Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-326-33/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-14
Bylos Nr.
2A-326-33/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jonas Pesliakas (pirm.), Julija Gražina Vaitulionienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
I. P.
Trečiasis asmuo
Kretingos rajono savivaldybės Vaikų, Kretingos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarybai
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas J. PesliakasTeisėjas E. Jurgutis
Civilinė byla Nr. 2A-326-33/2008Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 77.4.2; 78.2.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gegužės 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Pesliako, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Julijos Gražinos Vaitulionienės, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovei Domicėlei Baltrušaitienei, atsakovei I. P., jos atstovei Stefanijai Taluntienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei I. P., tretiesiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarybai ir AB bankui „Hansabankas“ dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės I. P. priešieškinį ieškovui E. P., trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarybai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-01-09 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas E. P. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės I. P. santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų S. P. ir R. P. gyvenamąją vietą su ieškovu, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes. Nurodo, kad 2000-08-11 susituokė su atsakove. Iki santuokos, t.y. (duomenys neskelbtini), gimė dukra S. P.. Santuokoje, t.y. (duomenys neskelbtini), gimė dukra R. P.. Ieškovas nori nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų: nesirūpino šeima, neprižiūrėjo vaikų, buvo nervinga, konfliktiška, nesugyvenama ir neištikima. Paaiškina, kad apie dvejus metus negyvena sutuoktinių gyvenimo, nuo 2007 metų liepos mėnesio gyvena atskirai. Pažymi, kad turtinių ginčų nėra, nes nekilnojamo turto santuokos metu neįgijo, o kitą turtą pasidalino gera valia. Ieškovas nurodo, kad kreditorinį įsiskolinimą AB bankui „Hansabankas“ mokės pats, nes jis 2007 m. atliko paskolos refinansavimą ir už gautą kreditą atsako vienas. Ieškovas turi labai geras buitines sąlygas vaikų gyvenimui ir jų auklėjimui, myli ir rūpinasi jais, dirba.

Atsakovė I. P. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąsias vietas su atsakove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nurodo, kad turtą pasidalijo gera valia. Dirba, gali prižiūrėti, myli ir rūpinasi dukromis, todėl prašo nustatyti nepilnamečių dukrų S. P. ir R. P. gyvenamąją vietą su motina ir priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą. Ji sutinka nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nes jis buvo jai neištikimas.

Kretingos rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė E. P. ir I. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko santuokines pavardes, nustatė nepilnamečių dukrų S. P. ir R. P. gyvenamąsias vietas su tėvu E. P., kreditorinį įsiskolinimą AB bankui „Hansabankas“ paliko mokėti ieškovui E. P., atstovavimo išlaidų nepriteisė. Nurodė, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pagrindine santuokos iširimo priežastimi laikė skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą bei nebenorėjimą šiuos požiūrius suderinti tarpusavyje. Teismas pažymėjo, kad nėra surinkta duomenų apie sutuoktinių neištikimybę vienas kitam, nes ieškovas ir atsakovė nepateikė tai liudijančių įrodymų. Teismas nurodė, kad šalys turtą pasidalijo gera valia. Teismas spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatyto klausimą, vadovaudamasis vaikų interesais, nustatė, kad tėvo dorovinės savybės ir materialinė padėtis yra geresnė, jis gali geriau pasirūpinti dukromis tiek materialiai, tiek moraliai, dukros prisirišusios prie tėvo, senelės, draugų ir giminaičių.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta su tėvu E. P., bei priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąsias vietas su atsakove I. P. bei priteisti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Nurodė, kad teismas sprendime nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau atsakovės kaltės nėra. Pažymi, kad ji stengėsi išsaugoti šeimą, rūpinosi vaikais. Paaiškino, kad teismas nepagrįstai nustatė dukterų gyvenamąją vietą su tėvu, nes ji gali užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, jomis rūpintis. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų nuomonę, neįvertino, kad jie labai maži. Teismas neatsižvelgė, kad dukros auga vystosi ir ieškovas negalės tinkamai rūpintis dukromis. Pažymi, kad atsakovei neleidžiama bendrauti su jaunesniąja dukra.

