Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

pareiškėjo atstovo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovei Neringai Adomaitienei,

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo (b. l. 17-19) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, jog 2012-06-09 00.15 val. Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariate buvo gautas Kauno klinikinės ligoninės gydytojos pranešimas, jog 2012-06-08 apie 21.50 val. dėl odos nubrozdinimų į ligoninę kreipėsi A. V., kuris nurodė, kad 2012-06-08 apie 15.00 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktajame PK jį sumušė policijos pareigūnai. Dėl minėto įvykio Vilniaus apskrities VPK 2012-06-22 buvo gautas A. V. skundas. Tuo pagrindu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kuriuo metu buvo nustatyta, kad 2012-06-08 A. V. ir T. G. buvo pristatyti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktąjį PK ir buvo nuvesti į budėtojų padalinį bei uždaryti į laikino sulaikymo patalpą (toliau – LSP).

Paaiškino, kad Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir NTV) Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriuje (toliau – ir YNTVOS) dėl galbūt neteisėtų pareigūnų veiksmų 2012-06-08 prieš A. V. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 228 str. 1 d., todėl tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus miesto penktojo PK NTS pareigūnų veiksmų 2012-06-28 atribotas nuo tarnybinio patikrinimo dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir sustabdytas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-06-08 dirbo specialistas Ž. P. ir vyresnysis postinis D. Š..

Pažymėjo, jog iš vaizdo kamerų užfiksuotų įrašų buvo nustatyta, kad A. V. nuo 14.43 iki 17.43 buvo uždarytas į LSP, o tuo tarpu T. G. patalpintas grotomis aptvertoje patalpoje. Policijos registruojamų įvykių registras (PRĮR) patvirtino, kad A. V. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktąjį PK buvo pristatytas 2012-06-08 14.10, paleistas 2012-06-08 18.42 val., tačiau duomenys apie A. V. uždarymą į LSP nebuvo suvesti.

Nurodė, kad tiek Ž. P., tiek D. Š. tyrimo metu pateikė paaiškinimus, kuriuose paaiškino, kad jiems dirbant, į skyrių buvo pristatytas A. V., kuris dėl nepakankamai pritaikytų komisariato sąlygų buvo patalpintas į LSP. Tarnybinio tyrimo metu, įvertinus paaiškėjo veiksmus tarnybinio nusižengimo aspektu buvo konstatuota, kad pareiškėjas uždarydamas A. V. į LSP nesant laikinojo sulaikymo protokolo, neįvykdė Budėtojų instrukcijos 30.2 p. reikalavimų, nenurodydamas PRĮR uždarymo ir išleidimo į/iš LSP laiko, pažeidė Taisyklių 84 p., neįvykdęs Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimų pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. reikalavimus. Tuo pagrindu pareiškėjo veiksmai buvo vertinami kaip nerūpestingas tarnybinių pareigų vykdymas už kurį ir buvo skirtina nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniau apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012-08-20 įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui D. Š.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.

Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d., pagal kurią už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš išvardintų tarnybinių nuobaudų, ir atsižvelgiant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriaus tarnybinio patikrinimo 2012-07-11 išvadą Nr. 10-7-IS-134/1, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo veiksmai, pasireiškę Budėtojų instrukcijos 30.2 p. reikalavimų nevykdymu, Taisyklių 84 p. pažeidimu bei Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimų nevykdymu, tuo pažeidžiant VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. reikalavimus.

Pareiškėjas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio vyresnysis postinis – statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538 (redakcija galiojanti nuo 2012-04-01 iki 2013-01-01) (toliau – ir Statutas, Vidaus tarnybos statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 (redakcija galiojanti nuo 2011-09-04) patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d. apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 26 str., Tvarkos 20 p.). Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gautas A. V. skundas (b. l. 46, vėliau perduotas spręsti Vilniaus apskrities VPK) dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK pareigūnų veiksmų, kuriais, kaip nurodė A. V. prieš pastarąjį buvo naudojamas fizinis smurtas bei psichologinis spaudimas.

Vilniaus apskrities VPK NTV YNTVOS dėl galbūt neteisėtų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK NTS pareigūnų veiksmų prieš A. V. 2012-06-18 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 10-1-00753-12 pagal BK 228 str. 1 d., todėl įžvelgus Vilniaus m. PK OVP pareigūnų veiksmuose savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą, vadovaujantis Tvarkos 10 p., tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus m. penktojo PK NTS pareigūnų veiksmų 2012-06-28 buvo atribotas nuo tarnybinio patikrinimo dėl Vilniaus m. penktojo PK OVP pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir sustabdytas.

Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad 2012-06-08, t. y. tuo metu, kai į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo PK OVP buvo pristatytas A. V. (vėliau sekė įvykiai tariamai susiję su policijos pareigūnų smurto naudojimu prieš A. V.) dirbo specialistas Ž. P. ir vyresnysis postinis D. Š..

