- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-75-317/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis patyrė pakankamos trukmės suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį, nuteistasis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. V. M. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, diskriminacinė, priešinga Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir oficialiai Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, pažeidžia jo teises ir teisėtus lūkesčius.
4.2. Nuteistasis pažymi, jog aprašomojoje nutarties dalyje cituojama Komisijos ir įkalinimo įstaigos administracijos nuomonė apie jį yra išimtinai pozityvi. Nesant nurodyto negatyvios nuomonės apie jį šaltinio, tenka daryti išvadą, kad išankstinę negatyvią nuomonę galimai turėjo pats teismas. Taigi, galimai apylinkės teismas buvo neobjektyvus, taigi ir neteisingas jo (nuteistojo) atžvilgiu. Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog „gyvenimo stilius ir draugai išlieka kriminogeniniu veiksniu“, tačiau, anot nuteistojo, yra visiškai akivaizdu, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tiek jo gyvenimo stilius, tiek bendravimo ratas (draugai) priklauso tik nuo įkalinimo įstaigos administracijos. Todėl visiškai nesuprantama kokie užslėpti reikalavimai skundžiama nutartimi yra keliami. Skundžiamoje nutartyje aiškiai matomomis yra tik aprašomoji ir rezoliucinė dalys, bei stebimos įstatymų nuostatų citatos ir labai savotiškos įstatymų nuostatų interpretacijos, kas negali būti laikoma motyvuojamąja nutarties dalimi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio prasme. Šiuo atveju argumentų, kurie atskleistų, ar Komisijos nutarimas yra teisėtu, nutartyje nėra, kas reiškia, jog Komisijos nutarimo teisėtumo klausimo žemesnės instancijos teismas nenagrinėjo iš viso. Todėl, anot nuteistojo, akivaizdu, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas pažeidė jo teisę į teisingą ir bešališką teismą.
4.3. Skunde V. M. taip pat akcentuoja, kad jis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei – nustatyti 22 balai pagal OASys metodiką. Be to, šis vertinimas sumažėjo ženkliai – trečdaliu. Taip pat pažymi, kad nėra turėjęs drausminių nuobaudų. Todėl lygtinis paleidimas yra jo teisėtu lūkesčiu. Anot nuteistojo, Komisijos nutarimo tvirtinimas nėra žemesnės instancijos teismo subjektine teise, kuria teismui būtų leidžiama pasinaudoti arba nepasinaudoti, Komisijos nutarimo tvirtinimas yra teismo pareiga, kurią jis privalėjo įvykdyti, jei nerado argumentų paneigti Komisijos nutarimo teisėtumą. Šiuo atveju Komisijos nutarimas buvo neabejotinai teisėtas. Komisijos posėdžio metu kvorumas buvo, protokolas rašomas buvo, tiek protokolas, tiek nutarimas yra pasirašyti. Jame išdėstytos išvados apie nuteistojo asmenybę, atliekamą bausmę pilnai atitinka faktines aplinkybes. Lygtinio paleidimo sąlygos taikytos teisingai. Pakartotinai nagrinėdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, žemesnės instancijos teismas veikė ultra vires. Nepateikęs aiškių ir tikslių minimalių reikalavimų lygtiniam paleidimui, taip pat nepateikęs įrodymų, kad nuteistasis tokių reikalavimų neatitinka, teismas nepaisė Europos Tarybos rekomendacijos Rec(2003)22. Nutartis neatitinka aiškumo reikalavimų.
4.4. Nuteistojo teigimu žemesnės instancijos teismas neapsisprendė kuriomis įstatymų redakcijomis vadovautis, naudojo kritikuotinus šabloninius teiginius, todėl yra pagrindas kalbėti apie teisės į kompetentingą teismą pažeidimą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 3 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai nustato, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi skundžiamoje nutartyje neturėjo būti ne tik nagrinėjamos, bet neturėjo būti net ir nurodomos lygtinio paleidimo sąlygos, galiojusios iki 2020 m. birželio 30 d. Įstatymų leidėjas nuo 2020 m. liepos 1 d. įvedė privalomąjį lygtinį paleidimą, kuriam nebereikalingas nuteistojo prašymas, nebėra formaliosios sąlygos „vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones", panaikinta nuostata „manymas, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals“. Materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos formuluotė pakeista į aritmetiškai tikslią ir neleidžiančią jokių interpretacijų - „pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema". Anot nuteistojo, įstatymas nenumato galimybės sudaryti skirtingas lygtinio paleidimo sąlygas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodiką yra toje pačioje žemos rizikos grupėje, subjektyvaus „asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimo“ pagrindu. Juo labiau, subjektyvus „asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimas“ negali būti pavestas atlikti teismui, nes teismas privalo būti objektyviu. Todėl įstatymų leidėjas ir atsisakė ankstesnio subjektyvių vertinamųjų kriterijų daugeto bei pasirinko vieną vienintelį kriterijų lygtinio paleidimo taikymui - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką.