Atsiliepimas

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi visais reikiamais teisės aktais, tinkamai įvertino bylos duomenis. Atsakovė nenurodo, kokį teisės aktą teismas pažeidė. Pažymi, kad atsakovė negali užtikrinti dukterims tinkamų gyvenimo sąlygų, tuo tarpu ieškovas gali suteikti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas abiem savo dukroms, be to, dukros nori gyventi su ieškovu. Pažymi, kad atsakovė neprašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, tai reiškia, kad šalys dėl šio klausimo nekonfliktuoja. Paaiškina, kad ieškovui nesant namie dukras prižiūrėtų močiutė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (LR CK 3.156 str.). Kilęs tarp tėvų ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaikų interesais ir atsižvelgiant į jų norus; gali būti neatsižvelgiama į vaikų norus tik tuo atveju, kai jie prieštarauja jų interesams (LR CK 3.174 str. 2 d.). Pabrėžtina, kad vaiko interesus pirmiausia nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Priimant sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus dėl tėvo (motinos) galimybės auklėti vaiką, teismas negali remtis vienu faktu, atmesdamas kitus, o turi įvertinti jų visumą vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, gyvenimas su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, labiau atitiks jo interesus.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas dukterų gyvenamąją vietą su tėvu nepagrįstai vadovavosi vien tik vaikų noru, išreikštu pirmosios instancijos teismo posėdyje (t.1 b.l. 174). Konstatuotina, kad, priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo atsižvelgta į kitus vaikų interesus, neįvertinas byloje esančių duomenų, reikšmingų sprendimui priimti, visetas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas tarp šalių kilo dėl abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų. Mergaitės yra prisirišusios viena prie kitos, mėgsta bendrauti ir būti kartu, visos bylos nagrinėjimo metu pageidavo gyventi drauge, todėl, nors bylos nagrinėjimo metu mergaitės buvo atskirtos viena nuo kitos, t.y. S. gyveno su motina, o R. su tėvu, seserų išskyrimas pažeistų vaikų interesus. Dėl šių priežasčių mergaičių išskyrimo klausimas nespręstinas.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos neatsižvelgė į mergaičių amžių. Pagal LR CK 3.177 str. teismai ir kitos institucijos įpareigojami, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Pažymėtina, kad, Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktais duomenimis, šalių dukros vienu metu teigė, kad nori gyventi su motina, kitu – kad su tėvu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad norą gyventi su tėvu išreiškė ne dėl tėvo asmeninių savybių, bet dėl to, kad joms sugrįžus suaugęs asmuo, t.y. močiutė, yra namuose ir jomis gali pasirūpinti. Pažymėtina, kad tėvo geresnė materialinė padėtis ar buitis nėra pakankamas pagrindas, kuris nulemtų vaikų gyvenamosios vietos nustatymą. Teisėjų kolegija mano, kad byloje yra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad dukros nėra pakankamai brandžios, jog įvertintų situaciją, suformuluotų ir išreikštų savo pažiūras ir nuomonę, kuri atitiktų jų interesus. Teisėjų kolegija nurodo, kad dėl mažo mergaičių amžiaus tampresnis ryšys jas sieja su motina negu su tėvu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra mergaitės, akivaizdu, kad jų interesai bus geriau įgyvendinti nustačius gyvenamąją vietą su atsakove. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ištyrusi atsakovės gyvenimo sąlygas bei jos asmenines savybes ir materialinę padėtį, pateikė išvadą, kad ji turi tinkamas sąlygas ir gali auginti savo vaikus (t.1 b.l. 106-107). Atsakovė charakterizuojama teigiamai (t.1 b.l. 84), gauna reguliarų atlyginimą, yra sveika (t. 1 b.l. 80). Teisėjų kolegija mano, kad motina dėjo visas pastangas sudaryti tinkamas sąlygas dukterų auginimui: išsinuomojo gyvenamąjį plotą, susirado darbą, surado mokyklą ir darželį. Iš bylos duomenų, t.y. teismo posėdžio protokolo (t. 1 b.l. 44), ieškovo atsiliepimo į priešieškinį (t. 1 b.l. 75) matyti, kad ieškovas neigiamai atsiliepia apie atsakovę: teigia, kad ji nesirūpina vaikais, netvarkė kambarių, negamino valgyti, vakarais išeidavo ir pan. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytas aplinkybes, atvirkščiai, Kretingos rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateikta išvadoje (t.1 b.l 106) bei šeimos aplankymo akte (t.1 b.l. 85) nurodoma, kad motina rūpestinga, gyvenamojoje vietoje tvarkinga ir pan. Ieškovo požiūris, kad motina netinka auklėti vaikus, nepatvirtina jo pasiruošimo užtikrinti vaikų bendravimą su motina. Darytina išvada, kad tėvas siekė įteigti netinkamą motinos vertinimą, siekdamas daryti įtaką parenkant vaikų gyvenamąją vietą, šios aplinkybės vertintinos kaip tėvo negebėjimas paisyti vaikų interesų. Pažymėtina, kad nepilnamečius vaikus palikus su ieškovu atsakovei būtų apsunkintas dukterų lankymas, nes ji gyvena ir dirba Darbėnuose, Skuodo r., transporto priemonės neturi, skirtinga situacija yra pas ieškovą, kuris turi transporto priemonę. Be to, atsakovė ir ieškovo motina nuolat konfliktuoja, tad mergaičių gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, kuris gyvena su motina R. P. jos name, atsakovei būtų apsunkintas dukterų lankymas ir tinkamas dalyvavimas auklėjant savo vaikus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 3.174 straipsnio nuostatas ir pažeidė įrodymų vertinimo principus, neįvertindamas reikšmingų bylai duomenų viseto, todėl netinkamai nustatė šalių dukterų gyvenamąsias vietas su ieškovu.