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK vaizdo kamerų užfiksuoti įrašai patvirtino, jog 2012-06-08 A. V. laikotarpiu nuo 14.43 val. iki 17.43 val. buvo uždarytas į LSP. Tuo tarpu patikrinus registruojamą informaciją Policijos registruojamų įvykių registre, buvo nustatyta, kad A. V. į policijos komisariatą buvo pristatytas 2012-06-08 14.10 val. paleistas 2012-06-08 18.43 val., duomenys apie tai, kad A. V. buvo patalpintas į LSP suvesti nebuvo.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurią patvirtino Vilniaus apskrities VPK viršininkas Kęstutis Lančinskas, konstatuotos įvykio aplinkybės patvirtino, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK OVP vyresnysis postinis D. Š., uždarydamas A. V. į LSP nesant laikino sulaikymo protokolo, nevykdė Budėtojų instrukcijos 30.2 p. reikalavimų, nenurodydamas PRĮR uždarymo ir išleidimo į/iš LSP laiko, pažeidė Taisyklių 84 p. ir nevykdė Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1 p. reikalavimų ir tuo pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p reikalavimus. Pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti kaip pasireiškę nerūpestingu tarnybinių pareigu vykdymu, todėl buvo vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį pastarajam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas dėl aplinkybių susijusių su tarnybiniu nusižengimu tarnybiniame pranešime (b. l. 59) patvirtino, kad 2012-06-08 nuo 8.00 iki 21.00 val. dirbo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktajame PK. Nurodė, kad 2012-06-08 į komisariatą pristačius įtariamąjį nusikalstamos veikos padarymu A. V., prieš tai į komisariatą jau buvo pristatytas ir jo bendrininkas T. G., todėl, kadangi nebuvo galima minėtų asmenų laikyti kartu, šiuos asmenis laikė atskirai. Be to, kadangi komisariato patalpos yra mažos ir neatitinkančios joms keliamų reikalavimų nebuvo galimybės minėtų bendrininkų tinkamai atskirti. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad patalpoje nelaikytinoje LSP jau buvo T. G. ir kt. įtariamieji, todėl nebuvo kur patalpinti A. V., todėl pastarasis buvo patalpintas į LSP. Pažymėjo, jog kitaip A. V. būtų netrukdomai pasišalinęs.

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-146-700/2010, A-62-200/2011). Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant administracinio akto - Įsakymo pagrįstumo klausimą turėtų būti vertintinas ne tik skundžiamas administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, bet ir jo sudedamosios dalies – motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados turinys.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr. 5-V-553 Budėtojų instrukcijos 30.2 p. nurodyta, kad budėtojas ar kitas įgaliotas pamainos pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į operatyvaus valdymo padalinį asmeniu, privalo priimti iš jį (asmenį) pristačiusio asmens ar pareigūno surašytą tarnybinį pranešimą, susipažinti su skundu, pareiškimu ar pranešimu (ypatingą dėmesį atkreipiant į nurodytas aplinkybes, pristatymo pagrindą bei motyvus) ir prireikus paprašyti pristačiusio asmens ar pareigūno papildyti skundą pareiškimą ar pranešimą arba surašyti protokolą - pareiškimą ar sulaikymo protokolą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-12-28 įsakymu Nr. 5-V-850 (Lietuvos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymo Nr. 5-V-464 redakcija) patvirtintų PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 84 p. nurodyta, kad į policijos įstaigą pristatytus asmenis Registro lange „Pristatytas asmuo“ registruoja operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas, kai asmuo pristatomas į operatyvaus valdymo padalinio patalpas. Tais atvejais, kai asmenys pristatomi į kitas policijos įstaigos tarnybines patalpas (kabinetus), asmens pristatymo atvejį Registro lange „Pristatytas asmuo“ registruoja tyrėjas ar kitas pareigūnas, kuris įformina medžiagą ar atlieka procesinius veiksmus su pristatytu asmeniu.

Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1 p. nustatyta, kad šias pareigas vykdantis valstybės tarnautojas teisės aktų nustatyta tvarka įveda informaciją apie gaunamus pareiškimus apie nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus, įvykius ir pristatytus asmenis į Policijos įvykių registrą, pagal kompetenciją naudojasi, policijos įstaigoje kompiuteriniais registravimo informacinėmis sistemomis.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 15 str. numatytos valstybės tarnautojo pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (1 d. 1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.).

