog CK 6.477 straipsnis, apibrėžiantis nuomos sutarties sampratą, nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, i kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Įstatymas nustato, kad nuomos sutartis laikoma sudaryta nuo pačios sutarties sudarymo (šalių įsipareigojimo viena kitai) momento. Registro tvarkytojui pateikti dokumentai (prašymas, nuomos sutartis) rodo, kad visi suinteresuoti asmenys aiškiai pasisakė, t.y. išreiškė valią dėl minėto žemės sklypo nuomos. Pateikti dokumentai atitinka LR CK 1.63 str. 7 d., 1.64 str. 1 d., 1.73 str. 2 d. nuostatas dėl valios išreiškimo formos sudarant sandorius. Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto įstatymo 16 str. 2 p. juridinis faktas (šiuo atveju – nuoma) išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Žemės nuomos sutarties pabaigą nustato CK 6.562 str., o vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Žemės nuomos sutarties registracija atlikta teisėtai ir pagrįstai. Pateiktoje žemės nuomos sutartyje yra visi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. numatyti duomenys. Nuomos sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus. Sutartį pasirašė visos sandorio šalys.
Teismo posėdyje atstovė J. Lukošiūtė nurodė, jog sutartis registruota teisėtai. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendime Nr. A-14-800-07 nurodė, jog teisės aktai nesuteikia atsakovui teisės vertinti rekvizitų teisėtumo.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ebonitas“ atstovas advokatas Dalius Baranauskas su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas yra kilęs dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išregistruoti juridinį faktą - nuomą - žemės sklypo, esančio adresu Panevėžiuko km., Babtų sen., Kauno raj. sav.(b.l. 11).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Įstatymas). Šis įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre bei išregistravimą, apibrėžia nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas ir atsakomybę. Minėtame įstatyme yra nustatyti teisiniai pagrindai, kurių pagrindu yra įregistruojami (Įstatymo 22 str.) bei išregistruojami (Įstatymo 16 str.) juridiniai faktai.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja J. M. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydama išregistruoti juridinį faktą – nuomą - dėl žemės sklypo, esančio Panevėžiuko km., Babtų sen., Kauno ra. sav., tačiau atsakovė ginčijamu 2008 m. vasario 6 d. sprendimu (b.l. 11) pareiškėjos prašymo netenkino. Minėtą sprendimą apskundus išankstine ginčų nagrinėjimo ne pert teismą tvarka, VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 105 (b.l. 10) paliko galioti teritorinio skyriaus sprendimą.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, jo neteisėtumą pagrįsdama tuo, jog pats juridinis faktas – nuoma – negalėjo būti įregistruota ir jis yra neteisėtas, kadangi juridinis faktas buvo įregistruotas niekinės sutarties pagrindu.
CK 6.477 str. 1 d. yra reglamentuota nuomos sutarties sąvoka, kur nustatyta, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoti mokėti nuomos mokestį.
2006 m. gruodžio 7 d.buvo pasirašyta žemės sklypo nuomos sutartis (b.l. 8-9) tarp nuomotojų Ž. N. , R. M. ir nuomininko UAB „Ebonitas“. Minėta sutartis pasirašyta terminuotam penkiasdešimties metų laikotarpiui, t.y. nustatytas galiojimo terminas iki 2057 m. sausio 1 d. Tai reiškia, jog terminuota nuomos sutartis baigsis suėjus jos terminui (CK 6.496 str.) Šiuo metu žemės nuomos sutartis yra galiojanti. Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjos atstovas advokatas K. Jonaitis (b.l. 61). Kadangi žemės sklypo nuomos sutartis yra galiojanti, ji privaloma visoms sutarties šalims ir laikoma teisėta iki ji nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, nors pareiškėja vienu iš šioje byloje ginčijamo sprendimo neteisėtumo motyvu nurodo aplinkybę, jog juridinis faktas – nuoma -įrašytas niekinės sutarties pagrindu, tačiau ši sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka ir ji neginčijama šioje byloje. Dėl šios priežasties Teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl sutarties neteisėtumo nėra pagrįsta.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje yra nustatyti juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai, t.y. išvardinti dokumentai, kuriems esant yra įregistruojami juridiniai faktai: valstybės institucijos sprendimas, teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą bei turto arešto aktų registro dokumentai, nekilnojamojo daikto savininko civilinės būklės aktai, paveldėjimo teisės liudijimas, teismo pranešimas apie civilinės bylos iškėlimą, rašytiniai sandoriai, nekilnojamojo daikto pardavimo sutartys, kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai. Atsakovas įrašė juridinį faktą (nuomą) - rašytinio sandorio- žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Pareiškėja skunde nurodė, jog, vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d nutarimu Nr. 1129 (toliau - Nutarimas) patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27 p., atsakovas, įregistruodamas juridinį faktą, turėjo patikrinti, ar pateiktuose dokumentuose yra visi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje numatyti duomenys. Iš tiesų, Nutarimo 27.1 punkte yra nustatyta registratoriaus pareiga, nagrinėjant prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei daiktines teises, patikrinti, ar registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje. Įstatymo 23 str. 4 d. yra nurodyti formalūs reikalavimai dokumentams, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, kaip antai, dokumentai turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įstatyme taip pat nustatyta, jog dokumentai turi būti be ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, negali būti pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio. 2006 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis atitiko šiuos formalius Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje dokumentui keliamus reikalavimus. Tačiau registratoriui įstatymas nesuteikia nei teisės nei pareigos vertinti dokumentų, kurių pagrindu įregistruojami juridiniai faktai, turinio. Tokia yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr. LVAT 2007 m. spalio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-800/07). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, joga atsakovas teisėtai įregistravo juridinį faktą – nuomą.
Pareiškėjai J. M. pateikus prašymą dėl juridinio fakto išregistravimo, atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo prašymo netenkino.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas juridinius faktus išregistruoja, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė (Įstatymo 16 str. 2 d.). Juridinis faktas - nuoma - yra registruotas 2006 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, ir, kaip jau anksčiau minėta, ši sutartis yra galiojanti. Pareiškėja, prašydama, išregistruoti juridinį faktą, nepateikė registratoriui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių faktų nėra. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą dėl juridinio fakto išregistravimo pasielgė teisėtai.
Taigi, šioje byloje yra nagrinėjamas administracinio akto - VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo - pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Faktas, kad, mirus R. M. (b.l. 30), nuomojamos žemės sklypo savininkui ir nuomotojui, palikimą priėmė jo sūnus B. M. ir sutuoktinė J. M. (b.l. 32), kuri negali laisvai įgyvendinti savo turtinių teisių jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies atžvilgiu, pats savaime negali būti juridinio fakto išregistravimo pagrindu. Priėmusi paveldėtą R. M. turtą, pareiškėja taip pat prisiėmė ir su tuo turtu susijusias pareigas (CK 5.1 str. 1 d.).
Dėl nurodytų priežasčių VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. vasario 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Kadangi juridiniai faktai išregistruojami nekilnojamojo turto registre tik esant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytam teisiniam pagrindui, o pareiškėja tokio pagrindo nei prašyme atsakovui nei šioje byloje nenurodė, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išregistruoti 2006 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo, esančio Panevėžiuko k., Kauno raj. savivaldybėje, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), 2006 m. gruodžio 17 d. nuomos sutartį, nėra pagrįstas ir netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas,
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.