4.5. Nuteistasis nesutinka ir su jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinimu. Jo įsitikinimu, sutinkamai su BVK 157 straipsniu, nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra apskritai nereikalinga, jeigu šis vertinimas yra žemos rizikos grupėje. Be to, teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad lygtinio paleidimo taikymas negali būti apsunkinamas nepagrįsta sąlyga „visiškai panaikinti dinaminius pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo dinaminius balus“. Taigi akivaizdu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tikrovės neatitinkantį vertinimą, klaidingai interpretavo įstatymų leidėjo valią, bei pasisakė priešingai aukštesnės instancijos teismo formuojamai praktikai.
4.6. Taip pat teismas nepagrįstai vertino neatliktą bausmės dalį. Įstatymų leidėjas BVK I57 straipsnyje yra aiškiai nustatęs kokia bausmės dalis turi būti atlikta lygtinio paleidimo taikymui, o subjektyvi sąvoka “labai didelė bausmės dalis" įstatyme nėra apibrėžta. Žemesnės instancijos teismas, pavartojęs subjektyvią ir įstatyme neapibrėžtą sąvoką privalėjo šią sąvoką aiškiai apibrėžti, nurodyti tikslią datą, kada likusi neatlikta bausmės dalis nebebus labai didelė, apibrėžti šios sąvokos vartojimą nurodant kokios likusios neatliktos bausmės dalys yra laikomos labai didelėmis, kokios tik didelėmis, o kokios nedidelėmis ar mažomis, bei aiškiai nurodyti, ką bendro ši pavartota sąvoka turi nagrinėjant BPK 360 straipsnyje numatytą klausimą, ir kaip ji galėtų nekonfliktuoti su įstatymų leidėjo BVK 157 straipsnyje aiškiai nustatytomis bausmės dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
6. Susipažinusi su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, ar vadovavosi neaktualiomis šį klausimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis, nėra objektyvaus pagrindo.
7. Kaip matyti iš pateiktų argumentų, nuteistojo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog Komisija šiuo atveju nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, konstatavusi, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tik jį izoliuojant nuo visuomenės, bet ir prižiūrint jį taikant jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė V. M. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, juo labiau, tai neatskleidžia išankstinio neigiamo apylinkės teismo nusistatymo nuteistojo atžvilgiu, jo diskriminavimo kitų nuteistųjų atžvilgiu. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė V. M. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nagrinėjamu atveju egzistavimu. Taigi, Komisija selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis jau šioje bausmės vykdymo stadijoje gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus. Tuo tarpu apylinkės teismas įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis. Priešingai nei teigiama V. M. skunde, skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra argumentai, kurie nėra nei formalūs, nei šabloniški. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės V. M., Komisijos nariai nebuvo vieningi – vienas iš Komisijos narių siūlė lygtinio paleidimo netaikyti.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina žemesnės instancijos teismo padarytą išvadą, kad V. M. atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kadangi 2021 m. sausio 26 d. nuteistasis jau buvo atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, jis pateikė prašymą taikyti jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, kas leido Komisijai svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą anksčiau, negu nustatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nors nuteistasis kategoriškai tvirtina, kad tuo atveju, kai asmuo yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kaip kad nustatyta šiuo atveju, jo pažanga, mažinant šią riziką, nebegali būti vertinama, tačiau toks nuteistojo BVK 157 straipsnio nuostatų interpretavimas neatitinka šio straipsnio lingvistinio aiškinio, iš kurio seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. O šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, sunkumą ir kiekį bei likusios neatliktos laisvės atėmimo dydį, konstatavo ir apylinkės teismas.