Įrodinėdamas paskirtos nuobaudos nepagrįstumą, pareiškėjas skundo argumentais bei argumentais teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, jog šio konkretaus ginčo atveju pareiškėjui nebuvo pareigos surašyti laikinojo sulaikymo protokolo bei atitinkamų duomenų suvesti į PRĮR, nes A. V. buvo patalpintas ne į laikino sulaikymo patalpą o į patalpą su grotomis. Taip pat pabrėžė, kad komisariate esančios laikinojo sulaikymo patalpos visiškai nesiskiria nuo patalpų su grotomis, į kurias patalpinus asmenį (tokioje patalpoje buvo patalpintas T. G.), reikalavimas surašyti laikinojo sulaikymo protokolą bei suvesti duomenis netaikomas. Pareiškėjo teigimu, būtent ši esminė aplinkybė laikytina patvirtinančia pareiškėjo veiksmų (protokolo nesurašymo, duomenų neįvedimo) teisėtumą.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog kaip matyti iš pareiškėjo 2012-06-28 tarnybinio pranešimo Nr. 10-PR5-5644 turinio, pareiškėjas pabrėždamas, kad komisariate esanti LSP niekuo nesiskiria nuo patalpos nelaikomos LSP, pats nurodė, kad vis tik atsižvelgiant į tai, kad patalpoje, kuri nelaikoma LSP jau buvo A. V. bendrininkas T. G., A. V. buvo priversti patalpinti į LSP. Taip pat pabrėžė, kad jei A. V. nebūtų patalpintas į LSP jis būtų galėjęs pasišalinti. Taigi iš tarnybinio pranešimo matyti, jog pareiškėjas taip teigdamas žinojo, kad komisariate esančios patalpos yra skirtingo pobūdžio, todėl pareiškėjo abejonės dėl viena nuo kitos nesiskiriančių patalpų vertintos subjektyviomis, o pareiškėjo skundo teismui argumentai, kad A. V. buvo patalpintas į patalpą su grotomis o ne į LSP, todėl, kaip jau minėta, pildyti protokolo ir suvesti duomenis pareigos nebuvo, prieštarauja tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybėms, kad A. V. buvo priversti patalpinti į laikinojo sulaikymo patalpą. Tiek iš skundo argumentų, tiek iš tarnybinio pranešimo aišku, jog pareiškėjas A. V. į LSP patalpino ne dėl to, kad patalpos viena nuo kitos niekuo nesiskyrė, o sąmoningai suprantant (pareiškėjas tarnybiniame pranešime taip pat yra pažymėjęs, kad kitą kartą esant tokiai situacijai, pristatytus asmenis reikės sodinti operatyvaus valdymo poskyrio darbuotojų kabinete), todėl pareiškėjo argumentai susiję su patalpų panašumu ir neatitikimo teisės aktų reikalavimams, kas ir galėjo lemti neteisėtais pripažintus pareiškėjo veiksmus, laikytini nepagrįstais, nes pareiškėjo veiksmai (asmens patalpinimas į LSP), šiuo konkrečiu atveju, negali būti pateisinami subjektyviu išoriniu patalpų vertinimu. O tuo tarpu patalpinant asmenį į LSP pareiškėjas negalėjo nežinoti teisės aktais (Budėtojų instrukcijos, PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių, Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo bei VTĮ) nustatytų reikalavimų. Be to, vertinant pareiškėjo argumentus, kad asmenį patalpinant į patalpą su grotomis teisės aktai nenumato reikalavimo surašyti laikinojo sulaikymo protokolo ir duomenis suvesti į PRĮR, kadangi tai nėra laikino sulaikymo patalpa, preziumuojama, kad pareiškėjas žinojo kokie yra teisės aktų reikalavimai, asmenį patalpinus į LSP.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2012-06-18 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. penktojo PK OVP dirbo vyresnysis postinis D. Š. kartu su specialistu Ž Petraičiu. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog: A. V. buvo patalpintas į LSP, šią aplinkybę be kita ko tarnybiniame pranešime patvirtino ir pats pareiškėjas; pareiškėjas taip pat patvirtino, kad laikinojo sulaikymo protokolo nebuvo; duomenys apie pristatytus asmenis patvirtina, kad A. V. į komisariatą buvo pristatytas 2012-06-08 14.10 val., išleistas 2012-06-08 18.42 val.; uždarymo į LSP laikas nenurodytas, išleidimo iš LSP laikas taip pat nenurodytas (b. l. 41). Taigi byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nesant laikino sulaikymo protokolo pareiškėjas netinkamai atliko Budėtojų instrukcijos 30.2 punkto reikalavimą, nesuvesdamas duomenų neatliko PRĮR duomenų tvarkymo taisyklių 84 punkto, Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1 punkto. bei VTĮ 15 str. 1 d. 1 punkto ir 4 punkto reikalavimų.

Vertinant pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, pripažintina, kad pareiškėjas patrauktas drausminėn atsakomybėn pagrįstai, nes pagal Statuto 2 str. 6 d. nuostatas tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pažymėtina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai kvalifikavo padarytą nusižengimą ir nuobaudą paskyrė pagrįstai, o paskirta nuobauda atitiko padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus, skiriant nuobaudą pagrindinės jos skyrimo procedūros pažeistos nebuvo. Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, laipsnio pažeminimas viena pakopa, perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, atleidimas iš vidaus tarnybos.

Vidaus tarnybos įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į Statuto 26 str. 1 d. išvardytus tarnybinės nuobaudos skyrimo kriterijus, turi diskrecijos teisę parinkti ir paskirti pareigūnui vieną iš Vidaus tarnybos statuto 26 str. 1 d. 1-5 punktuose išvardytų tarnybinių nuobaudų. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, kad nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarė net keli pažeidimai atitinkamai Budėtojų instrukcijos 30.2 p., Taisyklių 84 p., Vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.1 p., VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. ir 4 p. nuostatose nustatytų reikalavimų pažeidimai, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Ir nuobaudos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo E. D. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.