Nustačius gyvenamąją vietą su motina, nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra darbingas, reguliariai pajamas gaunantis asmuo, jo darbo uždarbis sudaro apie 681 Lt, išmokos už turto nuomą – 510 Lt (t.1 b.l. 11), prašomas priteisti išlaikymas po 200 Lt kiekvienai dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis (LR CK 6.461 str. 2 d.), darytina išvada, kad didžiąją dalį išlaikymo dukroms skirs atsakovė, o ieškovo teikiamas išlaikymas ir taip bus minimalus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios. Vaikų gyvenamajai vietai nustatyti reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą – auklėti vaikus, požiūris į vaikų teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie gyventų skyrium. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Motina, su kuria pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu, su kuriuo vaikai negyvena.

Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo priteistina 267 Lt žyminio mokesčio valstybei už atsakovės apeliacinį skundą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. 2 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Taip pat atsakovei atlygintinos išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (t.1 b.l. 57, 58): 175 Lt už žyminį mokestį, 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p. 93 str.).

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos nustatymą (LR CK 3.174 str.), todėl sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytina mergaičių gyvenamoji vieta su atsakove bei priteistinos iš ieškovo vaikų išlaikymui periodinės išmokos.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-01-09 sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečių dukrų S. P. ir R. P. gyvenamoji vieta kartu su tėvu E. P., ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti nepilnamečių dukterų S. P. ir R. P. gyvenamąją vietą kartu su motina I. P..

Priteisti iš atsakovo E. P. dukterų S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2007-08-25 iki pilnametystės po 200 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį.

Atsakovei I. P. iš ieškovo E. P. priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme: 175 Lt už žyminį mokestį, 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš ieškovo E. P.priteisti valstybei 267 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Jonas PesliakasKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėJulija Gražina Vaitulionienė