9. Analizuodamas V. M. pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas pažymėjo, jog, nors jis ir yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei pagal OASys metodiką, tačiau iš jam nustatomų 22 balų net 17 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti. Vertindamas nuteistojo daromą pažangą, apylinkės teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ankstesnio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2020 m. gegužės 12 d., nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta taip pat 22 balais. Taigi, per pusmetį, ji visiškai nepakito. Šių aplinkybių pagrindu, teismas sprendė, jog teigiami pokyčiai V. M. nusikalstamo elgesio rizikos mažinime yra nenustatyti, todėl ir taikyti jam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Taip pat žemesnės instancijos teismas pažymėjo, jog nuteistajam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis yra ne visuomet linkęs elgtis atsakingai visuomenės atžvilgiu, ne visada atsakingai priimta sprendimus.
10. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę V. M. taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog šio nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, o ne taikant jo atžvilgiu probaciją. Pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.
11. Teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog, sprendžiant jo lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apylinkės teismas neturėjo teisės atsižvelgti į nuteistajam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės santykį. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, neatliktos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies dydis, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui (žinoma, tik tuo atveju, kai jis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės dalį). Tas pats pasisakytina ir apie nuteistojo įvykdytų nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekį, jų sunkumą bei pobūdį (šiuo atveju nustatyta, kad V. M. bausmę atlieka už apysunkio (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), sunkaus (narkotinių medžiagų kontrabanda) ir labai sunkaus (disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) nusikaltimų padarymą). Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, šioms aplinkybėms ir nebuvo suteikiama išskirtinė reikšmė sprendžiant V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Apylinkės teismas atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą visų pirma motyvavo aplinkybėmis, atskleidžiančiomis tai, kad jo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimu, net ir su intensyvia priežiūra, ir tik vėliau vertino nuteistojo kriminogeninę praeitį bei likusios atlikti bausmės žymią dalį.
12. Nuteistojo skunde ginčijamas jam nustatyto ir socialinio tyrimo išvadoje išskiriamo kriminogeninio veiksnio – gyvenimo stilius ir draugai – aktualumas, teigiama, jog apylinkės teismas turėjo negrįsti juo atsisakymo patvirtini Komisijos nutarimą. Dėl tokio V. M. skundo argumento teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi juo nuteistasis iš esmės kvestionuoja socialinio tyrimo išvados turinį, o apygardos teismas, BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuria išnagrinėtas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, netikrina skundo medžiagoje pateiktų duomenų, taigi ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OASys metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. V. M. iš tiesų yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai (pagal OASys metodiką nustatyti 22 balai) ir nuo bausmės atlikimo pradžios yra ją sumažinęs 12 balų, kas neabejotinai leidžia atspindi tam tikras jo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį, mąstymo modelius, nuostatas ir k.t. bausmės atlikimo metu. Tačiau vien tai, kad nuteistojo dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei visuomeninėse veiklose daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo išvadai, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, itin svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiąją dalį V. M. vis dar nustatomų balų sudaro ne statiniai, t. y. nekintantys, bet dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos kryptingu teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti, balai (nustatyti 5 statiniai balai bei 17 dinaminių balų). Tiek nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, tiek ir tas faktas, kad jam vis dar yra nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys, aukštesniojo teismo nuomone, yra akivaizdus patvirtinimas, kad V. M. vis dar deda per mažai pastangų, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
14. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, yra teisėta ir pagrįsta. V. M. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia žymi bei akivaizdi, jos sudarytų pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis vis dar stokoja visapusiško mąstymo (jis sprendimus ne visuomet priima atsakingai, juos apgalvojęs, ne visada apsvarsto visus situacijų aspektus), egzistuoja jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksnys, dinaminiai balai, todėl lygtinio paleidimo taikymas jam, kaip asmeniui įvykdžiusiam net tris nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, bei kurio neatlikta laisvės atėmimo bausmė šiai dienai yra beveik 5 metai, pažeistų teisingumo principą. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo skundas atmetamas, o pagrįsta ir teisėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.